„Numelioruotos“ Miškų įstatymo pataisų ekspertizės nori už 200 eurų

15 birželio, 2017
Robertas Piečia

Miškų ūkio pertvarka: norai vieni – realybė kita14 birželio, 2017

Pretenzija dėl pirkimo sąlygų
20 birželio, 2017

Seimo valdyba birželio 13 d. nutarimu pritarė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto siūlymams dėl reikalavimų nepriklausomiems ekspertams, kurie turės įvertinti Miškų įstatymo pakeitimo projektą bei Seimo narių siūlymus dėl urėdijų reformos. Pagal minėtus reikalavimus ekspertais galės būti ir miškininkystės specialistai,  turintys  aukštąjį žemės ūkio mokslų studijų srities miškotyros mokslo krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį miškų ūkio tvarkymo srityje.

Taip pat  patvirtinta nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo techninė specifikacija bei pavesta Seimo kanceliarijai vykdyti nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešąjį pirkimą. Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos turi būti suteiktos ir išsami ekspertų išvada  pateikta per 7 kalendorines dienas nuo nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo dienos.

Išbraukė esminius klausimus ir pridėjo 100 eurų

Po Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados, kad Seimo valdyba pažeidė Seimo statutą ir privalo pakartoti ekspertizės viešąjį pirkimą, kito pasirinkimo tiesiog neliko. Po pirmąkart skelbto ir neįvykusio konkurso Seimo vadovybė bandė iš viso jo išvengti – nesiėmė pakartotinų procedūrų, tačiau dėl to tik prarado laiką. Tiesa, per tokį politinį manevravimą viešojo konkurso sąlygos ir klausimai, į kuriuos privalės atsakyti ekspertai, labai pasikeitė.

Dabar pagal Seimo valdybos reikalavimus nepriklausomi ekspertai turi motyvuotai atsakyti, ar teikiamas Miškų įstatymo straipsnių pakeitimo projektas atitinka teisėkūros principus, yra tinkamai integruotas į nacionalinę teisės sistemą ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams?  Antra – ar įstatymo projektu siekiama įgyvendinti reforma teigiamai vertintina vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu?  Be to, priduriama – jeigu šioje išvadoje siūloma, kad šiame punkte nurodytas įstatymo projektas ar Seimo narių pasiūlymai tikslintini, turi būti suformuluotas konkretus siūlymas (įstatymo projekto tekstas) ir pateiktas šio siūlymo pagrindimas.  

Ankstesni klausimai, į kuriuos atsakymus iš nepriklausomų ekspertų tikėjosi gauti skirtingoms Seimo frakcijoms priklausantys parlamentarai, buvo kitokio pobūdžio. Jie prašymą Seimo valdybai dėl privalomo nepriklausomo ekspertinio teisės akto projekto įvertinimo net 46 narių vardu pateikė dar kovo 20 d. Po to sąlygas ir klausimus viešajam konkursui rengė, o po apskundimo STT patikslino Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (AAK).

Tuomet ekspertizė turėjo atsakyti  į 10 klausimų – koks valstybinių miškų valdymo modelis taikomas kitose Europos Sąjungos valstybėse, koks valstybinių miškų ūkio valdymo reformos kaštų ir naudos santykis bei ekonominis pagrįstumas,  ar siūlomas valstybinės įmonės statusas geriausiai atitinka valstybės strateginius poreikius valdant, tvarkant ir naudojant vieną svarbiausių šalies turtų, ar siūlomas centralizavimas sumažins korupciją ir didins skaidrumą, o medienos pramonei bus sudarytos palankesnės sąlygos apsirūpinti žaliava, kiek miškų ūkio valdymo pertvarka pareikalaus išlaidų iš biudžeto, kokia reformos įtaka bus darbo vietų kūrimui ir išlaikymui bei pan.

„Ekspertizės techninės sąlygos paruoštos labai kvalifikuotai, išdėstyta dešimt klausimų, į ką turi būti atsakyta, tačiau  reikalavimai ekspertams pernelyg aukšti. Seimo valdyba su 100 eurų užmokesčiu iš ekspertizės tiesiog pasityčiojo“,- tuomet sakė Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, prof. dr. Edmundas Bartkevičius. Kad už tokį atlyginimą neatsiras kvalifikuotų ekspertų, teigė ir kiti miškininkystės specialistai bei politikai.

