Miškininkai ir aplinkos inžinieriai – paklausūs rinkoje

birželio 6, 2018
Biomasės inžinerija perspektyvumu nenusileidžia IT ir aviacijos specializacijoms
birželio 5, 2018
La Palma – šventųjų buveinė
birželio 7, 2018

Miškininkai ir aplinkos inžinieriai – paklausūs rinkoje

Tradiciniai miškų ūkio specialistai, želdynų dizaineriai, kasmet populiarėjančio gamtinio turizmo organizatoriai, taip pat žemėtvarkininkai, hidrotechnikai, kadastrinių matavimų inžinieriai išlieka paklausūs Lietuvos darbo rinkoje, be to, turint miškininko ar inžinieriaus diplomą nesunku įsidarbinti ir užsienyje. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (KMAIK), neseniai atšventusi garbingą 90-mečio sukaktį, vienintelė šalyje rengia miškininkystės, sodininkystės specialistus bei hidrotechninės statybos inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro laipsnį. Kolegijoje taip pat veikia želdynų dizaino, žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų aukštųjų studijų programos. Prašymai studijuoti šioje aukštojoje mokykloje jau priimami nuo birželio 1 dienos.

 

Istorija žengia į šimtmetį 

KMAIK veikia du fakultetai – Miškininkystės ir kraštotvarkos fakultetas bei Aplinkos inžinerijos fakultetas. Pastaraisiais metais kolegijoje studijuoja apie 1000 studentų. Maždaug trečdalį studijų laiko sudaro praktikos gamtoje, įvairiose KMAIK socialinių partnerių įmonėse ir gamybiniuose objektuose – būsimi specialistai ruošiami realiems darbams, juk vien teorija sotus nebūsi!

 

Baigę miškininkystės profilio studijas kolegijos auklėtiniai gali dirbti valstybinių miškų, aplinkos apsaugos institucijose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, privačiame miškų sektoriuje ir jį aptarnaujančiose įmonėse, kurti su miškininkyste ar medienos apdirbimu, gamtiniu turizmu susijusį savą verslą, taip pat tęsti magistrantūros studijas šalies ar užsienio universitetuose.

„Problemų įsidarbinti mūsų absolventams iš esmės nekyla, gal pernai kiek sunkiau buvo valstybiniame miškų sektoriuje dėl miškų urėdijų reformos ir tvyrojusios nežinios. Bet juk reforma baigiasi, o Lietuvos miškams ir toliau labai reikės specialistų rankų. Ypač paklausūs KMAIK inžinerinių specialybių absolventai – hidrotechnikai, žemėtvarkininkai, nekilnojamojo turto kadastro specialistai, neprapuola ir verslumo gyslelę turintys mūsų paruošti kraštovaizdžio architektai, želdynų dizaineriai, sodininkai“,- teigia KMAIK direktorius dr. Vaidotas Lygis.

Anot jo, kolegijos pranašumas tas, kad čia daug praktinio mokymo ir kad studentai praktinių užsiėmimų metu gali gyvai „pačiupinėti“ savo būsimą profesiją – tiek gamtoje, tiek gamybiniuose objektuose. Gamybinės praktikos metu studentai užmezga ryšį su potencialiais darbdaviais, kas neabejotinai padeda ateityje įsidarbinti praktikai priėmusiose įmonėse. 

„Praktiniai mokymai miškininkystę, želdynų dizainą studijuojantiems studentams vyksta Girionyse, buvusioje Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje miškų urėdijoje (dabar – VĮ Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninis padalinys). Šis Dubravos centras išliko ir po reformos, be to, gerokai išsiplėtė sujungus tris buvusias urėdijas (Dubravos, Kauno ir Jonavos). Šalia – ir Dubravos arboretumas: dendrologinė kolekcija, kurioje kaupiami, saugomi ir eksponuojami mokslo, pažintiniu ir dekoratyviniu požiūriu vertingi vietiniai bei introdukuoti augalai. Arboretumas, greta ošiantis Girionių parkas, vietos miškininkų administruojami medelynai, kankorėžių aižykla, sėklinės plantacijos, miško demonstraciniai ir rekreacijos objektai, kalėdinių medelių plantacija, pomologinis sodas – visa tai pasitarnauja kaip turtinga studijų bazė, siekiant suteikti mūsų studentams praktinių įgūdžių. Žemėtvarkininkai, nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų specialybių studentai taip pat turi puikias galimybes vietoje atlikti praktinius užsiėmimus. Žodžiu, kolegijos strateginė vieta ir praktinė mokomoji bazė puiki, siūlome išskirtines studijų programas, turime savo aiškią nišą tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų. Akivaizdu, kad esame stipriai pririšti prie vietos, kurioje dirbame jau daugiau kaip pusę amžiaus ir būtų neprotinga mus iš šios vietos kažkur kitur iškelti. Juk tektų viską kurti iš naujo“, – akcentuoja dr. V. Lygis. 

