Kam naudinga spekuliuoti biokuro kainos didėjimu?

Kam naudinga spekuliuoti biokuro kainos didėjimu?

Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė nemažai publikacijų apie tai, kad dėl biokuro kainų augimo jau šį sezoną kils ir šildymo kainos. Tai nemenkai išgąsdino didžiąją dalį visuomenės. Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA tokius energetikos rinkos ir kitų sričių atstovų pasisakymus vadina spekuliacija bei išsamiai paaiškina, kas iš tikrųjų turi įtakos pokyčiams biokuro sektoriuje.

„Pastebėjome, kad kalbėdami apie biokuro kainas, mažai apie tai išmanantys asmenys daugiau vadovaujasi emocijomis pagrįstais argumentais. Visų pirma kalbėti reikėtų pradėti nuo to, kokios yra biokuro kainos sudedamosios dalys. Žaliavos kaina sudaro per 70 proc. ar daugiau biomasės savikainos. Kitos išlaidos – darbo užmokesčiui, amortizacijai, sandėliavimui, transportavimui, administravimui – taip pat nuolat auga“, – aiškina  asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė. Anot jos, kainos dabar tikrai nėra rekordinės, jos šiemet  grįžo į 2014 m. lygį.

Tai patvirtina ir energijos išteklių biržos „Baltpool“ atstovai. Labai svarbu suprasti, jog biokuras yra medienos rinkos dalis. Jo kaina mažai susijusi su dujų ar naftos kainų svyravimo tendencijomis. Pasaulio ekonomikai klestint, medienos kainos siekia dešimtmečio rekordus. Vienos iš žaliavų – malkinės medienos – kaina Valstybinės miškų urėdijos aukcionuose per metus pakilo 42,5 proc.“, – primena „Baltpool“ atstovai.

Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (WBA) prezidentas Remigijus Lapinskas akcentuoja ir darbo užmokesčio didėjimą, kuris, be abejonės, turi įtakos ir biokuro sektoriaus darbdaviams. „Vidutinis darbo užmokestis šių metų pirmąjį ketvirtį buvo maždaug 9,5 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Atkreipiame dėmesį, jog biomasės energetikos sektoriaus atstovai vis dar sunkiai randa kvalifikuotų darbuotojų, pavyzdžiui, medienos smulkintuvo operatorių. Ypač sunki situacija regionuose, tad siekdamos išlaikyti profesionalius darbuotojus, biomasės energetikos įmonės turi didinti atlyginimus“, – pažymi R. Lapinskas.

Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje buvo ganėtinai šiltos žiemos. Tai lėmė, jog biokuro tiekėjai ir gamintojai dirbo su nuline arba netgi minusine marža. 2017 m. dėl liūčių Lietuvos miškuose susiklostė ekstremali situacija – drėgmės perteklius apsunkino medienos išvežimą iš miškų, tad darbai buvo atidėti net keliems mėnesiams. Žiemos viduryje susidurta su biokuro trūkumu. Dabar įmonės, turėdamos tokią patirtį, kaupia biokurą sandėliuose ir atsakingai laukia žiemos. 

Kokios įtakos biokuro kainos didėjimas turės šildymo sąskaitoms?

Sprendžiant iš sandorių, kurie formuojasi ateinančiam šildymo sezonui, biokuro kaina turėtų kilti apie 20 – 25 proc., o tai gali lemti šilumos kainos augimą tik 0,3 – 0,4 euro cento už kilovatvalandę. „Biokuras bendrojoje šilumos kainoje sudaro tik vieną penktadalį kainos. Tad kalbėti, kad biokuras lems šilumos kainų šuolį, nėra teisinga. Naudoti biokurą centralizuotos šilumos gamybai vis tiek yra gerokai pigiau ir ekologiškiau nei rinktis gamtines dujas. Gamtinės dujos šilumos tiekėjams birželį kainavo 449 eurus/tne. – tai reiškia, kad net esant dabartinėms biokuro kainoms, jis kainuoja perpus pigiau nei dujos“, – apibendrina V. Gaubytė.

Biokuras ir jo alternatyva – palyginkime naudą

Įvedus biokurą į CŠT sistemą ne tik prisidėta prie aplinkosaugos, bet tai leido šilumos tiekėjams parduoti Apyvartinius taršos leidimus (ATL), kurių kaina per pastaruosius metus išaugo nuo 4 iki 21 euro.

Lietuvoje ATL prekybos sistemoje veikiantys įrenginiai 2017 m. energijos gamybai sudegino 640035 tne (26797 TJ) biomasės.  Jei vietoje biomasės šiuose įrenginiuose energijai gauti būtų naudojamos gamtinės dujos, tai sąlygotų maždaug 1,502 mln. t didesnes šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) emisijas.

Biomasės naudojimas energijai gaminti leidžia veiklos vykdytojams sumažinti savo metines sąnaudas (arba padidinti pajamas, parduodant ATL) maždaug 31,54 mln. eurų per metus. ATL rinkos kaina šiuo metu yra apie 21 eur/ATL (ši vertė nuolat kinta, prognozuojamas kilimas iki 25 eur/ATL).

Ką daryti, kad biokuro kaina būtų teisinga, tiekimas stabilus, o šilumos tiekimas vyktų sėkmingai ir būtų „draugiškas“ kiekvienam šilumos vartotojui? LITBIOMA siūlo:

Pirma – skatinti pirkėjus sudaryti palankesnes sandorių vykdymo sąlygas pardavėjams: priėmimo valandų ilginimas šildymo sezono metu, biokuro kokybės mėginių ėmimo procedūros kontrolė ir tinkamumo užtikrinimas (mėginių priėmėjų akreditavimas); Antra –  padidinti leistinus vežti biokuro tonažus; Trečia –taikyti lengvatinį PVM tarifą biokurui privačiuose namų ūkiuose; Ketvirta – sumažinti administracinę – finansinę naštą smulkiems biokuro tiekėjams biržoje. Užstato dydis turėtų būti santykinai mažesnis pradedantiems biokuro gamintojams; Penkta – valstybiniu mastu skatinti įvarius biokuro žaliavos šaltinius: energetinių plantacijų vystymas, šiaudų, miškų retinimo atliekų panaudojimas; Taip pat – skatinti biokuro ruošą naujomis technologijomis: parama biokuro ruošėjams specializuotos kirtimo atliekų ruošimo technikos įsigijimui; Remti katilų modernizavimą – tai leistų naudoti prastesnės kokybės biokurą.

LITBIOMA inf.

Kam naudinga spekuliuoti biokuro kainos augimu?(prezentacija)