Miškininkų atnaujintos poilsiavietės kviečia į Žvėrinčiaus taką Birštone

birželio 22, 2017
Urėdijų reformos svarstymą Seimas atideda rudens sesijai
birželio 22, 2017
Perspektyvi biokuro pramonė taupo šalies ir gyventojų pinigus
birželio 26, 2017

Prienų miškų urėdijos darbuotojų iniciatyva ir lėšomis Žvėrinčiaus miške, prie 10 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių tako, jungiančio Prienus ir Birštoną, per pastaruosius metus atnaujintos ir įrengtos kelios sporto ir sveikatingumo aikštelės su treniruokliais, pavėsinėmis, laužavietėmis, suoliukais ir kitais lauko baldais bei medžio skulptūromis. Jose – puikios sąlygos sveikai gyvensenai propaguoti, treniruotis, šeiminiam poilsiui ir gamtos stebėjimui.

Indėlis į krašto aplinkos gražinimą

Prienų miškų urėdijos urėdas Robertas Judickas

Prienų miškų urėdijos urėdas Robertas Judickas

Prienų miškų urėdijos urėdas Robertas Judickas pasidžiaugė šiemet Žvėrinčiuje baigtu įgyvendinti projektu, kurio metu, bendradarbiaujant su Birštono savivaldybe, Nemuno kilpų regioniniu parku, UAB „Hidrosta“ bei VšĮ „Meninė drožyba“, buvo sukurta aktyvaus laisvalaikio infrastruktūra. Žvėrinčiaus miško lankytojus ir svečius jis kviečia naudotis tako sporto  įrenginiais, grožėtis skulptūromis, ilsėtis poilsiavietėse, belikę įrengti informacinius stendus. Projekto vertė – daugiau nei  17 tūkst. eurų per dvejus metus.

„Džiaugsimės, jei lankytojai  pamėgs šias aikšteles, jausimės prisidėję prie savo krašto aplinkos gražinimo, poilsio zonų miškuose įrengimo,“ – kalbėjo urėdas. Pasak jo, gali būti, kad šiuo rekreaciniu objektu bus įvykdyti paskutiniai urėdijos  įsipareigojimai krašto visuomenei ir svečiams, nes po miškų sistemos pertvarkos miškų urėdijos vargu ar turės finansinių galimybių kurti rekreacinius objektus ir juos atnaujinti.

Prienų miškų urėdijos teritorijoje yra keliolika rekreacinių objektų – atminties, gamtos takų, apžvalgos aikštelių, trumpalaikio poilsio vietų, automobilių stovėjimo aikštelių, poilsiaviečių ir stovyklaviečių.  

Rekreacinis takas – vienas iš seniausių Lietuvoje

Urėdo teigimu, Žvėrinčiaus sveikatingumo takas išsiskiria tuo, kad jis – vienas iš pirmųjų Lietuvoje. Originalūs medžio statiniai ir skulptūros čia išdygo dar 1968 metais tuometinio Birštono girininko Arvydo Vilkaičio rūpesčiu. Prižiūrimame miške jis įžvelgė įdomius medžių siluetus, panašius į įvairius žvėris. Juos šiek tiek padailino, stilizavo, ir taip gimė pirmosios Žvėrių tako keistenybės: Apuoko namelis, Ožio krėslas, Tetervinų suolelis, įvairių gyvūnų figūros, prie kurių dar įkomponavo po suolelį ar stoginę.

Žvėrinčiaus tako rekreacinės infrastruktūros sukūrimo projekto iniciatoriai, vykdytojai ir rėmėjai.

Žvėrinčiaus tako rekreacinės infrastruktūros sukūrimo projekto iniciatoriai, vykdytojai ir rėmėjai.

Pagal A. Vilkaičio brėžinius  meistro Jono Kimbirausko dėka per keletą metų 3,5 km ilgio atkarpoje iki Žvėrinčiaus ąžuolo,  kas 200–400 metrų, buvo sukurta dar keliolika medžio skulptūrų: Šerno migis, Briedžių pavėsinė, Vanago lizdas, Stumbro stalas, Vilkų irštva ir kt.  Šalia skulptūrų buvo įrengta pavėsinių, laužaviečių, kitų sportui ir poilsiui skirtų įrenginių. Kiekviena atokvėpio vieta  turėjo pavadinimą atitinkantį simbolį. Visiems statiniams buvo panaudoti natūraliai išaugę keisčiausių formų medžiai ir kelmai. Šį taką pamėgo poilsiautojai, ėmė dažniau lankytis dviratininkai. 1999 metais Žvėrių takas pertvarkytas į dviračių-pėsčiųjų taką su asfaltuota danga.

