Žemės ir Miškų dienos Seime paminėtos kartu su jaunaisiais miško bičiuliais

Žemės ir Miškų dienos Seime paminėtos kartu su jaunaisiais miško bičiuliais

Seimo Aplinkos  apsaugos  komiteto posėdis kovo 20-ąją, minint Pasaulinę žemės dieną, vyko neįprastai. Jame pusvalandį su komiteto  nariais  posėdžiavo  Vilniaus  rajono Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos jaunųjų miško bičiulių būrelio „Lūšiukai“ nariai.

 Posėdį vedusi Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė, pasveikinusi susirinkusius su Pasauline žemės diena ir kovo 21-ąją minima Tarptautine miškų diena, pasiteiravo jaunųjų miško bičiulių nuomonės apie Lietuvos miškus. 

Pirmiausia jaunuosius miško bičiulius ir „Lūšiukų“  būrelio vadovę  biologijos mokytoją  Jūratę  Taučiuvienę  domino klausimas, negi įgyvendinus prieštaringai  vertinamą  šalies  urėdijų  reformą, nukirsta ilgametė miškininkų bei jaunųjų miško bičiulių draugystė, miškininkų parama šiam mokinių judėjimui.

Šiuo jauniesiems miško bičiuliams aktualiu klausimu įsikalbėta nebuvo. OSeimo Aplinkos  apsaugos  komiteto svečiams pasiteiravus, kiek Lietuvoje yra valstybinių miškų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovė V. Vingrienė pastebėjo, kad 50 proc. yra valstybinių, 40 privačių, o 10 proc. – rezervuotų privatizavimui.

Kiek išliks valstybinių miškų?

O kokia valstybinių miškų perspektyva? Jie bus toliau privatizuojami ar liks valstybiniai? Aplinkos apsaugos komiteto narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Kęstutis Bacvinka teigė, kad ta miškų dalis, kuri  bus nepatraukli perimti valstybinei įmonei, bus privatizuota, o esantys didesniuose masyvuose  ar besiribojantys su valstybiniais miškais, bus perduoti valstybinei miškų urėdijai su pasitikėjimo teise juos prižiūrėti.

Aplinkos apsaugos komiteto narys Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovas Linas Balsys pastebėjo, kad yra idėja valstybei išpirkti privačius miškus ten, kur juos reikia saugoti – saugomose teritorijose.  Jis siūlo ir palaiko tokią idėją ir tikisi, kad Seimo nariams tam užteks politinės valios.

 „Saugomas teritorijas turime saugoti, privatininkai ne visada tai išgali, todėl logiška valstybei iš jų tokius plotus išpirkti ir saugoti. Tad saugomose teritorijose valstybinių miškų gali daugėti. Aišku, jei pakaks politinės valios, su Jūsų pagalba ir visuomenės spaudimu“, –  pabrėžė L. Balsys.

Jaunieji miško bičiuliai ir jų  būrelio vadovė pastebėjo, kad jiems labai skauda žiniasklaidoje ar „Facebook“  matant dronais darytas nuotraukas, kiek plynai iškirsta plotų Labanoro girioje ir kituose gražiausiuose miškuose. „Mes sodiname mišką ir per lietų, ir į neparuoštą gruntą, tvarkome, valome, puoselėjame miškus, kad jie žaliuotų, išliktų mums, o ne būtų iškirsti ir išvežti“, – sakė mokytoja J. Taučiuvienė.

Ši pastaba sulaukė vienų Seimo narių palaikymo, o iš kitų – pastabų, kad plyni kirtimai – racionaliausias miškų tvarkymo būdas.

Tie plyni kirtimai

Kas žadama daryti su tais plynai iškirstais miškais? Pasak Seimo Aplinkos  apsaugos  komiteto nario K. Bacvinkos, jie bus atsodinami, atkuriami. „Ką jūs pasodinote šiandien, pasodinote savo anūkams, jie džiaugsis tuo gražiu mišku. Tokia miškininkystės specifika – kiekviena karta turi įnešti savo indėlį į „užmiškinimą“, šalies miškus“, – teigė miškininkas K. Bacvinka.