Kolegija savo istoriją skaičiuoja nuo 1927 m., kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. Ji 1939 m. buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m. – į Girionis, iš kur ranka pasiekiamas Kaunas. Sovietmečiu mokykla buvo reorganizuota į Miškų ūkio technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja mokykla. 2002 m. mokykla įgijo naują aukštosios mokyklos statusą, be miškininkystės, čia pradėjo veikti dar penkios studijų programos: želdynų dizaino, žemėtvarkos, hidrotechninės statybos, rekreacijos ir kadastrinių matavimų bei nekilnojamojo turto vertinimo. Pastaraisiais metais pradėjo veikti dar nauja studijų programa – sodininkystė. KMAIK atliekami taikomieji moksliniai tyrimai – daugiausiai išplėtotos miško darbų technologijų ir aplinkos inžinerijos sritys. 

 

Išleista tūkstančiai absolventų

Per 90 metų išleista tūkstančiai absolventų, o pastaraisiais metais kasmet į visas specialybes bendrai priimama apie 300 studentų. Pernai kolegija išleido apie 200 absolventų, iš kurių pusė – miškininkai. Stojantieji į miškininkystę taip pat paprastai sudaro maždaug pusę visų stojančiųjų, tik pernai šis santykis kiek sumažėjo – tam veikiausiai įtakos turėjo prasidėjusi valstybinių miškų urėdijų reforma. Juk baimintasi, kad optimizuojant valstybinių miškų sektorių jame sumažės darbo vietų. Pernai į miškininkystės studijų programą stojo netoli šimto, o anksčiau į pirmą kursą būdavo surenkama iki 150 studentų.

Kaip šiemet, galbūt taip pat bus sudėtinga surinkti miškininkų kursą?

„Šiek tiek baimių yra, bet ši specialybė po truputį reabilituojama, be to, pastaraisiais metais nemažai žmonių paliko valstybinių miškų sistemą ir  juos pakeisti turės nauji specialistai. Tad žinia apie neblogas įsidarbinimo galimybes turėtų ir vėl mums padėti surinkti gausų būrį studentų miškininkų“,- tikisi KMAIK vadovas. Anot jo, paprastai į kolegiją jaunimas ateina pagal pašaukimą, lemia ir miškininkų dinastijos tęstinumo tradicijos,- jei tėvai ar seneliai buvo miškininkai, gamtos mylėtojai.

Kolegija į Miškininkystės studijų programą yra įtraukusi gamtinio turizmo specializaciją, kuri vis labiau populiarėja. „Gamtinį turizmą šiemet norėjome pasiūlyti kaip atskirą studijų programą, tačiau dėl užtrukusių vertinimų šį rugsėjį su ja startuoti dar nepavyks – kol kas specializacija liks Miškininkystės studijų programos sudėtyje. Visgi labai tikimės kitąmet jau oficialiai turėti šią naują patrauklią specialybę. Želdynų dizainas taip pat išlieka viena iš populiarių disciplinų, ypač ištęstinių studijų formoje – šią specialybę pastaruoju metu dažnai renkasi asmenys, jau turintys aukštąjį išsilavinimą, o neretai – ir darbą. Džiugu, kad studijuoti susirenka labai motyvuoti studentai, kuriems želdynų dizainas iš tiesų įdomus ir patrauklus, tad pirmasis ištęstinių studijų kursas šiemet ypač stiprus“,- džiaugiasi dr. V. Lygis.      

Kolegija aktyvina ir tarptautinį bendradarbiavimą, skatina studentus vykti tobulintis į užsienio aukštąsias mokyklas.

