Dėl miškininkų gaisrų gesinimo technikos savivaldybėms pasiūlyta tartis

Dėl miškininkų gaisrų gesinimo technikos savivaldybėms pasiūlyta tartis

Paprastai žiemą miškuose gaisrų nekyla, nors ir sausį yra degusi durpinga paklotė.  Tačiau  vienkiemiai, kiek atokiau nuo jų stovintys, ima ir užsiliepsnoja nuo netvarkingo kamino ar kokios nelemtos cigaretės. Neduok, Die, tokios nelaimės, bet gaisrininkai visada parengty. Kam ir kokiai žinybai jie priklauso, besišaukiantiems pagalbos nė motais – svarbu, kad gesina.

Privačių miškų savininkai – ramūs

Vienas iš stambiausių privačių miškų savininkų Lietuvoje – lietuviško kapitalo įmonės „Dzūkijos mediena“ vadovas ir bendrasavininkis Marius Valukynas  kartu su partneriu Evaldu Domarku dirba ne tik Pietų Lietuvoje, bet ir kituose šalies regionuose. Verslininkai džiaugiasi, kad miškai užsiliepsnoja retai. Šiuo metu „Dzūkijos mediena“ valdo 7 tūkst. ha miško, joje dirba keturios dešimtys darbuotojų. Įmonė naši, veikia stabiliai ir teikia paslaugų įvairovę: perka mišką, jį kerta, rengia miškotvarkos projektus, tvarko dokumentus kirtimui, rūpinasi miško apsauga ir priežiūra, želdo kirtavietes, konsultuoja miško priežiūros klausimais, gamina biokurą, teikia transporto paslaugas medienai pervežti ir pan.

M. Valukynas įsitikinęs, kad be žmogaus rankų nepavyksta padaryti gerų darbų, o kartais jos pridaro ir bėdų. Verslininkas įsikūręs nuosavoje sodyboje Kibyšių kaime, Varėnos rajone netoli Merkinės.  Kibyšiai išskirtiniai – tai gatvinis kaimas su sodybomis ir žemės sklypais, išsidėsčiusiais pagal tiesias gatves. Marius pasakoja, kad visai netoli,  Merkinėje, iškilęs gaisrų stebėjimo bokštas, kur nuolat budi žmonės ir paruošta urėdijos technika.  “Jeigu kyla gaisras, nesvarbu – privačiame ar valstybiniame miške  – gesinti puola ir savivaldybės gaisrininkai, – teigia pašnekovas. – Lygiai taip pat galėtų būti, kai savivaldybėje kilus gaisrui, atsitikus nelaimei į pagalbą atskubėtų ir urėdijos technika. Paprastai gaisrus  gesina  Priešgaisrinės apsaugos departamento ir savivaldybių  technika. Ypač tai reikalinga kaimo vietovėse, kur gaisrinių tinklas savivaldybėse labai sumažėjęs, o Valstybinių miškų urėdija turi nedideles, visur pravažiuojančias mašinas. Tai – labai didelis potencialas.  Iš to būtų nauda ir pačiai urėdijai, jei kokie nors pinigėliai jai sugrįžtų iš Vidaus reikalų ministerijos… Tiesiog reikėtų išnaudoti turimas galimybes”.

Apie situaciją kilus gaisrui sodyboje miške Marius galvojęs  – esą būtų labai gerai, jei Valstybinės miškų urėdijos iš Europos Sąjungos lėšų įsigyta technika pagelbėtų žmonėms. “Atlikti socialinę funkciją būtų didelis pliusas. Kai tai nesuderinta su Vidaus reikalų ministerija, jie to ir nedaro. Tačiau galėtų būti daroma atokiose vietose, nes miškininkų technika  mobilesnė, be to, tai vienas iš būdų, kaip Valstybinių miškų urėdijos technika galėtų būti integruojama į visą šalies priešgaisrinę sistemą, –  apie minėtų žinybų bendradarbiavimą svarsto verslininkas. – Čia dviejų ministerijų klausimas, kurį vertėtų derinti. Manau, visi pritartų, kad šią techniką galima būtų racionaliau naudoti. Bet šiandien taip nėra… Natūralu, kad į miško gaisrą pirmieji skuba Valstybinės miškų urėdijos gaisrininkai, bet jei gaisras kiltų namų valdoje, manau, visi skambintų pagalbos telefonu 112.  Čia labai gyvenimiška ir jautri tema, o miškininkų technikos panaudojimas įgytų didesnę prasmę,  tai būtų labai geras žingsnis.”

