Jaunuolynų ugdymui reikia žmogaus

23 liepos, 2017
Į vieną įmonę jungiamų miškų urėdijų centras – Panevėžys
23 liepos, 2017
Medis davė vardą vidurvasario mėnesiui
24 liepos, 2017

Pirmasis labai svarbus darbas miške po jo atkūrimo yra jaunuolynų ugdymas, kuris atliekamas iki 20-ųjų bet kokios sudėties medynų amžiaus metų. Mišriuose medynuose jaunuolynų ugdymais formuojama  jų rūšinė sudėtis, šalinant stelbiančius nepagrindinių rūšių medžius bei krūmus, o grynuose mažinamas medelių tankumas, praplečiama erdvė jiems augti bei padidinamas atsparumas nepalankiems aplinkos veiksniams. Bet kokiu atveju jaunuolynų ugdymui reikia žmogaus, jokia technika šio darbo be jo nepadarys, įsitikinusi Mažeikių miškų urėdijos vyriausioji miškininkė Eligija Panovienė.

Anot beveik keturis dešimtmečius Mažeikių krašto miškams pašventusios specialistės, nesvarbu, kokia ateityje išliks valstybinių miškų valdymo struktūra ir konkretiems padaliniams – urėdijoms ar girininkijoms – keliami tikslai, jaunuolynams ugdyti reikės šį darbą išmanančių žmonių, taip pat bent minimalios priežiūros. Kokį medį palikti, o kurį kirsti, turės spręsti miškininkystės žinovas.

Jaunuolynus puoselėja pagal miškotvarkos projektą

 Mažeikių miškų urėdijos teritorijoje inventorizuotas 62 687 ha miško teritorijos plotas. Urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai užima 32 255 ha, nevalstybinės reikšmės plotai – 101 ha, likusieji yra  privatūs bei skirti nuosavybės teisėms atkurti. Urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai tvarkomi pagal  parengtą vidinės miškotvarkos projektą, o ugdymo kirtimai suprojektuoti pagal patvirtintas Miško kirtimų taisykles.

„Pagal vidinį miškotvarkos projektą numatyta, kad urėdija kasmet turi išugdyti 390 ha jaunuolynų. 2015 m. jų išugdėme 421 ha, 2016 m. – 487, o 2017 m. planuojame pagerinti sąlygas 415 ha.   Dažniausiai ugdome kultūrinės kilmės, t. y. pasodintus spygliuočių masyvus – eglynus, pušynus, taip pat turime apie 25–27 proc. žėlinių, kuriuos taip pat ugdome. Pastaruosiuose dažniau vyrauja lapuočiai, kurių sudėtį ir tankį reikia sureguliuoti kirtimais“, – pasakoja Mažeikių urėdijos vyriausioji miškininkė E. Panovienė.

Jaunuolynų ugdymas vykdomas visose girininkijose, jų plotai parenkami pagal miškotvarkos projektą, o kur miškotvarkos projekto terminas baigiasi, plotus parenka girininkas. Dažniausiai tenka darbuotis pasodintuose  eglynuose ir pušynuose, kadangi urėdijoje vyrauja derlingos augavietės ir jose iškeroja spygliuočius stelbiantys lapuočiai medžiai bei krūmai.

„Ugdymai jaunuolynuose paprastai vyksta per medžių vegetacijos periodą, tuomet lapuočiai mažiau atželia. Palankiausia kirtimus atlikti vasarą, bet kirtimai vykdomi iki vėlyvo rudens, nes jaunuolynų ugdyti  IV A  grupės miškuose negalima  nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d. , o III grupės miškuose nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d.“, – aiškina E. Panovienė.

Mažeikių miškų urėdijoje konkrečius ugdymo darbus atlieka rangovai, atrinkti konkurso būdu.

„Dabar urėdijoje dirba specializuota brigada, kuri užsiima vien jaunuolynais. Dėl jos neturime jokių problemų, nes joje dirba patyrę specialistai, kurie atlieka jaunuolynų ugdymus ir kitose urėdijose. Šiemet konkursą laimėjęs rangovas – Mindaugo Stankaus individualios veiklos įmonė – atliko didžiąją dalį jaunuolynų ugdymo darbų, bet kai kur jai talkino ir girininkijose dirbantys urėdijos darbininkai. Paprastai rangovai atvažiuoja su savo darbo priemonėmis, kirtimus suderina su girininku ir juos vykdo. Kirtimų atliekas iš arčiau kelio esančių sklypų ištraukiame ir panaudojame biokurui, o  miško gilumoje paliekame gamtai“, – apie jaunuolynų  priežiūros subtilybes kalba pašnekovė.

Kiek prie šių darbų užimta žmonių? M. Stankaus įmonėje dirba 3–4 žmonės, tačiau urėdijos  girininkijose dar yra 4 miško darbininkai, kurie užsiima ne tik jaunuolynų ugdymu, miško želdinių ir žėlinių priežiūra, bet atlieka  ir kitus darbus.

Iki šiol už jaunuolynus buvo atsakinga urėdija, o kaip toliau vyks jų ugdymas, įsteigus vieną didžiulę miškus valdančią įmonę? E. Panovienės nuomone, miško ugdymo darbai vis dėlto yra  daugiau būdingi vietinės reikšmės smulkiam verslui, o ne didžiulei centralizuotai įmonei. Kirtėjams būtina bendrauti su girininku, aptarti principus, kaip ugdoma, kokia ploto paskirtis, tikslas, kokį mišką norima matyti ateityje ir pan. Šias užduotis rangovui turi nurodyti girininkas,  tad ir darbas turi būti patikėtas girininkijoms.

Šiais metais Mažeikių miškų urėdijoje planuojama ugdyti 415 ha. Anot vyriausiosios miškininkės, tai didžiuliai plotai ir ūkininkauti juose reikia atsakingai.

Mažeikių miškų urėdijoje 2016 metais atkurta 281,4 ha kirtaviečių, įveista 15,7 ha naujų miškų. Vykdant ąžuolynų atkūrimo programą pasodinta 6,8 ha ąžuolynų ir 5,8 ha mišrių su ąžuolais miškų, išugdyta 3,9 ha ąžuolo jaunuolynų.

Angelė Adomaitienė