“Miškai: inovacijos ir tradicijos 2019” parodoje-festivalyje – naujovės, seminarai, smagios varžytuvės …

liepos 1, 2019
Antanas Hofmanas: giminės miškininkų dinastija siekia 300 metų
liepos 1, 2019
Miškininkystės paroda – festivalis “Miškai: inovacijos ir tradicijos 2019”
liepos 1, 2019

“Miškai: inovacijos ir tradicijos 2019” parodoje-festivalyje naujovės, seminarai, smagios varžytuvės

Miškininkystės parodos turi gilias tradicijas ir gali nustebinti tik savo išskirtinumu ar linksmomis pramogomis. Lietuviai dažni svečiai bei dalyviai ir užsienio parodose, iš kurių parsiveža naujų idėjų, miškininkystės patirties. Šį rudenį toli važiuoti nereikės. Rugsėjo 6-7 dienomis Ukmergės rajone, prie Lyduokių, vyks didžiulis festivalis-paroda “Miškai: inovacijos ir tradicijos 2019”, skirta šį mėnesį švenčiamai Miškininko dienai bei garbingam šalies urėdijų 100-mečio jubiliejui.

Pasiilgo neoficialios bendrystės

Norvegų kapitalo dukterinės metalo apdirbimo įmonės, įsikūrusios Utenoje ir garsėjančios ratų grandinių TRYGG gamyba, pardavimų vadovas Audrius Baršauskas – vienas iš parodos – festivalio “Miškai: inovacijos ir tradicijos 2019” įkvėpėjų. Idėja surengti tokią parodą sklandė seniai, tačiau A. Baršauskas buvo vienas iš tų, kuris paakino visus teigdamas, kad jau pribrendo būtinybė ne tik oficialiuose pristatymuose pasigirti pasiekimais, bet ir pabūti, pabendrauti su kolegomis ir bendraminčiais kartu, užmegzti naujų pažinčių. Juolab kad rugsėjo pradžia tam labai tinkamas metas, be to, galima pradėti ir metų derlių skaičiuoti, pasižiūrėti, kur dar derėtų pasitempti.

“Reikia kitokio bendravimo, tas pats per tą patį atsibosta. Kiek galima tik vaikštinėti po parodas, reikia atnešti naujų vėjų, – įsitikinęs pašnekovas. – Lietuva maža šalis, o mes visi susitinkame tik bėgdami ir pasilabindami. Paprastai pritrūksta laiko pasikalbėti, pasidalinti idėjomis, pasipasakoti, kur buvai, ką matei… Paroda-festivalis, vyksiantis dvi dienas ir vieną naktį, puiki galimybė ne tik apžiūrėti techniką, bet ir pamatyti, kaip ji dirba. Specializuotoje miškų ir medienos pramonės bei perdirbimo galimybių parodoje vyks ir mokslinės konferencijos, seminarai, taip pat miškininkų, miškininkystės, miško technikos ar kitaip su mišku susijusių įmonių darbuotojų varžytuvės”.

Išskirtinio grožio teritorijoje šalia valstybės saugomo Felinkos ąžuolo ir Lietuvos šimtmečio ąžuolyno, taip pat Lyduokių dvare Lietuvos arboristų asociacija organizuoja parkų, miestų medžių priežiūros ir genėjimo seminarą – mokymus. Ne mažiau bus įdomūs ir kituose seminaruose skaitomi mokslininkų pranešimai, pavyzdžiui, „Svarbiausieji miesto medžių būklės vertinimo ir priežiūros principai, „Pagrindinio naudojimo kirtimo būdų vertinimas technologiniu, ekonominiu ir ekologiniu požiūriu“,  „Žvilgsnis į Lietuvos miškininkystės istoriją ir miškų išteklius“, „Pagrindinio naudojimo kirtimo būdų vertinimas technologiniu, ekonominiu ir ekologiniu požiūriu“, “Miško genetinių išteklių išsaugojimo tikslai ir metodai”, „Apie medžius senolius, ąžuolynus“,  „Gamtinio turizmo perspektyvos Lietuvoje“, „Pagrindiniai pažeidimai, sąlygojantys miško darbuotojų nelaimingus atsitikimus darbe ir jų prevencija“ bei  kiti.

