Ar VMU tikslas – didinti pelną miško darbų rangovų sąskaita?

Ar VMU tikslas – didinti pelną miško darbų rangovų sąskaita?  

2018 m. lapkričio 21 d. įvyko Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės galimoms korupcijos apraiškoms tirti posėdis, kuriame buvo aptarta  Miško darbų rangovų asociacijos pateikta informacija apie galimas korupcijos apraiškas Valstybinių miškų urėdijos (VMU) valdomuose miškuose. Iš esmės buvo skundžiamasi dėl konkursų miškų rangos darbams 2019-2020 m. 

Posėdyje dalyvavo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika ir kiti šių komitetų nariai, taip pat VMU direktorius Marius Pulkauninkas. Deja, rangovų asociacijos atstovai buvopalikti už durų ir savo argumentų išsakyti negalėjo.

 Miško darbų rangovų asociacijospirmininkas Vidmantas Jusas pateikė savo nuomonę, kodėl  posėdyje į problemą buvo “reaguota  taip greitai, kad net nespėjome pateikti jokios informacijos. Dėl tol peršasi išvada, kad kažkas nenorėjo, kad iškeltume į viešumą VMU esančias problemas”.

Pateikiame išsamesnę V. Juso išsakytą poziciją ir Seimo nario Kęstučio Bacvinkos nuomonę.

VMU sąlygose matome galimybes plėtotis korupcijai

Vidmantas Jusas, Miško darbų rangovų asociacijos pirmininkas

Susitikime su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku, Antikorupcijos komisijos nariu Kęstučiu Mažeika ir Seimo nariui Kęstučiu Bacvinka šių metų lapkričio 14 d. aptarėme miško darbų rangovų problemas. Jos buvo pateiktos Antikorupcijos komisijai, kuri lapkričio 21 d. posėdyje išklausė VMU direktorių Marių Pulkauninką. Reaguota taip greitai, kad mes, rangovų atstovai, net nespėjome pateikti informacijos ir nebuvome išklausyti. Dėl to peršasi išvada, kad kažkas nenorėjo, kad iškeltume į viešumą VMU esančias problemas. Tačiau mes tik pageidavome išsakyti pastabas dėl naujų medienos ruošos darbų konkursų, kurių sąlygose matome galimybes plėtotis korupcijai. Ir nors  šis klausimas buvo“apeitas”, tačiau žinome bent VMU direktoriaus oficialiai ir viešai (posėdžio įrašas yra internete) išsakytas mintis rangovus jaudinančiais klausimais.

Pirmiausia džiugu, kad pagaliau daiktai įvardinti tikrais vardais: viešai rangovai vadinami urėdijos partneriais, bet dabar VMU direktorius tiesiai pasakė, kad rangovai – tik priemonė urėdijos pelnui uždirbti.  Jis taip pat pripažino, kad rangovams nustato įkainių lubas, nors iki šiol buvo tvirtinama, kad darbų kainas nustato rinka. 

Kainos nustatomos pagal VMU mechanizmų darbo savikainą. Neaišku, ar direktorius nežino, o gal apsimeta nežinantis, kad urėdijos medkirtės kerta tik geriausius plotus ir paprastai plynai, o rangovams paliekami retinimai, raistai ir kitos biržės, kur tenka dirbti rankiniu būdu. Tad lyginti medkirtės savikainą, kai ji gali per pamainą iškirsti 250 kub. m, su benzopjūklininko darbu, kuris per pamainą skirtuose kirtimuose sunkiai pagamina 10 kub. m, yra mažiausiai nepadoru. Vis dėlto VMU vadovas mano, kad darbų įkainiai pakankami, nes rangovai vis dar dalyvauja konkursuose. Nors tiesa ta, kad antrąjį pusmetį VMU padaliniuose konkursai neįvyksta po kelis kartus.

Keistai atrodo ir teiginys, kad rangovai mažiau dirbo valstybiniuose miškuose dėl to, kad daugiau kirto privatininkai. Tikroji priežastis yra būtent darbų kaina: medienai pabrangus ketvirtadaliu, VMU didžiuojasi pelnu kirsdama 10 proc. mažiau, o privatininkai didesne kaina dalijasi su rangovais. Todėl privačiuose miškuose įkainai padidėjo, o valstybiniuose liko tokie patys, kaip prieš 10 metų. Tiesa, urėdija savo darbininkų atlyginimus per šį laiką pakėlė 1,6 karto (Miškų statistika: nuo 410 Eur 2006 miki 649 Eur 2016 m.), o rangovams įkainius pakelti leista vos apie 15 proc., kai infliacija siekė beveik 25 proc.

Per šį laikotarpį rangovams paliekamos biržės vis prastėjo, nes urėdijos vis daugiau iškirsdavo gerų biržių savo mechanizmais: 2009 m. urėdijos kirto 0,2 mln.kub. m, o 2016 m. – 1 mln. kubų. (Miškų statistika). V. Pulkauninko teigimu, 2018m. per pirmąjį pusmetį urėdija savo jėgomis iškirto 33 proc. kirtimų, nors išviso iškirto dešimtadaliu mažiau nei pernai.