Nemažai miško turintis verslininkas negaili gerų žodžių Valstybinei miškų urėdijai. “Urėdija  į privačiuose miškuose kylančius gaisrus reaguoja lygiai taip pat greitai ir atsakingai, kaip ir valstybiniuose. Aš manau, kad priešgaisrinės funkcijos miškuose atliekamos gerai. Privačių miškų savininkai gali būti ramūs, nes patys tikrai tokios geros, koncentruotos  sistemos nesukurtų. Privatūs miškai išsibarstę, savininkų daug, o valstybiniai  – daugiau koncentruotoje vietoje. Reikia pripažinti, kad Valstybinė miškų urėdija tikrai padeda privačių miškų savininkams”, – gerais santykiais džiaugiasi pašnekovas.

Pasienio savivaldybės be sienų

Vaidas Bendaravičius turi visapusiškos patirties. Jis – miškininkas, buvęs urėdijos vadovas, administracijos vadovas, dabar – Pagėgių savivaldybės meras. Jis sako, kad kaimynai lenkai, atvažiavę į svečius, giria, jog mūsų gaisrų gesinimo sistema yra geresnė už  jų. “Lenkų gaisrininkai visi yra savanoriai, jie gaisrus gesina laisvu nuo darbo metu arba tiesiog budi namuose, laukia. Mes iki to tikrai dar neužaugom: pirmiausia žmogus turi turėti gerą darbą arba tiesiog darbą, stabilią veiklą. Jei dirba gamykloje, privalu jį išleisti, jei namuose – būti visada pasiruošusiam  skubėti į pagalbą. Be to, sistema, kai žmogus budi prie telefono, daug geresnė, nes jis pašoka ir iškart vyksta į gaisro vietą, o savanorį dar reikia surasti, paimti… Mūsų variantas neblogas, o iki savanorystės turime pribręsti”, – dalijasi mintimis meras.

Paklaustas, ką mano apie miškininkus, kurie turi geros technikos ir galimybę bendradarbiauti su savivaldybės gaisrininkais, V. Bendaravičius prisimena neseniai vykusią miškų reformą. Ją vykdant buvo kalbama, kad galima būtų sujungti gaisrininkus į vieną sistemą. Anot mero, tuomet jam, dar miškininkui, kilo labai daug klausimų. “Pirma, kokiu būdu miške nustatyti gaisro vietą? Šiandien gaisrininkas paskambina girininkui, jis ar kitas darbuotojas tuoj pat važiuoja, nes turi visas koordinates, išmano savo darbą. Juk miške, kaip žinome, dūmas sklinda nebūtinai iš ten, kur gaisro židinys. Tai su gaisrine  neklaidžiosi,  nevažiuosi ieškoti, kur židinys. Šiandien miškininkai tikrai moka gesinti gaisrus ir juos suvaldo.  Jeigu jie ir įvyksta, tai būna nedideli ir labai greitai užgesinami. Nemanau, kad čia ką nors reikėtų keisti…”

