Rusnė – unikaliausia ir tinkamiausia vieta regioninei saugomų teritorijų direkcijai

Rusnė – unikaliausia ir tinkamiausia vieta regioninei saugomų teritorijų direkcijai  

Mažosios Lietuvos kultūros paveldo perlas ir vienintelis unikalaus kraštovaizdžio Lietuvos miestelis, įsikūręs Nemuno deltos saloje  tarp Atmatos ir Skirvytės upių – pati tinkamiausia vieta po reformos suformuotai naujai regioninei saugomų teritorijų direkcijai, įsitikinęs Šilutės rajono savivaldybės meras  Vytautas Laurinaitis.  Šiuo metu  lietuviškąja Venecija  vadinamoje Rusnėje yra įsikūrusi Nemuno deltos regioninio parko direkcija.

Pagal Aplinkos ministerijos siūlomą saugomų teritorijų (ST) pertvarkos projektą numatoma visas 33 regioninių parkų, Čepkelių, Kamanų ir Viešvilės valstybinių gamtinių rezervatų bei Žuvinto biosferos rezervato direkcijas, kurios yra biudžetinės įstaigos, sujungti į aštuonis regionų ST centrus. Neapjungtos ir toliau savarankiškos išliktų tik Valstybinės  saugomų teritorijų tarnybos  (VSTT) prie Aplinkos ministerijos administruojamos  Kuršių nerijos, Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų direkcijos  (penktasis – Trakų istorinis nacionalinis parkas – yra Kultūros ministerijos žinioje, tiesa, yra siūlymų ir jį patikėti VSTT ).

Aplinkos ministro Kęstučio Navicko teigimu, pirmiausia būtų jungiamos mažos direkcijos, t. y. tokios, kuriose dirba mažiau kaip 20 darbuotojų. ST sistema kažkada kūrėsi regioniniu principu, tokiu būdu  ketinama pertvarkyti ir regioninių parkų valdymą  – direkcijos būtų stambesnės ir efektyvesnės, jose dirbtų aukštos kvalifikacijos specialistai, iš jų ir ne gamtininkai – architektas, teisininkas ir pan. Patys dabartiniai regioniniai parkai kaip  saugomos teritorijos išliktų, bet būtų centralizuotas jų valdymas, ypač bendrosios funkcijos.

Būtent viena iš priežasčių, skatinanti ST pertvarką, yra ir lėšų trūkumas parkų darbuotojų atlyginimams.  Dėl to numatoma atsisakyti apie pusšimčio pareigybių – finansininkų, ūkvedžių bei kitų bendrąsias funkcijas vykdančių specialistų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS ) frakcija  ST reformos projektą kol kas  vertina atsargiai, ypač dėl etatų mažinimo. Esą dėl darbuotojų trūkumo ir dabar neužtikrinama tinkama ST priežiūra. Be to, parkų  direkcijos kartu su savivaldybėmis ruošia ir įgyvendina įvairius  su ST susijusius ES projektus, o panaikinus dalį direkcijų, glaudūs ryšiai su kai kuriomis merijomis gali nutrūkti. Seimo valdančioji frakcija siūlo Aplinkos ministerijai reformos projektą suderinti su ST direkcijomis ir tik po to pristatyti Seime.

 Šilutės savivaldybė kovoja už savo viziją

„Regioninių parkų reorganizacija, manau, yra geras dalykas, kadangi jų buvo daug ir pakankamai smulkių. Tad į stambinimą žiūriu labai pozityviai. Mūsų regione  į vieną centrą jungia keturis subjektus – Pajūrio regioninį parką, Nemuno deltos regioninį parką, Rambyno regioninį parką ir Viešvilės rezervatą. Numatoma, kad direkcija greičiausiai bus Viešvilėje.  Mano nuomone, šių reorganizuotų saugomų teritorijų direkcija turėtų būti Rusnėje, kadangi Nemuno deltos regioniniame parke labai platus gamtinių ir kultūrinių vertybių spektras – jame ir reti paukščiai, ir migracija, ir jų žiedavimas, ir populiarėjantis ornitologinis turizmas, taip pat ir Kuršių marios, žuvys, žuvininkystės paveldas, kita gyvoji gamta, unikalus kraštovaizdis su Ventės ragu ir Rusnės sala“, – vardija Šilutės rajono meras V. Laurinaitis.