Be to, tikimasi, kad šioje šventėje jos dalyviams bei visiems gamtos mylėtojams ir keliauninkams bus puiki proga susipažinti su vykdomu “Siesarties kraštovaizdžio draustinio tvarkymo ir pritaikymo lankymui” projektu.

Dar viena pramoga ir šventė akims –  įspūdinga  Ukmergės rajono ir visos Lietuvos medžiotojų trofėjų ekspozicija.

Įdomus reginys laukia ir besidominčiųjų miško technika. Įmonės, pristatančios techniką, turės unikalias galimybes ją pademonstruoti medynuose, o potencialūs  pirkėjai išbandyti vietoje atrėžtose biržėse. Siesarties šlaite bus demonstruojamas medienos ištraukimas gervėmis ar kitu būdu, parodyta biržių įdirbimo technika, pakelių medžių, krūmų šalinimo, pakelių priežiūros galimybės, pamiškių, krūmų frezavimo technika. Parodoje bus demonstruojama ir autovežių (tralų), priekabų gamintojų, medienos transportavimo, krovos, biokuro ruošos ir kita technika,  jų serviso priemonės bei įrankiai, taip pat vyks profesinio meistriškumo varžybos – medvežių operatorių ir medienvežių vairuotojų, pjūklininkų.

A. Baršausko nuomone, atskirą ekspoziciją kartu su demonstravimu būtina skirti Lietuvoje gaminamai technikai propaguoti. “Tikimės parodoje pristatyti savo naujienas, pasižiūrėti, ką parodys kiti gamintojai. Kodėl lietuviai vaikosi užsienyje gaminamos technikos, vežasi gaminius iš Lenkijos ar Čekijos, kai visai šalia tautiečiai siūlo ne ką prastesnę, o kartais ir geresnę techniką”, – teigia pašnekovas.

Smagus penktadienio vakarojimas

Po oficialaus parodos darbo laiko, kaip ir pridera, verta nuotaikingai atsipūsti. Penktadienį, po darbų savaitės prasidės pats tikriausias miškininkų festivalis. Kviečiami ir laukiami visi su savo palapinėmis, miegmaišiais, vagonėliais, kemperiais, kad namo skubėti nereikėtų. Vyriškus darbus dirbantiems vyrams tikrai bus apie ką pasikalbėti. Be abejonės, tarp jų bus nemažai ir medžiotojų, tad tikimasi, kad stovyklavietėje pakvips ir ant laužo kepamais kepsniais. Gal koks žvejys pradžiugins ir savo laimikiu skaniai žuvienei… Nors visiems kartu drąsu, bet bus pasirūpinta apsauga ir kitais turistinei vietai būtinais įrengimais bei atributais. A. Baršauskas pataria norintiems paukščių čiulbėjimo klausytis paieškoti atokesnės vietos, nes stovyklavietės centre  tikimasi daug šurmulio, kalbų, istorijų, gal ir dainų bei šokių… Kokia gi vakaronė be jų?

Vakaro programa tikrai nenuvils – organizatoriai įsipareigojo surengti linksmą kultūrinę ir sportinę dalį  bei garantuoja muzikinių ir humoristinių siurprizų! Visais metų laikais pravartu pamankštinti galvą bei kojas – tad vieni galės reikštis protmūšyje miško, gamtos ir medžioklės temomis ar šachmatų ir šaškių turnyre, o kiti –  mini krepšinio, futbolo,  tinklinio turnyruose, išbandyti jėgas traukiant virvę, miklumą liaudiškuose žaidimuose ar sėkmę žvejų varžybose.

Parodos- festivalio draugai: Miško darbų rangovų asociacija, Nosted&, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Lietuvos miško savininkų asociacija, žurnalas „Mūsų girios“.

Rasa Liškauskaitė