Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos absolventai papildo miškininkų gretas

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos absolventai papildo miškininkų gretas

Dr. Albinas Tebėra,

KMAIK Miškininkystės katedros docentas

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija ( KMAIK) savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m., kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Nors ši mokykla keletą kartų keitė savo statusą, pavadinimą ir vietovę (Alytus, Vilnius, Girionys), tačiau visą laiką (net ir karo metais) rengė miškų ūkio specialistus.

Parengė daug iškilių miškininkų

Prieš 90 metų (1930 m.) šioje mokslo įstaigoje miškininko diplomas buvo įteiktas Algirdui Matulioniui, kuris pokariu daugiau kaip 20 metų dirbo miškų ūkio ir miško pramonės ministru bei paliko ryškius pėdsakus šalies miškininkystėje.  Jo iniciatyva miškų ūkis ir miško pramonė, iki 1957 m. veikę atskirai, buvo sujungti į vieną žinybą. Toks novatoriškas sprendimas sukūrė kompleksinio miškų administravimo sistemą, kuri  išliko iki šių dienų. Jis steigė naujus miškų ūkius (nuo 1990 m. – miškų urėdijas), plėtė miškų želdinimą, tobulino medienos ruošos technologijas. Jo iniciatyva nuo 1962 m. pagal vokiečių sukauptą patirtį Lietuvoje pradėti vykdyti medynų tūrio ugdymo kirtimai. Jis parinko vietą Gironyse, prie Kauno marių, Lietuvos miškų mokslo ir mokymo centrui kurti, 1970 m. organizavo periodinio leidinio “Girios” leidybą. A. Matulioniui vadovaujant  ministerijai Lietuvos miškingumas padidėjo 7,5 proc. Jo veikla neapsiribojo tik miškininkystės administravimu – jis paskelbė apie 50 mokslinių straipsnių bei išleido tris knygas miškininkystės ir miškų ūkio klausimais, taip pat išleido apybraižų ciklą “Girių prieglobstyje”. A. Matulionis, naudodamasis savo įtaka, pasipriešino naftos perdirbimo gamyklos statybai jautrioje aplinkosaugai vietoje (prie Jurbarko), dėl to ji buvo suprojektuota Mažeikiuose.

Vėliau mūsų mokslo įstaigoje miškininkystės išsilavinimą įgijo daug iškilių specialistų. Paminėsiu tik keletą – tai miškininkė, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarė ir Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, antrasis nepriklausomos Lietuvos miškų ūkio ministras Jonas Rimantas Klimas, profesoriai Romualdas Juknys, Andrius Kuliešis, Edvardas Riepšas.

Šiemet Lietuvos miškininkų gretas papildė būrys KMAIK absolventų. Mano nuomone, šių metų absolventų laida – viena iš geriausių per pastaruosius kolegijos veiklos dešimtmečius, todėl tikiuosi, kad jie lygiuosis į iškiliausius šalies miškininkystės specialistus. Daugelis jų studijų metais buvo aktyvūs visuomenininkai, dalyvavo tarptautinių studijų programose, gerai mokėsi.

Nuolatinių studijų programą baigė 30 absolventų

Nuolatinių studijų (trejų metų trukmės) programą šiemet baigė 30 absolventų. Tarp jų net 6 studentai (M. Matijoška, I. Paulavičiūtė, D. Daugininkaitė, J. Sinkevičius, T. Grimaila, D. Žvaliauskas) dalyvavo mūsų vykdyto projekto „Daugiatikslio miško atkūrimo ar įveisimo būdo skatinimas, siekiant ekonomiškai efektyvesnio ir draugiško aplinkai medynų formavimo“ veiklose. Dalyvavimas projekte studentams sudarė puikias galimybes pagilinti, susisteminti ir teorinę, ir praktinę miškininkystės patirtį bei parengti labai gerus baigiamuosius darbus.