O jeigu miškininkai pamato, kad miške dega vienkiemis? Meras prisipažįsta apie tai negalvojęs. “Norint naudoti urėdijos transportą, turėtume jį perduoti savivaldybėms, nes urėdijose gaisrininko etato nėra, tą darbą dirba žmonės, užsiimantys ir kitais miško reikalais.  Nelabai įsivaizduoju, kaip toks susitarimas įvyktų, nes urėdija yra pelno siekianti įmonė ir kokiu būdu ji galėtų duoti ar išnuomoti tą transportą. Gal išnuomoti… ir tai tik žiemos periodu. Čia tik plevenanti mintis… Jei taip įvyktų, būtų labai gerai, nes savivaldybių technika labai prasta, – tikina V. Bendaravičius. –  Reta savivaldybė turi tvarkingą arba gerą transportą gaisrams gesinti. Mes kartu su lenkais pagal programą  “Bendradarbiavimas be sienų” („Porozumienie bez granic“) įsigijome gerą, naują automobilį, deja, kitoje komandoje technika labai sena, “GAZ-66″, dar gal laiku ir neužkursi mašinos ar vandens neprisitrauksi”.

Siūlymas plačiau neaptartas

Pasak  Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų,  priešgaisrinė sauga yra valstybės savivaldybėms deleguota funkcija, tad ir lėšas tam skiria valstybė. “Ne paslaptis, kad šių lėšų savivaldybėms dažnai nepakanka, jos neretai kiek įmanoma prisideda pačios: perka techniką, degalus, nors jų galimybės labai ribotos. Be to, norint papildomai finansuoti kurią nors valstybės deleguotą funkciją lėšas reikia „nuimti“ nuo kažkurios kitos, ne mažiau svarbios srities.

Jei savivaldybės priešgaisrinės saugos funkcijai lėšų turėtų pakankamai, galima būtų svarstyti įvairius jos įgyvendinimo variantus, tačiau taip nėra.  Minėtas bendradarbiavimo siūlymas tarp savivaldybių kol kas nėra plačiau aptartas, jo nėra pateikusi ir už priešgaisrinės saugos sritį atsakinga Vidaus reikalų ministerija. Tačiau jei ministerija tą pasiūlytų, žinoma, diskutuotume įtraukiant visas suinteresuotas institucijas,” – teigia savivaldybių asociacijos atstovai.

Dėl urėdijų gaisrinių automobilių  diskutuota

Vidaus reikalų ministerijos specialistai  portalui www.miskininkas.eu  sakė,  kad galimybė miškininkų (urėdijų) gaisrų gesinimo techniką naudoti ne sezono metu ir savivaldybių ugniagesiams, pradėta nagrinėti dar nuo 2018 metų.  “Dėl šio klausimo vyko keletas pasitarimų, kuriuose dalyvavo suinteresuotų institucijų atstovai. Buvo surinkta informacija apie miškininkų (urėdijų) turimą techniką ir vertintos galimybės ją naudoti. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įvertino, jog gaisrinių automobilių (kurių techninės charakteristikos, įranga, komplektavimas ir funkcionalumas skiriasi nuo priešgaisrinėse gelbėjimo pajėgose naudojamų automobilių) perėmimas, naudojimas ir adaptavimas, darbuotojų ja naudotis apmokymas ir integravimas į bendrą valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą (radijo ryšys ir kt.), ar į savivaldybių priešgaisrinės tarnybos sistemą gana sudėtingas (teisiškai) , be to, vis tiek pareikalautų nemažai papildomų lėšų. Savivaldybėms buvo pasiūlyta susitikti su jų savivaldybėje esančiais miškininkais ir įsivertinti jų turimos technikos tinkamumą.

Deja, daugelis savivaldybių informavo Vidaus reikalų ministeriją, kad miškininkų turima senesnė technika dėl įvairių priežasčių jiems netinka, o miškininkų (urėdijų) naujausią techniką, įsigytą už Europos Sąjungos lėšas, naudoti kitiems subjektams draudžia technikos įsigijimo projekto sutartis.

Atkreipiame dėmesį, kad miškų gaisrų prevencijos funkcija specialiuoju įstatymu yra priskirta miškų urėdijoms. Vadovaujantis  Miškų įstatymo  5 straipsnio 5 dalimi, bendrą valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą miškuose  įgyvendina miškų urėdija (urėdijos). Šiame įstatyme nustatytas ir specialus uždavinys – saugoti mišką nuo gaisrų. Miškų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendra miško priešgaisrinės apsaugos sistema finansuojama Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos ir miškų urėdijos (urėdijų) lėšomis. Diskutuojant dėl galimybės naudotis miškininkų (urėdijų) turima technika, nustatyta, kad tai galima daryti tik sutartiniu pagrindu, todėl savivaldybėms buvo pasiūlyta tartis su jų savivaldybėse esančiomis urėdijomis ir sutarus pasirašyti atitinkamus bendradarbiavimo susitarimus.

