Kodėl miško ruošos smagratis sukasi nesustodamas

Kodėl miško ruošos smagratis sukasi nesustodamas

Miško ruošos smagratis Telšių miškų urėdijoje sukasi nesustodamas 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę.  Prieš keletą metų svečiavęsi vokiečiai buvo sužavėti savarankiškai dirbančiu ir originaliu miškininkystės ūkiu bei Žemaitijos miškuose gaudžiančia pažangiausia pasaulyje technika.

Turimą techniką išnaudoja maksimaliai

Vienam iš svarbiausių gamybos barų vadovaujantis  urėdijos  vyriausiasis inžinierius Artūras Stankus džiaugėsi – Telšių miškų urėdija turi ne tik visą miško ruošai reikalingą techniką, bet ir ją maksimaliai išnaudoja.

Telšių miškų urėdijoje miško ruošos brigada ilsisi ir technika nedirba tik per valstybines šventes ir tai ne visada.

 „Trys medvežės ir dvi medkirtės technikos kieme niekada nestovi. Šiemet urėdija įsigijo naują medkirtę. Kadangi iškilo problema su rangovų įmonėmis, kurios nepajėgios vykdyti mūsų užsakymų, šiek tiek paremontavę, atgaivinome ir seną medkirtę, su kuria dirbome jau šešerius metus“, – pasakojo A. Stankus.

Per medienos ruošos karštymetį, kai  medvežės dirba dieną ir naktį, kiekvieną jų aptarnauja keturi operatoriai. „Rudeniop, kai baigiasi darbai medelyne, traktorininkai perkomplektuojami, kad miško ruoša vyktų  net šeštadieniais ir sekmadieniais“, – pagrindinius darbų organizavimo principus atskleidė Telšių miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius.

Telšių miškų urėdija turi savo kuro kolonėlę, kiekvienas operatorius gali naudotis prieiga prie jos kurui užpilti. Išplėtota ir urėdijos remonto bazė, darbuotojai  taip pat budi ir savaitgaliais, jei kyla problemų, techninė pagalba vyksta į mišką.

Be poilsio dienų dirbama pirmiausia dėl paprasčiausios priežasties – kad žiemą mechanizmai neužšaltų. Be to, tokia praktika pasitarnauja ir technikos saugumui, paprastenis yra pamaininių darbuotojų pakeitimas.

Racionaliai ūkininkauti privertė gyvenimas

Taip racionaliai ir apgalvotai ūkininkauti, pasak A. Stankaus,  privertė pats gyvenimas. „Mažiau naudojama technika technologiškai greičiau pasensta. Todėl stengiamės miško techniką kuo daugiau išnaudoti. Pavyzdžiui, viena iš medvežių su medkirte per šešerius metus dirbo daugiau kaip po 30 tūkst. motovalandų“, – pavyzdį skaičiais pailiustravo pašnekovas.

Atsižvelgiama ir į finansinius niuansus. „Techniką draudžiame „Kasko“ draudimu. Jis, kaip žinia, kainuoja nepigiai. Kitas dalykas, technologijos sparčiai žengia į priekį, darbuotojams smagiau dirbti su nauju mechanizmu. Todėl ir stengiamės ta pačia technika tris-keturis metus dirbti keliomis pamainomis, o ne viena – dešimt metų. Be to, būtų neefektyvu ir neekonomiška, ypač žiemą, dirbti necentralizuotai. Juk tuo metu prisideda ir kelių valymas“, – aiškino svarbiausiam gamybos barui vadovaujantis vyras.

Urėdija  turimais medienvežiais automobiliais yra pajėgi pristatyti visą  paruoštą medieną pirkėjams.

Pasak A. Stankaus, kuo  greičiau nupjauta mediena ištraukiama, tuo ji yra kokybiškesnė. „Prisimenu laikus, kai dirbdavo rangovų įmonės su pjūklais.  Kol jie vienam gale nupjaudavo, kitame nupjauta mediena jau pradėdavo gesti. Greičiau ištraukus, atkrenta medienos saugojimas nuo galimų vagysčių. Kai dirbama pamainomis be poilsio dienų, nereikia varinėti technikos, mažiau gadinami keliai“, – tokio darbų organizavimo privalumus vardijo pašnekovas.

Dėl prižiūrimo žaliojo turto nedejuoja

Bendras Telšių miškų urėdijos miškų  plotas sudaro 90 288 ha, 34 727 ha iš jų yra valstybinės reikšmės. Daugiau kaip 40 proc. valstybinės reikšmės miškų turi saugomų teritorijų statusą. Urėdijoje yra trys gamtiniai rezervatai: Stervos, užimantis 500,6 ha, Plokštinės – 810 ha ir Rukundžių – 245 ha, per 30 įvairios paskirties draustinių, 210 kertinių buveinių.  

Miško kirtimų taisyklės draudžia nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1 dienos visų nacionalinių parkų miškuose, visuose II miškų grupei priskirtuose miškuose ir III miškų grupės miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kirsti ir ištraukti medieną.

Tačiau telšiškiai dėl prižiūrimo žaliojo turto nedejuoja. „Kai apribojimai neleidžia tam tikru laiku  vykdyti miško kirtimo darbų, technika bei darbuotojai persikelia į IV kategorijos miškus ir kertama mažesnėmis pajėgomis. Kirtimus praktiškai vykdome visą laiką, tik medienos ištraukėjai, esant būtinybei, nukreipiami dirbti į medelyną ar ruošti dirvą medelių sodinimui“, – sakė  A. Stankus.

Kiekiais nesididžiuoja

Pasak urėdo Bronislovo Banio, šiemet pirkėjams planuojama paruošti ir parduoti apie 88 tūkst. kub. m medienos: 20 proc. iš jų sudarys eglių rąstai, 10 proc. –  pušies, 20 proc. –  egliniai ir beržiniai popiermedžiai, po 15 proc. –  malkinė mediena, taip pat tarmedžiai ir kt.

Nors dirbama ištisai, paruoštos medienos kiekiais urėdija labai nesididžiuoja.  „Daug laiko sugaištame perveždami techniką iš biržių, mat Telšių urėdijos teritorija į plotį yra išsiriekusi apie 70 km, o ilgis išsitęsia apie 80 kilometrų“, – paaiškino vyriausiasis inžinierius.

Jo žodžiais, su viena medkirte per metus nupjaunama apie 45 tūkst. kub. m medienos. Kiekvienas traktorius ištraukia apie 30 tūkst. kub. m medienos.

 „Žinoma, galėtume pjauti ir daugiau, tačiau ruošiame daug kirtimo atliekų, ir tai yra papildomos sąnaudos. Medienos kiekis priklauso nuo biržės dydžio, kokios ji būklės. Gerų rezultatų negali tikėtis, kur  buvo daug vėjovartų, kur eglynai yra išretėję. Mūsų miškuose daug lapuočių, visai kitokie skaičiai būtų, jei turėtume daugiau pušynų. Vis dėlto, planus įvykdome be problemų“, – neslėpė pašnekovas.

Paklaustas, ar urėdija turi visą reikalingą techniką, A. Stankus nedvejojo: „Gyvename pertvarkų vėjais. Norint dirbti ūkiškai ir ekonomiškai reikalingos dvi medkirtės: didelė ir maža. Turime problemą – negauname leidimo pakeisti susidėvėjusio medienvežio , kuris atlieka ir tralo funkcijas. Sustabdyti viešieji pirkimai, tvyro nežinomybė, kiek darbų, kalbu ne tik apie medienos ruošą,  atliks rangovai ir kiek pati urėdija“.

Vilma Kasperavičienė

[Show slideshow]