Martynas Matijoška parengė baigiamąjį darbą tema „Skirtingu intensyvumu ugdomų pušynų našumo ir produktyvumo modeliavimas taikant Y. Vuokila normatyvus bei jų augimo eigos ekonominis vertinimas“. Martynas nustatė, kad skirtingų augaviečių pušynai kiekinę ir techninę brandas pasiekia skirtingu metu, todėl reikėtų diferencijuoti šių medynų kirtimo amžių pagal augaviečių tipus. Autorius taip pat parengė rekomendacijas, kaip susieti pušynų ugdymo intensyvumą ir dažnumą su tiksline medynų sortimentine struktūra kirtimo amžiuje. Jo baigiamasis darbas įvertintas 10 (puikiai). Martynas per visą studijų laiką už egzaminus ir kitas studijų užduotis gaudavo tik aukščiausius įvertinimus, todėl jam įteiktas aukštojo mokslo diplomas su pagyrimu. Nors studijoms Martynas skyrė didelį dėmesį, bet surado laiko ir kitoms veikloms. Jis – Kolegijos studentų atstovybės prezidentas, Lietuvos pirmosios futbolo lygos DFK „Dainava“  komandos vartininkas. Beje, Martynas iki studijų kolegijoje jau turėjo 3 metų profesionalaus futbolininko stažą – žaidė Kipro Oraklini „Alki“ komandoje. Ateityje Martynas numato tęsti studijas VDU magistrantūroje, o kartu įgyti dar vieną specialybę (kadastrinių matavimo ir nekilnojamojo turto vertinimo) mūsų kolegijoje.

Indrės Paulavičiūtės baigiamojo darbo tema „Apvaliosios medienos gaminių kainų ryšys su šalies makroekonomikos rodikliais“. Indrė nustatė, kad apvaliosios medienos gaminių kainos glaudžiausiai koreliuoja su šalies BVP (r =0.83) ir importo bei eksporto apimtimis (r=0.80-0,81). Kiek silpnesnė koreliacija su tiesioginėmis užsienio investicijomis. Darbo autorė  parengė ir išbandė medienos gaminių kainų prognozavimo modelį. Indrės darbas įvertintas 10 (puikiai). Beje, Indrės įgytas miškininkystės bakalauro diplomas jai jau antrasis aukštąjį išsilavinimą pažymintis dokumentas. Ji anksčiau baigė Vilniaus universiteto ekonomikos specialybę. Indrė jau studijų metais pradėjo dirbti miško darbų įmonėje. Ji – UAB „Dagmedis“ direktorė ir šį darbą ketina tęsti bei studijuoti VDU magistrantūroje.

Diana Daugininkaitė baigiamajame darbe „Daugiatikslių miško želdinių augimo analizė ir jų vertės modeliavimas“ nustatė, kad auginant medynus pagal dabar taikomą jų ugdymo programą net 30-70 metų išlaidos, investuojamos į želdinių įveisimą, jų priežiūrą, apsaugą ir ugdomuosius kirtimus, būna didesnės už pajamas už šiuo laikotarpiu gaunamą produkciją.  Auginant siūlomus daugiatikslius želdinius, kuriuose su būsimais miško medžiais auginami kalėdiniai medeliai, uoginiai, vaistiniai augalai, teigiamą balansą tarp pajamų ir išlaidų galima gauti jau per pirmąjį dešimtmetį. Formuojant daugiatikslius medynus jų augimo ir naudojimo ekonominį naudingumą galima padidinti net 20-40 proc. Dianos darbas įvertintas 10 (puikiai). Diana – aktyvi visuomenininkė, ji buvo studentų grupės seniūnė. Diana ateityje labai norėtų dirbti valstybiniame miškininkystės sektoriuje ar aplinkosaugos tarnyboje.

Justas Sinkevičius parengė baigiamąjį darbą „Eglynų auginimo ir naudojimo optimizavimas, naudojant medynų augimo eigos imitacinius modelius“. Autorius nagrinėjo eglynų sortimentinės struktūros rodiklių priklausomybes nuo medyno tankumo ir bonitetinės klasės, nustatė eglynų kiekinės ir techninės brandos amžiaus priklausomybę nuo jų ugdymo intensyvumo ir bonitetinės klasės, taip pat pateikė  racionaliausias eglynų ugdymo intensyvumo alternatyvas priklausomai nuo tikslinės sortimentinės struktūros. Justo darbas taip pat įvertintas 10 (puikiai). Justas daug veiklos turi savo tėvų  ūkyje. Ateityje jis ketina studijuoti VDU magistrantūroje. Justo hobi – retro automobiliai ir krepšinis. Jis Kauno ir Šakių rajonų krepšinio lygos žaidėjas.

