Urėdijų reformos svarstymą Seimas atideda rudens sesijai

Viktoras Pranckietis

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis birželio 21 dieną, trečiadienį, pranešė, kad urėdijų reformos ir su ja susijusių Miškų įstatymo pakeitimų svarstymas Seime atidedamas iki rudens. Paprastai po vasaros atostogų Seimas į pirmąjį posėdį renkasi rugsėjo 10 d. Dar antradienį ryte parlamento vadovas sakė, kad šio įstatymo pataisos bus priimtos Seimo pavasario sesijoje.

Žinią, kad numatytos diskusijos dėl urėdijų pertvarkos Seime vėl kuriam laikui atidedamos, V. Pranckietis pranešė po trečiadienį prie Seimo rūmų įvykusio miškininkų profesinių sąjungų  protesto, kuriame dalyvavo apie 100 siūloma reforma nepatenkintų jos atstovų ir miško darbuotojų. Pagal Aplinkos ministerijos parengtą projektą numatoma panaikinti Generalinę miškų urėdiją ir jos valdomas savarankiškas valstybines 42 urėdijas bei įsteigti vieną valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“ su 25 juridinio asmens statuso neturinčiais padaliniais.

„Labai apmaudu, kad Miškų įstatymo pataisų svarstymas atidedamas. Seimo pirmininkas, matyt, taip pasielgė dėl to, jog įstatymo ekspertizės procedūra yra apskųsta, o tai mažiausiai dar dviems savaitėms prailgina jos procesą. Kad nereikėtų Seimui rinktis į posėdį vien dėl Miškų įstatymo, buvo nutarta atidėti jo svarstymą rudeniui“, – sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ( AAK) pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Kęstutis Mažeika

Seimo valdyba po neįvykusio pirmojo ekspertizės konkurso birželio 13 d. pritarė supaprastintiems  AAK siūlymams dėl reikalavimų nepriklausomiems ekspertams, patvirtino nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo techninę specifikaciją ir pavedė Seimo kanceliarijai vykdyti viešąjį pirkimą. Išsami ekspertų išvada turėjo būti pateikta per 7 kalendorines dienas nuo viešojo pirkimo sutarties sudarymo dienos.

Minėtą tvarką apskundė visuomeninė organizacija Lietuvos žaliųjų judėjimas.  Ji Seimo kanceliarijai pateikė pretenziją dėl viešojo pirkimo kvalifikacinių reikalavimų ir dėl nepagrįstai trumpo paslaugų teikimo termino. Seimo kanceliarijos atstovas birželio  l9 d. informavo Lietuvos žaliųjų judėjimą, kad pretenzija atmesta, tačiau judėjimo nuomone, tai padaryta nepagrįstai ir žalieji ginčys pirkimo procedūras Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Pagal ją perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama privalo sustabdyti pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta  pretenzija ir priimtas sprendimas.

Tai jau ne pirmas skundas dėl nepriklausomos Miškų įstatymo pataisų ekspertizės procedūrų, kurios pareikalavo 46 įvairioms Seimo frakcijoms priklausantys nariai.

Tuo tarpu AAK pirmininkas priminė, kad Lietuva dėl urėdijų reformos turi įsipareigojimų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO), kurios nare siekia tapti, be to, tai viena iš prioritetinių Vyriausybės reformų.

„Bet kokiu atveju Aplinkos apsaugos komitetas šiuo klausimu dirbs toliau. Vyriausybė yra pateikusi, kokie turi būti pokyčiai ir mes jų laikomės, nors šiandien bandoma visaip trikdyti ir stabdyti, kad tie pokyčiai neįvyktų. Bet mes kantriai lauksime visų procedūrinių dalykų pabaigos bei ekspertinės išvados. Aplinkos ministerija prisiima atsakomybę, kad reforma bus ekonomiškai naudinga ir nėra jokių signalų, jokių grėsmių, kad kažkas įvyks tokio, dėl ko nukentės miškai bei juose dirbantys žmonės. Jeigu viskas vyks pagal planą, tai ketiname susirinkti prieš rudens sesiją ir padaryti namų darbus, kad Seimo posėdyje jau būtų galimas svarstymas“, – teigė AAK vadovas.

Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis situaciją pakomentavo kaip dviprasmišką.

„Vienas dalykas, kad reforma iš tikrųjų neparuošta, nežinau, kiek yra tų variantų – vienas pagrindinis ir gal devyni papildymai, o kitas dalykas, kad  reforma vis atidedama. Tai dar blogiau nei kažkokį reformos variantą priimti, nes nieko nepadaryti – blogiausia.  Mes visi nežinioje: nėra nei normalių sprendimų, nei darbo visoje sistemoje, nei Aplinkos ministerijoje“, – teigė R . Prūsaitis.

Jo nuomone, reikia kardinaliai spręsti su miškininkų darbu susijusius klausimus, nes žmonės nežino, kaip juos toliau planuoti. „Bus reforma, nebus – priėjome iki to, kad ryte vienaip, o vakare kitaip. Taip normalioje sistemoje neturėtų būti“, – pažymėjo generalinis urėdas.

Anot jo, valdančioji dauguma nesusikalba nuo pat reformos pateikimo pradžios. Sprendimas dėl pertvarkos pirmiausia turėjo būti priimtas visų atitinkamų institucijų darbo grupėje, prieita vieningos nuomonės ir po to jos imtis. Juk iš esmės visi pasisako už reformą, visi jos pageidauja – ir  miškininkai, ir mokslininkai, ir gamybininkai.

„Reikia nutarti, ar bus devynios, ar 20, ar 25 urėdijos, ar viena įmonė, bet realiai tai turi būti padaryta ne per mėnesį ar tris – tam reikia pasiruošti. Yra etapai, pavyzdžiui, policija reformą vykdė etapais, taip pat ir kiti. Tačiau miškininkų balso reformatoriai neklauso, nors mes norime gero visai sistemai ir joje dirbantiems žmonėms. Deja, mūsų rankos dabar surištos, mes savo siūlymus esame pateikę, juos Vyriausybė žino, bet dėl jų niekur toliau nepažengta“, – apgailestavo GMU vadovas.

Anot jo, sistema pavargusi, ją reikia reformuoti, reikia efektyvumo. Jis vylėsi, kad šis klausimas vis dėlto kaip nors išsispręs, nieko tragiško per vasarą dar neatsitiks, nes daug kas atostogaus. Tačiau aiškumas turi būti kuo greičiau, nes kai yra vizija ir siekis, tada viską gali tinkamai sudėlioti ir planuoti. Be to, ilgamečių patyrusių miškininkų nereikėtų  pirma laiko nurašyti, o pasitikėti ir pasinaudoti jų žiniomis bei praktiškais patarimais.

www.miskininkas.eu