Be to, siekiant įvertinti visų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų konsolidavimo poreikius ir galimybes, vidaus reikalų ministro 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1V-486 buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė PAGD, savivaldybių priešgaisrinių tarnybų, Valstybinių miškų urėdijos ir savanorių ugniagesių priešgaisrinės saugos veiklos konsolidavimo klausimams spręsti (toliau – darbo grupė).

Darbo grupė 2019 m. birželio–gruodžio mėn. surengė 5 posėdžius, kuriuose buvo išsamiai išanalizuotas priešgaisrinės saugos organizavimas Lietuvoje, aptartos esamos problemos ir poreikiai. Darbo grupės posėdžiuose išanalizavus ir aptarus miškų priešgaisrinės priežiūros organizavimą sutarta, kad yra netikslingas miškų priešgaisrinės priežiūros funkcijos perėmimas iš Valstybinių miškų urėdijos ir integravimas į valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Pažymėta, kad priešgaisrinei veiklai vykdyti  Valstybinių miškų urėdija kasmet skiria apie 2,5 mln. eurų savo uždirbtų lėšų, miškuose tvarkosi labai gerai, o miškų gaisringumas yra mažiausias Europos Sąjungoje”, – rašoma specialistų išsamiame atsakyme.

Aplinkos ministro patarėjas Marijus Gailius www.miskininkas.eu atsakė, kad “prieš dvejus metus savivaldybės siūlė Vidaus reikalų ministerijai panašų variantą – urėdijos turimą techniką perduoti savivaldybių ugniagesiams, bent jau ne miško gaisrų sezono metu.  Savivaldybės poreikiams reikia didelio tūrio automobilių, kuriems nereikalingas padidintas pravažumas. Tuo metu urėdija valdo  automobilius, skirtus pirminiam reagavimui. Kitaip sakant, sprendimų ieškota, bet,  kaip ir atsitinka Lietuvoje, šalys liko prie savo argumentų”.

Stinga ūkiškumo

„Dzūkijos medienos“  vadovui Mariui Valukynui sunku patikėti, kad kai kalbama apie elementarų žmonių saugumą ir apie jų turto, o kartais ir gyvybių gelbėjimą, valstybės institucijos sugeba atsitverti  biurokratiniais barjerais. “Manau,  kad  savivaldybės, kurios tikrai patiria geros gaisrų gesinimo technikos trūkumą, turėtų rodyti didesnę iniciatyvą pasinaudoti modernia urėdijos technika, nes tai ir joms būtų pigiau, ir urėdija gautų papildomos naudos. Dar sunkiau  patikėti, kad už Europos Sąjungos lėšas įsigyta technika negali būti naudojama kitiems tikslams. Juk mūsų minimu atveju  yra gaisras. Dabar miškingoje kaimo vietovėje kilus gaisrui privačioje sodyboje, nuo kurios užsiliepsnoja ir šalia esantis valstybinis miškas, vaizdas būtų toks: urėdijos technika greičiau užgesinusi miške įsiplieskusį gaisrą net negali padėti gesinti prie miško
užsiliepsnojusios sodybos arba jei taip padarytų, kas žmogišku požiūriu ir turėtų būti, taptų dideliu nusižengimu… tikėtina dar ir urėdijos darbuotojų, kurie padėtų gesinti, lauktų atleidimas iš darbo. Absurdiška situacija, kuriai, kaip matome, trūksta tik noro paieškoti galimybių, kaip padaryti geriau, jau nežiūrint, kad ūkiškumo tokioje situacijoje irgi nematyti”, – įsitikinęs  M. Valukynas.

 Rasa Liškauskaitė