Miškų ūkio monopolizavimas gali sutrikdyti biokuro rinką
Prezidentė nepalaiko vienos įmonės idėjos
14 vasario, 2017
K.Navickas: taikau sau maksimalius skaidrumo standartus
16 vasario, 2017Lietuvos biomasės energetikos asociacija (LITBIOMA), vienijanti daugiau nei pusšimtį įmonių, džiaugiasi, kad 2016-ieji buvo esminio lūžio metai, kai pirmąkart biokuras centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoje užėmė didesnę dalį nei gamtinės dujos ir sudarė beveik 65 proc. Planuojama, kad po kelių metų biokuras patenkins apie 80 proc. šalies šildymo poreikio.
Didžiulė moderni bioelektrinė turėtų pradėti veikti Vilniuje, biokuro paklausa nuolat augs ir kituose miestuose bei pramonės įmonėse. Be to, ateityje efektyvesniais granulių katilais planuojama atnaujinti individualių namų sektorių, taip pat diegti pažangias technologijas į biodegalų (biodujų automobiliams) iš biokuro gamybą.
Dar 2000 m. iš biokuro Lietuvoje buvo pagaminama vos 2 proc. centralizuotos šilumos bei buvome visiškai priklausomi nuo Rusijos gamtinių dujų ir naftos – sunkiai prognozuojamo monopolinio tiekėjo. Šiandien turime susiformavusią biomasės energetikos pramonę ir rinką, o Lietuvos technologinės įrangos sektorius yra lyderis pasaulyje. Dabar biokuro pramonės apyvarta per metus sudaro daugiau nei 400 mln. eurų, biokuro technologijų į kitas šalis eksportuojama už 50 mln. eurų.
Lietuva pirmoji Europoje įkūrė ir įdiegė „Baltpool“ biokuro biržą, kuri užtikrina kainų skaidrumą ir rinkos efektyvumą. Nuo 2015 m. birželio iki 2016 m. kovo čia buvo nuperkama iki 85 proc. reikalingo biokuro. Planuojama, jog panašūs rodikliai išsilaikys ir šiemet. Biokuro kaina šiuo metu yra 2-3 kartus mažesnė nei dujų, dėl to daugelyje regionų šildymas atpigo.
LITBIOMA prezidento, „Enerstenos“ įmonių grupės generalinio direktoriaus Virginijaus Ramanausko teigimu, mūsų šalis - biomasės energetikos žvaigždė visame pasaulyje. „Lietuvoje biomasės energetiką mes plėtojome dėl ekonomikos. Šiandien turime 205 tiekėjus, kurie tiekia kurą, ir 74 jo pirkėjus. Šilumos kaina vidutiniškai Lietuvoje sumažėjo apie 25 proc., o jei biokuro visai nebūtų buvę, šilumininkai būtų išleidę 225 mln. eurų. Dabar pinigai lieka Lietuvoje“, - biokuro naudą komentuoja V. Ramanauskas.
Valstybinės miškų urėdijos labai svarbios biokuro rinkos dalyvės – jos tiekia malkinę medieną ir šakas biokuro gamintojams, be to, pastaraisiais metais pačios aktyviai įsijungė į biokuro gamybą. Nuo 2014 m. visos urėdijos dalyvauja Energijos išteklių biržoje „Baltpool“, kurioje teikia siūlymus parduoti biokurą (skiedrą), gaminamą su rangovų pagalba ar savo turima technika.
Tauragės, Švenčionėlių ir Valkininkų urėdijos pasinaudojo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) parama ir įsigijo modernios biokuro gamybos bei transportavimo technikos, o kitos sudarė sutartis su rangos įmonėmis šiems darbams atlikti. Urėdijos kasmet privalo pagaminti apie 300 tūkst. kub. m miško kirtimo atliekų, o iki 2020 m. jų turėtų didinti iki 500 tūkst. kub. m. Be to, jos taip pat privalo užtikrinti ne mažiau kaip 25 proc. malkinės medienos rezervą parduoti per biržą kaip neliečiamą atsargą, jei iškiltų koks nors ekstremalus atvejis.
Ar nesutriks biokuro gamyba, žaliavos skiedrai tiekimas bei privalomo malkinės medienos rezervo užtikrinimas dėl siūlomos valstybinių miškų valdymo reformos, jei urėdijos, kaip juridiniai vienetai bus panaikintos, o visas valstybinių miškų biokuro potencialas bus valdomas iš vieno centro? Kokie kyla pavojai ? Į šiuos tinklalapio www.miskininkas.eu klausimus atsakė Remigijus Lapinskas, LITBIOMA valdybos narys, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (WBA) prezidentas.
Reikia atskirti du dalykus – malkinės medienos ir kitos žaliavos tiekimą, kurią miškų urėdijos parduoda aukcionuose per biržą, antra - bandymą urėdijose diegti ir plėtoti paties biokuro gamybą. Kelios miškų urėdijos jau investavo į tokias technologijas ir įrangą – skiedros smulkintuvus bei skiedrovežius. Biomasės (skiedrų) gamyba tik vienos urėdijos valdose nelabai efektyvi, tad jos pradėjo kooperuotis. Manau, kad iš principo urėdijos turi rūpintis miško auginimu ir priežiūra, kad šis valstybės turtas didėtų bei tiekti žaliavinę medieną. Valstybinės įmonės neturėtų gaminti nei stalų, nei baldų, nei lentų - to teisingai atsisakyta prieš keletą metų. Tačiau netrikdomą biokuro žaliavos tiekimą šios valstybinės įmonės privalo užtikrinti, nes tai strateginis šalies energetikos reikalas.
Kokias grėsmes kelia numatoma reforma? Mes, kaip biomasės energetikai, esame labai dėkingi dabartinei valstybinei miškų ūkio sistemai už šio valstybinės reikšmės uždavinio supratimą ir palaikymą, kurį ji padėjo ir padeda įgyvendinti. Tai - viena.
Antra – biomasės ir malkinės medienos tiekimas per elektroninę prekybos sistemą vyksta pakankamai gerai, dėl jos didelių problemų nėra. Planuojama reforma, žinoma, neigiamai paveiktų rinką, jei liktų viena įmonė, viena valdžia, viena nuomonė ir vienas tikslas. Labai pavojinga, jei tai būtų daroma ne valstybės poreikiams tenkinti, bet uzurpuoti valstybinę sistemą. Deja, taip gali atsitikti. Man, pavyzdžiui, asmeniškai keli medienos verslo atstovai siūlė pagalvoti, ką galima padaryti siekiant didesnės įtakos valstybinių miškų valdose. Tokių norų yra ir jie labai pavojingi. Mes, kaip biomasės energetikos asociacija, labai įdėmiai stebime planuojamos reformos eigą ir nepritariame valstybinių miškų valdymo monopolizavimui, t. y. visų galių sutelkimo į vieną centrą.
miskininkas.eu