VMU direktorius atskleidė, kad strateginiame plane numatyta urėdijų mašinomis kirsti 25 proc. Vis dėlto jei rangovai norės didesnių įkainių nei dabar, urėdijai savo jėgomis teks kirsti daugiau. Kitaip tariant, VMU  geriau investuos į mechanizmus nei pakels rangos įkainius ir sudarys galimybę žmonėms regionuose užsidirbti pragyvenimui. Valstybinei įmonei jos pelnas svarbiau užgalimybę prisidėti prie emigracijos mažinimo.

2019-2020 m. miško ruošos konkursai,kurių sąlygose įžvelgiame idealias galimybes korupcijai, jau paskelbti keliolikoje padalinių. Pagal šias sąlygas rangovas pateiks vieną įkainį kirtimui. Pagal tą patį įkainį bus kertami ireinamieji kirtimai, kur dienos našumas 5 kub.m benzopjūklui, ir našūs pušynai,kur ir su benzopjūklu galima gaminti 25 kub. m per dieną, jau nekalbant apie galimybę kirsti su medkirte. Tad dienos uždarbis gali skirti kelis ar keliolika kartų.

Koks tokių kirtimų santykis, konkurso sąlygose skelbti nenumatyta, todėl apskaičiuoti vidutinį našumą, o iš to irįkainį, nėra galimybės. Jei pasirašei sutartį, privalėsi kirsti tai, ką tau skirs. Atsisakymas kirsti rangovui gresia 1000 eurų bauda. Nespėjai iškirsti laiku – vėl 1000 eurų bauda.  Todėl neramu dėl galimų kyšių, kad tik būtų paskirta geresnė biržė. Be to, uždarbio skirtumas gali būti toks didelis, kad kyšio triženklė suma neatrodys  per riebi. Jei taip vyko iki šiol, kai daugumoje urėdijų už blogesnes biržes buvo taikomi didesni įkainiai, kodėl turėtų nevykti dabar, kai nuo skirstytojo malonės priklausys rangovo uždarbis ar net likimas?

Belieka viltis, kad tokios konkursų sąlygos sukurtos per žioplumą, o ne siekiant rangovus išvyti iš Lietuvos ir tokiu būdu sužlugdyti medienos ruošą VMU, taip įrodant, kad urėdijų pertvarka buvo klaida.

Yra pagrindo nuogastauti

Kęstutis Bacvinka, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys

Į mane kreipėsi Miško darbų rangovų asociacijos pirmininkas Vidmantas Jusas dėl galimai neskaidrių miško kirtimo konkurso sąlygų. Jas išanalizavus, manyčiau, kad yra pagrindo nuogastauti.

Nustatyti visoje šalyje darbų įkainio lubas, kažin ar teisinga, juk kertant Dzūkijos pušynus ir vidurio Lietuvos derlingų augaviečių miškus vieno pagaminimo kietmetrio savikaina, manau, tikrai ženkliai skirsis. Konkurso sąlygose turėtų būti numatytas apmokėjimas už trako iškirtimą arba įkainis galėtų būti difirencijuotas pagal vidutinį stiebo tūrį.

Pagamintos produkcijos išvežimas į tarpinį sandėlį turėtų būti skaidomas pagal išvežimo atstumą. Juk sanaudos ir darbo našumas išvežant medieną iš kirtavietės, esančios šalia sandėliavimo vietos ir esančios už kilometro, skirsis gana ženkliai. Be to, galėtų būti numatyti koeficientai ir pagal sąlygas (šlapia ar sausa kirtavietė), taip pat ir ugdomieji kirtimai, ypač jaunuolynų ugdymai.

Jau daug metų buvo naudojami įkainiai pagal aukščiau paminėtas sąlygas ir tikrai nebuvo jokių keblumų juos taikant. Juk ruošiant kirtavietės dokumentus, technologinėje kortelėje pažymima ir vidutinis stiebo tūris (dažnai ir ne likvido kiekis), ir ištraukimo atstumas ar sąlygos. Tad jeigu  kažkam kiltų įtarimų dėl nesąžiningo įkainio parinkimo, tai labai lengva patikrinti.

Manau, nustatant miško darbų įkainio lubas ir sudarant sąlygas darbininkams uždirbti tik šiek tiek daugiau už minimalią algą, daroma didelė klaida, kurią netolimoje ateityje  bus sunku ištaisyti. Juk tai darbas lauko sąlygomis, be to, pavojingas, reikalaujantis ir žinių, patirties. Taikant tokius įkainius prarasime paskutinius darbuotojus, turinčius patirties, o jaunų žmonių ir su meduoliu nepriviliosi.

Sakoma: atliekant miško darbus, mokslo pasiekimai baigiasi “ties nekompetentingu darbininku”, o padarytų klaidų miške po metų neištaisysi, tam reikalingi dešimtmečiai…