Domanto Žvaliausko baigiamasis darbas „Pušynų, eglynų ir beržynų absorbuojamo anglies dvideginio kiekio modeliavimas“ skirtas klimato kaitos problemoms. Domantas nustatė, kad iki brandos amžiaus vienas hektaras našių pušynų absorbuoja daugiau kaip 1000 tonų CO₂, o eglynų ir beržynų – 800-900 tonų CO_2. Daugiausiai CO₂ pušynai, eglynai ir beržynai absorbuoja iki 40-75  m. Vyresni medynai šiuo požiūriu mažiau efektyvūs. Pasiekusių dabar taikomą medynų kirtimo amžių medynų efektyvumas absorbuoti CO₂  sumažėja 5-15 proc. Šio darbo rezultatai paneigia viešojoje erdvėje plačiai propaguojamą teiginį, kad efektyviausiai CO₂ absorbuoja perbrendę medynai. Atliktas baigiamasis darbas įvertintas pažymiu 9 (labai gerai). Studijų metais Domantas buvo Kolegijos studentų atstovybės rinkodaros reikalų koordinatorius. Domantas jau dabar daug dirba savo tėvų gėlininkystės ūkyje bei teikia poilsiautojams skrydžių oro balionais paslaugas. Ateityje jis planuoja studijuoti VDU magistrantūroje ir steigti dekoratyvinių augalų medelyną.

Tautvydas Grimaila pasirinko baigiamąjį darbą tema „Miško želdinių prigijimo apskaitos tobulinimas, taikant apskaitos juostas ir GPS technologijas“. Jis nustatė, kad Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose pateikta ir dabar taikoma miško želdinių ir žėlinių apskaitos metodika nėra pakankamai efektyvi (ypač mažesnio ploto želdinių sklypuose) matavimų tikslumo ir darbo sąnaudų prasme. Tautvydas pasiūlė racionaliausias apskaitos juostų išdėstymo vertinamuose miško želdiniuose schemas priklausomai nuo vertinamų želdinių ploto ir jų rūšinės sudėties. Autorius taip pat apibūdino GPS technologijų pritaikymo teorines prielaidas. Tautvydo baigiamasis darbas  įvertintas 9 (labai gerai). Studijų metais Tautvydas buvo Kolegijos studentų atstovybės finansinių išteklių paieškos koordinatorius, studentų miškininkystės profesinio meistriškumo čempionatų (Švedijoje, Baltarusijoje, Latvijoje) dalyvis, Lietuvos kolegijų sporto varžybų dalyvis ir giros kilnojimo vicečempionas. Ateityje Tautvydas planuoja studijuoti VDU magistrantūroje ir norėtų dirbti VĮ Valstybinių miškų urėdijoje.

Būrelis studentų rinkosi baigiamųjų darbų temas apie miško ir kitų ekosistemų faunos ekologiją  (vadovas – Zenonas Janulaitis). Tarp jų Orinta Mazurevičiūtė, kuri nuo mažų dienų „gamtos vaikas“. Nenuostabu, kad jos baigiamojo darbo tema – „Vilkų ir stirnų bioekologinių ir morfofiziologinių rodiklių tyrimai Svėdasų medžiotojų klubo plotuose“. Orinta parengė puikų darbą ir  gavo aukščiausią įvertinimą 10 (puikiai). Studijų metais Orinta buvo Kolegijos studentų atstovybės akademinių-socialinių reikalų koordinatorė. Orintos svajonė – surasti darbą, susijusį su rūpinimuisi miško fauna.

Taip pat aukščiausią įvertinimą už baigiamąjį darbą „Ežių bioekologinių rodiklių tyrimai Kauno mieste ir Kauno rajone“ gavo Martynas Reutas. Mantas Modastaitis tyrė laisvėje gyvenančių stumbrų bioekologiją. Manto  baigiamasis darbas įvertintas 9 (labai gerai).