„Kontaktų turime visoje Europoje: Baltijos šalyse, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vengrijoje, Turkijoje ir kitur. ES remiama „Erasmus“ mainų programa vykdoma su daugelio šalių aukštosiomis mokyklomis. Mūsų studentai gali pasinaudoti pora  galimybių – išvažiuoti studijoms semestrui ar dviems pagal mainų programą arba vykti praktikoms. Pastarąsias studentai renkasi dažniau – galbūt dėl to, kad čia mažiau reikia užsienio kalbos žinių, be to, galima ir užsidirbti, pavyzdžiui, atliekant praktiką medelynuose, kalėdinių medelių plantacijose ir pan. Bet kokiu atveju iš užsienio grįžę studentai vienareikšmiškai džiaugiasi įgyta patirtimi, praplėstu akiračiu“, – vardija pašnekovas.

Kaip privalumą jis mini ir didelį procentą valstybės finansuojamų vietų, vadinamųjų studijų krepšelių – apie 80 proc. kolegijos studentų nemoka už mokslą, tokia tendencija turėtų išlikti ir šiemet.  

Absolventai – darbdavių komandose

 

 UAB „Stora Enso Lietuva“ ​- viena didžiausių ir moderniausių lentpjūvių Lietuvoje, priklausanti suomių ir švedų valdomai medienos pramonės grupei „Stora Enso“, kuri yra popieriaus, pakuotės ir medienos produktų gamybos lyderė pasaulyje. Alytuje įsikūrusi bendrovė iš esmės dirba Pietryčių Lietuvoje – nuo Vilniaus iki Lazdijų.

„Esame viena didžiausių miško medienos apdirbimo įmonių ir nors pagrindinė veikla – medienos apdirbimas, turime ir miškininkystės padalinį, kuriame dirba Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos absolventai. Miškininkystės padalinys perka biržes iš miško savininkų ir jas kerta. Tad baigęs mokslus jaunimas mums reikalingas, jo pastoviai ieškome“, – teigia UABStora Enso Lietuva“ tiekimo direktorius Rytis Kuliešis. 

Anot jo, Lietuvoje tokie specialistai paklausūs – Alytaus bendrovė jų paiešką paprastai skelbia internete ir kartas nuo karto atnaujina savo komandą. KMAIK auklėtiniai dažniausiai dirba kirtimo arba medienos pirkimo vadybininkais. Kolegijos diplomantų mažiausiai vienas įdarbinamas kasmet. Kokia kaita?

„Jaunimas po mokslų dar dažnai ieško savęs, vieni lieka, kiti – išeina, dalis emigruoja į užsienį, kiti keičia hobi. Pas mus jie įgyja verslo patirties, tad gali įsidarbinti ir kitose, su mediena nesusijusiose įmonėse. Šiuo metu pas mus taip pat vyksta specialistų atranka, ateina žmonių ir iš A. Stulginskio universiteto. Dažnai po kolegijos jaunuoliai tęsia mokslus universitete“,- pasakoja R. Kuliešis.

Jis teigiamai vertina kolegijos absolventų paruošimo lygį. „Jų žinios gilios, labai praktinės, žmonės turi bazinį parengimą. Kolegija ruošia universalius specialistus, kurie gali dirbti ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuje, kuris šiek tiek skiriasi ir geografija, ir dinamika, ir darbų apimtimi. Be to, KMAIK studentai su dėstytojais nuolat atvažiuoja susipažinti su mūsų veikla ir žino jos specifiką“,- pažymi UAB Stora Enso Lietuva“ tiekimo direktorius.

UAB „Dzūkijos miškas“ generalinis direktorius  Raimundas Lavrenovas – KMAIK auklėtinis. Į ją jis įstojo 1995 m., o baigė – 1998 m. Mokslus čia pasirinko dėl to, kad ir tėtis Sergejus mokėsi šioje mokykloje. Jis dabar yra UAB „Dzūkijos miškas“ komercijos direktorius, kuriuo prieš pora metų dirbo sūnus – taip kartos pasikeitė pareigomis.

Varėnoje įsikūrusi bendrovė – viena iš stambiausių apvaliosios medienos tiekėjų Lietuvoje: kerta, superka ir rinkai per mėnesį žiemos laikotarpiu pateikia iki 20 tūkst. m3 apvaliosios medienos, vasarą – apie 10 tūkst. Vykdo ir kitus miško ruošos bei priežiūros darbus, rengia miškotvarkos projektus. Medieną parduoda įvairioms lentpjūvėms, dalį eksportuoja. Pagrindinis regionas -Dzūkija, bet dirba visoje Lietuvoje.

