Panevėžio trečiokai žinias apie medžio perdirbimą pagilino Ukmergėje

Jaunieji miško bičiuliai iš Ignalinos aplankė Ukmergės įžymybes
5 vasario, 2024
Norint savo miške pasikirsti malkų, poveikio aplinkai vertinti nereikia
6 vasario, 2024

Panevėžio trečiokai žinias apie  medžio perdirbimą pagilino Ukmergėje

Panevėžio „Vilties“ progimnazijos 3 b klasės mokiniai, aktyviai dalyvavę Lietuvos mokinių rašinių ir piešinių konkurse „Medžio kelias“, buvo pakviesti atvykti į Ukmergę susipažinti su jau nukirsto medžio teikiama nauda bei kitomis Ukmergės krašto įžymybėmis. Konkursą organizavo tinklalapis www.miskininkas.eu kartu su partneriais ir rėmėjais, o kelionės maršrutą sudėliojo konkurso iniciatorius Dainius Šeronas.

„Man patiko šis konkursas, nes aprašyti daiktus, kurie gaminami iš medžio, nebuvo sunku. Daugelis iš jų tarnauja mums iki šiol nuo mano senelio laikų“, „Aš sužinojau, kaip senovėje su dantyta lentele ir voleliu – rumbe – lygindavo, sunku būdavo…“, „Mano mėgstamas eksponatas yra klumpės, nes su šiuo apavu galiu šokti „Klumpakojį“, „Mums rūpi miškų išlikimas, suprantame jų svarbą, todėl Panevėžio gamtos mokykloje mokėmės sodinti medžius, pasodinome savo ąžuoliuką“, – porino trečiokai. Kalbinti mokiniai neslėpė, jog labai nori, kad jų darbai būtų eksponuojami parodose.

Ukmergėje mokiniai aplankė Latvijos įmonių grupių „Latvijas Finieris“ antrinę bendrovę „Likmerė“. Įmonės vadovas Mindaugas Kasmauskis ne tik papasakojo, bet ir parodė, kaip  apdirbama mediena ir kaip gaminama drėgmei atspari bei laminuota beržo fanera. Vaikus nustebino tai, kad šioje įmonėje nelieka jokių atliekų. Tiek žievė, tiek skiedros yra panaudojamos biokurui ir baldų gamybai.

Kartu su gide vaikščiodami po Ukmergės senamiestį maršrutu „Dainuojantys Ukmergės balandžiai“ trečiokai ieškojo įvairių formų, dydžių ir faktūrų balandžių. Vienam balandžiui pilvą glostė, kad visada būtų sotūs, prie kito nosimis trynėsi, nes norėjo ilgai išlikti draugais, dar ant kito laikė uždėję ranką, nes labai norėjo čirvinių blynų, taip pat vienam balandžiui į ausį šnibždėjo slapčiausią svajonę, o prie pačio mažiausiojo turėjo pašokti kuo aukščiau, kad kuo didesni užaugtų.

Įkopę į Ukmergės piliakalnį vaikai sužinojo apie kadaise čia stovėjusią Vilkmergės pilį, grožėjosi  Šventosios upe ir Vilkmergėlės upeliu. Užlipę į gaisrinės bokštą, kuris anksčiau varpo dūžiais tarnavo kaip laikrodis, apžvalgos aikštelėje iš paukščio skrydžio žavėjosi atsivėrusiu nuostabiu Ukmergės senamiesčiu.

Lietuvos prezidento Antano Smetonos vasaros rezidencijoje, dar vadinamoje Užugirio dvaru, trečiokai apžiūrėjo prezidento darbo kambarį, jo žmonos Sofijos Smetonienės kambarį ir šeimos valgomąjį, o kino salėje žiūrėjo autentiškus filmukus iš A. Smetonos prezidentavimo laikų, be to, iš muziejininkės sužinojo, kas yra ledaunė bei vaizdingoje Lėno ežero pakrantėje patys papietavo.

„Ši ekskursija buvo daug įstabesnė nei anksčiau, kai vykau su tėveliais“, – įspūdžiais dalijosi trečiokė Agota.

Maži ir dideli išvykos dalyviai dėkojo gerbiamam Dainiui už tai, kad skatina vaikus nuo mažens mylėti mišką, suprasti jo naudą ir svarbą žmogui, kad dovanodamas pažintines ekskursijas ir edukacijas  gilina žinias, plečia akiratį, skatina domėjimąsi savo šalies kultūra, istorija ir gamta.

Asta Strazdienė

Nuotraukos autorės