Du studentai nagrinėjo medynų ugdomųjų kirtimų efektyvumą (vadovė – Dovilė Gustienė). Jono Bakano baigiamasis darbas „Pravieniškių girininkijoje vykdomų einamųjų kirtimų kokybės vertinimas“ ir Devido Matijošaičio darbas „Vaišvydavos girininkijoje išugdytų medynų būklės vertinimas“ įvertinti 9 (labai gerai).

Oresta Petruškevičiūtė parengė baigiamąjį darbą „Kvietiškio parko želdinių inventorizacija“ (vadovė – dr. Loreta Semaškienė). Tirtas parkas yra šalia Marijampolės kolegijos. Jį prižiūri ir tvarko šios kolegijos dėstytojai bei studentai, todėl Orestos darbas labai naudingas mūsų partneriams. Oresta, atlikusi detalią parko želdinių inventorizaciją, nurodė neperspektyvius ir šalintinus bei tvarkytinus medžius ir krūmus, taip pat parengė parko pakraštyje tekančios Šešupės pakrančių sutvarkymo rekomendacijas. Orestos baigiamasis darbas įvertintas 9 (labai gerai).

Ištęstinių ir išlyginamųjų studijų absolventai

Ištęstinių studijų (ketverių metų trukmės) programą baigė 18 absolventų. Tarp jų – Jelena Kosinova, kuriai įteiktas miškininkystės bakalauro diplomas su pagyrimu. Jos baigiamojo darbo tema – „UAB MEDIS miško išteklių analizė ir valdymas“. Kaip teigia Jelena, pasirinkta tema buvo puiki galimybė išanalizuoti savo įmonės miško išteklių struktūrą ir išnagrinėti veiklos ekonominius aspektus. Atliktos studijos pagrindu ji parengė įmonės veiklos perorganizavimo planą ir miško išteklių naudojimo projektą. Jelenos baigiamasis darbas įvertintas pažymiu 9 (labai gerai).

Kristina Kamandulytė vienintelė iš ištęstinių studijų studentų už baigiamąjį darbą gavo aukščiausią įvertinimą 10 (puikiai). Jos darbo tema: „Migruojančių pilkųjų gervių sankaupų apskaita Žuvinto rezervate“. Kristina ne tik gerai mokėsi, bet buvo puiki ir kurso seniūnė.

Pažymiu 9 (labai gerai) baigiamuosius darbus apgynė dar aštuoni ištęstinių studijų absolventai: Irma Bagatavičienė tema  „Dubravos rezervatinės apyrubės medynų našumo, pomiškio, trako,  sausuolių ir  virtėlių tyrimai“, Andrej Butrimovič – „Retų ir plėšrių paukščių lizdų inventorizacija Dūkštų girininkijoje“, Samanta Davalgaitė – „Mechaninių ir cheminių derėjimo skatinimo priemonių įtaka paprastosios eglės sėklinės plantacijos derėjimui“, Virgilija Karaliūtė – „Afrikinio kiaulių maro paplitimas Utenos girininkijos miškuose“, Lukas Simanonis – „Spygliuočių medžių būklės vertinimas Trakų regioninio padalinio Žiežmarių girininkijoje“, Gabrielė Vekterienė – „Paprastosios pušies būklės vertinimas Prienų regioninio padalinio Dzirmiškių girininkijoje“, Giedrius Vilutis  –  “Kalėdinių medelių kokybės tyrimai  Dubravos regioninio padalinio plantacijoje“, Donatas Vorušila – „Savaiminis žėlimas Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos neplynųjų kirtimų kirtavietėse“.  

Išlyginamųjų studijų (dvejų metų trukmės) programą baigė 28 absolventai – tai KMAIK miškininkai, kurie anksčiau Girionyse buvo baigę miškų technikumą, o šiuo metu dirba VĮ Valstybinių miškų urėdijoje. Pasak mūsų dėstytojų, darbas su šios grupės studentais buvo vienas malonumas – jie buvo labai atidūs, kruopštūs ir pareigingi. Tikiuosi, kad ir jiems sugrįžimas į savo jaunystės mokyklą bei bendravimas su kolegijos dėstytojais buvo malonus ir naudingas.

Linkiu visiems absolventams laimės, sėkmės, geros karjeros ir malonaus darbo miškininkystės baruose.