Anot jo, parkų administracinis centras šioje vietoje tinka ir teritoriniu požiūriu – iš vienos pusės   Pajūrio regioninis parkas, iš kitos – Rambyno regioninis parkas su Viešvilės rezervatu.  Be to, į Nemuno deltą labai didelė žmonių trauka tiek žiemą, tiek vasarą. Rusnėje turistų srautams priimti įrengta gera infrastruktūra  – pastatyta nauja regioninio parko direkcija, kiti pastatai, išplėtoti tradiciniai vietos verslai. Sustambintam naujam centrui  tai būtų idealiausias variantas.

„Savivaldybė svarsto šį klausimą  ir jau kreipėsi į Seimo narius – Pietų Žemaitijos apygardoje išrinktą Remigijų Žemaitaitį bei Šilutės apygardoje išrinktą LVŽS atstovą Alfredą Nausėdą, taip pat Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, kad įvertintų situaciją ir pritartų regioniniam ST centrui Rusnėje. Juolab, kad dabar  susisiekimui su ja  beveik 9,5 mln. eurų investuojama į estakadą, kelias bus ne tik praplatintas, bet ir nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas, sutvarkyta aplinka, įrengti kiti eismo patogumai“, – kalba meras.

Estakadą potvynių užliejamame kelyje Šilutė–Rusnė  numatoma pastatyti iki 2018-ųjų pabaigos: bus pastatyta 750 metrų ilgio dviejų eismo juostų estakada bei rekonstruota 4 km ilgio kelio atkarpa. Ruože bus įrengta nauja kelio danga, apie 1,8 km ilgio atkarpa prie estakados bus paaukštinta, o užliejamame ruože pastatyta gelžbetoninė sijinė 750 m ilgio dviejų eismo juostų estakada,  nutiestas 4,5 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas.
Viešvilė ar kitas  regiono miestelis  tokiu ypatingu unikalumu kaip Nemuno delta, pasak Šilutės rajono vadovo,  neišsiskiria, nors ir labai vertingi  gamtiniu požiūriu.  Rusnės sala vienintelė tokia Lietuvoje, o paukščių migracija ir jų žiedavimas Ventės rage išskirtiniai Europoje.

Nemuno delta – gamtos ir paukščių rojus

 Nemuno delta – tikras paukščių rojus. Čia klega daugiau kaip 300 paukščių rūšių, peri 180  rūšių, iš kurių net 58 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, o 54 įtrauktos į ES šalyse labiausiai saugomų paukščių sąrašą. Rudens ir pavasario migracijų metu užliejamose pievose nutupia pailsėti ir pasimaitinti tūkstančiai žąsų, vieversių, varnėnų, ančių, įvairių tilvikinių ir kitų paukščių.

Šilutės Hugo Šojaus dvaro freskų salėje šiemet įvyko Lietuvos ornitologų draugijos parengtas knygos, skirtos paukščių stebėtojams „Paukščių stebėtojo gidas Nemuno deltos regioniniame parke“ pristatymas. Pagrindinis šio gido tikslas – turizmo gamtoje skatinimas.

„Nepaprastai malonu, kad čia kalbama apie paukščių rūšis, kurios yra aptinkamos būtent Nemuno deltos regione. Apie ornitologinio turizmo plėtrą kalbame jau daug metų, todėl galime teigti, kad šis gidas bus puiki priemonė, padėsianti skatinti ornitologinį  turizmą mūsų krašte“, – pristatyme pažymėjo savivaldybės meras V. Laurinaitis.

 Lietuvos ornitologų draugijos darbuotojas Marius Karlonas paukščių stebėtojo vadove aprašė net 22 maršrutus, iš kur geriausia stebėti paukščius. Leidinys išleistas, įgyvendinant projektą „LIFE Viva Grass“, partneriai – Lietuvos ornitologų draugija ir Šilutės rajono savivaldybė.

Vienas iš paskutinių naujai įrengtų pažintinių objektų  Nemuno deltos regioniniame parke – Aukštumalos pelkės pažintinis takas. Ši aukštapelkė įdomi ežerokšniais, vieninteliu Lietuvoje lagūninės kilmės ežeru – Krokų lanka, savita augalija.

Po Nemuno deltos regioninį parka galima keliauti ir plaukiant laivu ar kitomis plaukiojimo priemonėmis. Išplaukus iš bet kurio pamaryje esančio uosto galima pasigrožėti parką  raižančiomis upėmis ir jų pakrantėmis su nuostabia augalija, gausybe įvairiausių paukščių,   užsukti į unikalų Minijos kaimą bei Rusnę.

Keliavimo ir turistavimo įvairovė – didelis privalumas. Šios galimybės, renkantis vietą regioniniam ST centrui, šilutiškių nuomone, taip pat turi būti įvertintos.

Angelė Adomaitienė