Žvėrinčius buvo nuolat gražinimas miškininkų, Prienų bei Birštono savivaldybių, Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos iniciatyva. Laikas bėgo, sveikatingumo tako skulptūros, pavėsinės, suoliukai sutrešo, buvo sudeginti ar kitaip sunaikinti chuliganų. Todėl 2016–2017 m. Žvėrinčiaus miško 36–38 kvartaluose miškininkų rūpesčiu suprojektuota ir įrengta nauja pėsčiųjų ir dviračių tako infrastruktūra, sukurtos sąlygos lankytojams saugiai keliauti dviračiais ir pėsčiomis. Senų pavėsinių vietoje pastatytos naujos ir tvirtos, tokie pat patvarūs ir sporto įrenginiai, suoliukai, stovai dviračiams atremti.

Gamtos stebėtojų rojus

Žvėrinčiuje auga retai pasitaikančios, neįprastai atrodančios apykaklinės pušys, peri kryžiasnapiai, laikosi geniai, zylutės, kėkštai. Nemune apie Žvėrinčių ir jo salose tikras paukščių rojus: čia suka lizdus mažosios žuvėdros, klykuolės, didžiosios dančiasnapės antys, mažosios bei giesmininkės gulbės, rudagalviai kirai, krantiniai tilvikai, upiniai kirlikai, raudonkojai tulikai, pempės, užsuka pasimaitinti plėšrieji paukščiai, gandrai.

Dar vienas  įdomus Žvėrinčiaus miško objektas – Velniabliūdžio aukštapelkė su miško ir pelkių bendrijoms būdingiausiais augalais ir gyvūnais. Velniabliūdis – tai vienintelė pelkė Prienų- Birštono kilpose,  anksčiau joje buvo kasamos durpės, naudotos purvo vonioms Birštono gydyklose.

Žvėrinčiaus tako skulptūrų autoriai - VšĮ "Meninė drožyba" skulptoriai Arūnas Venslavičius, Linas Andriekus ir Algimantas Sakalauskas.

Žvėrinčiaus tako skulptūrų autoriai – VšĮ „Meninė drožyba“ skulptoriai Arūnas Venslavičius, Linas Andriekus ir Algimantas Sakalauskas.

Žadina vaizduotę karališka praeitimi

Rekreacinė sveikatingumo tako įranga yra nesudėtingų medžio ir metalo konstrukcijų, o meniniai akcentai – VšĮ „Meninė drožyba“ skulptorių Algimanto Sakalausko, Lino Andriekaus ir Arūno Venslavičiaus sukurtos trys skulptūros. Jos dera prie gamtinės aplinkos ir lankytojams primena apie Nemuno dešiniajame krante, Prienų kilpoje, plytėjusios girios buvusią didybę.  

Žvėrinčius garsėjo patogiomis karališkomis medžioklėmis, žvėrys į Nemuno kilpą būdavo suvaromi nuo Trakų ir Aukštadvario. Pasak iš lūpų į lūpas perduodamos legendos, šiame miške medžioklės metu po  Žvėrinčiaus ąžuolu yra ilsėjęsis ir Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas. Deja, Birštono kurorto pašonėj esančio miško lankytojai jo simbolį, per 500 metų senolį, gali išvysti ne didingoje pozoje, o pargriuvusį ant šono ir apsamanojusį prie pat pėsčiųjų tako. Kai 2005-ųjų vasarą stiprus vėjas parklupdė miško galiūną, jį nuspręsta palikti amžinajam poilsiui ten pat, kur jis šimtmečius augo. Ąžuolo ramybę nebent sutrukdo pro šalį riedantys dviratininkai, besimankštinantys sveikuoliai, ekskursantai.

Skulptoriaus A. Sakalausko teigimu, Žvėrinčiaus miškas yra ta vieta, kurioje gali atsipalaiduoti nuo rūpesčių ir susimąstyti apie egzistencinius klausimus – kas esi, iš kur atėjai, kas tavo protėviai. Skulptūra „Lietuvos karalystės didžiausias Žvėrinčius“ primena apie tuos laikus, kai  Birštono girios pusiasalyje, apjuostame Nemuno kilpos, plytėjo kunigaikščių ir jų svečių medžioklės plotai; skulptūromis „Karaliaus Palemono žinia“ ir „Karaliaus Gedimino žinia“ atiduodama pagarba legendinėms Lietuvos ir Žemaitijos valdovų dinastijoms.  

Sakalauskas dėkojo projekto autoriui  architektui Juozui Križinauskui už tai, kad padėjo realizuoti kūrybines idėjas.

Sparčiai besivystančio Birštono kurorto vadovai teigiamai įvertino miškininkų atliktus darbus, kviesdami miesto gyventojus bei svečius naudotis Žvėrinčiuje sukurta sporto ir laisvalaikio įranga, aktyviai ilsėtis, džiaugtis buvimo gamtoje privalumais ir, aišku, tausoti visuomenei sukurtą turtą.

Dalė Lazauskienė

Autorės nuotraukos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *