Seimo narys Kęstutis Bacvinka: medžių kirtimo planai miestuose nesibaigia

sausio 23, 2018
Kaubrė tikisi sklandžiai užbaigti visus pereinamojo laikotarpio darbus
sausio 23, 2018
Seimo narė Virginija Vingrienė – apie miškų reformą ir pokyčių būtinumą
sausio 24, 2018

Seimo narys Kęstutis Bacvinka: medžių kirtimo planai miestuose  nesibaigia

 

Aplinkos ministerija jau kelinti metai  bando patvirtinti teisės aktą, kuriame saugotinais medžiais pripažįstami tik  tam tikro  skersmens 1,3 m aukščio medžiai. Pagal šį Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintą „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašas“ teisės aktą nustatoma, kuriems medžiams, norint juos iškirsti ar kitaip tvarkyti, reikia gauti iš savivaldybės leidimą, o kuriuos galima tvarkyti ir savo nuožiūra.

 

Miestų teritorijose, vykstant nuolatiniams gatvės želdinių tvarkymo darbams, kai iškirtus pakankamai sveikus medžius, jie atsodinami naujais, dažnai visuomenėje sukelia pasipiktinimą. Net istorinių želdynų tvarkymas dažnai atliekamas be atitinkamo projektavimo ir suderinimo su visuomene. Todėl Vyriausybės priimtas teisės aktas galėtų bent iš dalies reglamentuoti  tinkamesnę tvarką prižiūrint ir kertant miesto medžius. O kaip yra iš tikrųjų?

 

Teisės akte numatomas gana sudėtingas teritorinis suskirstymas ir skirtingas medžių skersmens nustatymas apsunkina ne tik kontroliuojančių institucijų, bet ir suinteresuotų asmenų veiklą. Suprantama, kad vandens telkinių pakrančių  ir kurortinių vietovių želdiniams reikalavimai turi būti skirtingi, bet  kodėl iš esmės  turi skirtis valstybinėje ir privačioje žemėje?

 

Jeigu miesto ar kaimo valstybinėje ar savivaldybių teritorijoje saugotini medžiai yra nuo 12 m skersmens, tai privačioje – jau nuo 30, 40 cm, o negyvenamoje teritorijoje tokie medžiai, kaip ąžuolai, klevai, liepos, pušys ir t.t. – jau net nuo 50 cm skersmens. Tokio brandaus amžiaus medžiai yra puikiai prisitaikę prie aplinkos ir gali gyvuoti dar ne vieną dešimtmetį. Tačiau privačioje teritorijoje jie tampa nesaugotinais ir galima juos iškirsti net be leidimo. Žinant, kad miestų teritorijos plečiasi prisijungiant ir priemiestinius miškus, juos privatizuojant, kyla pavojus jų sunaikinimui. Taip pat lieka neapsaugoti miestų ir kaimų privačiuose sklypuose esantys vertingi medžiai. 

 

Į Vyriausybę ir Aplinkos ministeriją dėl šio teisės akto kreipiausi jau du kartus. Į mano pateiktus klausimus atsakoma, kad šis teisės aktas yra labai svarbus ir jį reikia priimti skubos tvarka. Tik neatsakoma į paklausimą, kodėl be leidimo  galima išsikirsti brandžius medžius  privačiuose sklypuose ir kodėl nustatant saugotinų medžių kriterijus numatomas toks sudėtingas teritorinis paskirstymas. Kai, tuo tarpu, aplinkosaugos specialistai norėtų, kad teisės akte atsirastų sąvokos, kaip  „privati valda“ ir „privati namų valda“, kurios padėtų teisingiau įvertinti saugotinus želdinius privačioje teritorijoje. Šių sąvokų teisės akte nėra ir  rengiant šį ar kitus panašius teisės aktus Aplinkos ministerija kažkodėl nesikonsultuoja su savo atsakingomis institucijomis, kurioms tokie teisės aktai yra darbo įrankis.

 

Įvertinant šio teisės akto svarbą išsaugant miestų ir kaimo vietovių želdynus, prašysiu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto atlikti parlamentinę kontrolę, išsiaiškinant, kokie yra tikrieji teisės akto rengimo tikslai ir kaip jis galėtų pasitarnauti  želdynų tvarkymo procese.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

WordPress Lightbox Plugin