„Kolegija davė gerą pradžią, supratimą apie mišką, tvirtus pagrindus. Man pavyko gauti darbą tuometiniame Miškotvarkos institute dar studijuojant. Pas mus pusė vadybininkų yra iš kolegijos, kiti – iš ASU. Privatus sektorius nuo valstybinio skiriasi tuo, kad yra lankstesnis, sprendimų priėmimas greitesnis, daugiau susijęs su eksportu, greičiau įdiegia naujas technologijas ir kitas naujoves“,- vardija „Dzūkijos miško“ vadovas.

Ateityje įmonė taip pat planuoja pildyti savo komandą KMAIK ir ASU auklėtiniais, nes įmonės vadybininkai turi būti baigę miškininkystę.

„Aš studijas tęsiau ir universitete, o skirtumas tas, kad kolegijoje daugiau paskaitų vyksta po atviru dangumi, yra daugiau praktinis mokymas, o universitete daugiau dėmesio skiriama akademinėms studijoms. Kolegija ruošia specialistus darbo rinkai, praktiškus žmones, kurie ateina jau matę mišką“,- pažymi jis.

Jis rekomenduoja studijuoti miškininkystę, nes tokiam specialistui darbo visada bus. Pavyzdžiui, jo bendramoksliai yra išsibarstę po visą Lietuvą, dažniausiai susitinka darbo reikalais, nes didžioji dalis grupės studentų –  apie 90 proc. – dirba pagal specialybę. Ir beveik visi – Lietuvoje.

UAB „Likmerė“ generalinis direktorius Mindaugas Kasmauskis baigė ASU. Ukmergėje įsikūrusi įmonė yra Latvijos įmonių grupių „Latvijas Finieris“ antrinė bendrovė, gamina beržo lukštą, kurį galutinei gamybai veža į Latviją. Ukmergėje studentai atlieka praktiką, susipažįsta su medienos apdirbimu, gamybos procesu. Be to, įmonės paskirtis, anot vadovo, reabilituoti beržą, kuris daugelį metų buvo vos ne šiukšlė – buvo stengiamasi iš miško kuo greičiau jį iškrapštyti malkoms, o atsitiko taip, kad beržas tapo vienu iš brangiausių medžių, jo mediena ypač paklausi.

UAB „Likmerė“ vadovas – KMAIK Tarybos, kolegialaus kolegijos valdymo organo, pirmininkas.

„Esu išrinktas į kolegijos Tarybą, esu jos pirmininkas. Pagrindinė užduotis, kad kolegija gyvuotų, šiuolaikinių iššūkių užduotis spręstų operatyviai. Vienas iš tikslų, kad nemažėtų studentų dėl emigracijos bangos. Tai sudėtinga padaryti – akivaizdžiai matome, kad mažėja jaunimo ir gali mažėti studentų, tad reikia pasiūlyti tai, ko negali kitos mokymo įstaigos. Būtina išlaikyti patrauklų lygį pagal pasaulines programas, būti novatoriškais“,- apie kolegijos užduotis kalba M. Kasmauskis.

Anot jo, studentai paskutiniu metu stipresni, nes pakilo stojimo balai. Vis dėlto dauguma studentų į kolegiją ateina iš pašaukimo. Miškininko profesija visada buvo paklausi ir tokia išliks, juk miškas ir Lietuvos ūkiui, ir kiekvienam šalies gyventojui neabejotinai svarbus. Trečdalį Lietuvos teritorijos dengia miškai, o joms administruoti reikalingas gausus būrys gerai parengtų specialistų.

Angelė Adomaitienė

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija

 

***

Prašymai priimti studijuoti į KMAIK teikiami internetu, užsiregistravus LAMA BPO interneto svetainėje www.lamabpo.lt. Prašymus galima pateikti nuo 2018 m. birželio 1 d. iki liepos 23 d. 12 val. Kvietimai studijuoti bus paskelbti 2018 m. liepos 26 d. iki 12 val. Sutarčių pasirašymas aukštosiose mokyklose  vyks liepos 27, 30, 31 dienomis iki 17 val. 

Nuoroda į miškininkystės studijų programą:   http://kmaik.lt/misko-ukis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

WordPress Lightbox Plugin