„Aš Seimo pirmininkui sakiau, kad už tokius pinigus tikrai neatsiras, kas to imtųsi ir tai tik nereikalingas laiko gaišinimas“, – kalbėjo AAK pirmininkas Kęstutis Mažeika. Net urėdijų reformos projektą rengusios Aplinkos ministerijos viceministras Martynas Norbutas teigė, kad tokio darbo niekas negali atlikti nei už šimtą, nei už  tūkstantį eurų. Už tokios apimties įvertinimą, anot jo, vidutiniškai reikėtų 10–15 tūkst. eurų arba gerokai sumažinti reikalavimų apimtį.

Būtent pastarasis variantas dabar ir pasirinktas, tiesa, Seimo vadovybė konkursui papildomai pridėjo dar 100 eurų – iš viso ekspertams už išvadą būtų sumokėta 200 eurų.

Siūlo ieškoti kompromiso

Pagal Seimo statuto 145 straipsnį, jeigu įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą (nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis arba raidos strategiją) ir pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip vienas penktadalis Seimo narių paremia ekspertizės iniciatyvą, Seimo valdyba turi užsakyti  nepriklausomą ekspertinį teisės akto projekto įvertinimą. Ekspertinė išvada yra teisės aktą lydintis dokumentas, pristatomas per svarstymus komitetuose ir Seimo posėdyje.

Buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas priminė, jog galioja bendra taisyklė, kad Seimo narys balsuodamas ir išreikšdamas savo valią turi būti sąmoningas ir tą klausimą gerai išmanyti.

„Jeigu kyla abejonių, yra daug būdų jas pašalinti ir išsiaiškinti esmę, o vienas iš  jų – Seimo narių prašymas skelbti ekspertizę. Tai teisėtas prašymas ir Seimo valdyba, matydama, kad parlamentarams reikia tokio atsakymo, turi  per daug  nesvarstyti, o tiesiog skirti tokią ekspertizę ir padaryti viską, kad Seimo nariai galėtų susipažinti su jos išvadomis ir atitinkamai balsuoti“, – sakė A. Paulauskas.  Jam atrodo, kad  dabartiniu atveju Seimo valdyba tiesiog bijo ekspertizės, kad ji nepateiktų kitokios išvados nei teikia Vyriausybė.

„Jei yra tokia baimė, man atrodo, kad reikia susėsti ir galvoti, kaip pašalinti tuos prieštaravimus ir ieškoti kompromiso, o ne „buldozeriu“ važiuoti. Toks jautrus klausimas, kaip urėdijų naikinimas ar apjungimas, reikalauja didesnio sutarimo. Geriau išklausyti įvairių nuomonių ir pabandyti surasti   bendrą vardiklį“, – patarė politikas. Jo nuomone, Seimo valdyba elgiasi  neteisingai, jei Seimo nariams kilusius klausimus pakeičia kitais. Balsuojant už įstatymą parlamentarams geriau turėti atsakymus – Seimo vadovybė ir pirmininkas turi to siekti. Be to, skirti didesnę sumą ekspertams galimybių tikrai yra.

„Mes skirdavome ir didesnes sumas. Jei klausimas svarbus ir reikalinga atitinkama ekspertų kvalifikacija, lėšų visada galima rasti. Už 200 eurų rimtų ekspertų nepakviesi ir rimtų klausimų neišspręsi“, – mano buvęs Seimo vadovas.        

Miškininkų bendruomenė urėdijų veiklos optimizavimo gaires yra išsamiai išnagrinėjusi ir pasiūliusi priimtinus variantus. Lietuvos miškininkų sąjungos suvažiavimas bei Urėdų taryba patvirtino, kad reforma reikalinga. Urėdijos turėtų būti stambinamos jas apjungiant, galbūt ir iki 25 valstybinių įmonių, o jų valdomų miškų plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 30 tūkst. ha bei apvaliosios medienos metinės gamybos apimtys – ne mažesnės nei 100 tūkst. kubinių metrų.

www.miskininkas.eu