„Prieš kirsdami mišką šiandien, turime galvoti apie šiuos ir kitus jaunuolius, kurie nori turėti miškų aplinkui. Ir ne šiandien sodinti jų anūkams, o galvoti apie jų teisę į mišką. Sprendimas – darnus ir taupus miško vartojimas, o ne plynai iškirtus šiandien atsodinti ir laukti 100 metų, kol ataugs. Kol miškas augs, niekas jo neturės“, – sakė Seimo Aplinkos  apsaugos  komiteto narys L. Balsys, kvietęs mokinius raginti senelius, tėvus nekirsti miškų  plynai, tik atrankiniais kirtimais. Tada ir jiems, ir jų vaikų, vaikaičiams užteks gražių miškų.

Tik Meilės Lukšienės gimnazijos jaunųjų miško bičiulių būrelio „Lūšiukai“ vadovei mokytojai  J. Taučiuvienei pasidomėjus Seimo narių požiūriu apie jaunosios kartos aplinkosauginį ugdymą, visų frakcijų atstovų nuomonė sutapo – vertina labai pozityviai, tai labai svarbi visuomenei sritis.

Daug raginimų mokiniams

Jaunieji miško bičiuliai sulaukė Seimo narių klausimų, ką jie pirmiausia darytų, jeigu taptų politikais. Kaip pastebėjoSeimo Aplinkos  apsaugos  komiteto pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Kęstutis Mažeika, to teirautis ragina ir nesenai nusiritę daugiau kaip 2 tūkst. pasaulio mokyklų moksleivių piketų su priekaištais politikams.

Meilės Lukšienės gimnazijos jaunųjų miško bičiulių būrelio narys Erikas Jeršovas sakė, kad siektų uždrausti plyną miškų kirtimą ir pakeisti valstybės piliečių naudojamą kurą, kad žmonės nekūrentų medienos, o tam naudotų atsinaujinančius energijos šaltinius, elektros energiją.

Kuo plyni miškų kirtimai naudingi, o kuo – didelė žala? Politikai šiuo klausimu su mokiniais nedrįso kalbėti – dėl jo „ietis laužo“ ir miškininkystės mokslininkai.

Jaunieji miško bičiuliai sulaukė Seimo narių raginimo rūšiuoti atliekas ir savo artimoje aplinkoje raginti tai daryti, nusiteikti kovoti prieš didžiausius gamtos teršėjus – JAV, Kiniją, –  valstybes, kurios pasitraukė iš Kioto protokolo ir kitų susitarimų, kovojančių su visuotiniu atšilimu, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimais ir  naudoja daugiausia anglies, iškastinio kuro. Tai iššūkis jaunajai kartai.  Seimo nariai priminė energetikos strategiją iki 2050 m atsisakyti iškastinio kuro. Didėjant žmonių kiekiui planetoje, maisto poreikis taip pat didėja. Todėl labai svarbu vykdyti veiklą, draugišką gamtai, jos neteršti, antraip žmonėms reiks ieškoti kitos planetos.  

Ir miškininko fotoparodos atidarymas

Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos jaunųjų miško bičiulių būrelio nariai  stebėjo  Žemės  vėliavos  pakėlimo ceremoniją  Nepriklausomybės aikštėje, dalyvavo miškininko Bronislovo Ambrozo fotografijų parodos „Mažas didelis miško pasaulis“ atidaryme Seime. Ta proga Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regioninio padalinio Šilinės girininkijos miškininką B. Ambrozą sveikino  Seimo Aplinkos  apsaugos  komiteto  pirmininkas K. Mažeika ir šio komiteto nariai, Lietuvos miško pramonės darbuotojų profesinės sąjungos, Tauragės fotografų klubo atstovai, Valstybinių miškų urėdijos vadovas Marius Pulkauninkas, pasidžiaugęs vadovaujamo kolektyvo narių kūrybingumu, jaunuosius miško bičiulius ragino mokytis iš geriausių.

Tarp sveikintojų nuskambėjo ir Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos jaunųjų miško bičiulių būrelio „Lūšiukai“ narės Gabrielės Kaminskaitės žodžiai, kad lūšiukai taip pat mėgsta fotografuoti mišką, tad ši paroda – jiems pavyzdys ir paskata, kaip galima tai daryti.

Seimo Aplinkos  apsaugos  komiteto  nariai V. Vingrienė ir K. Bacvinka  pabrėžė, kad ši fotoparoda rodo, jog miškininkų darbas yra ne kirsti mišką, o jį saugoti, leisti pajusti miško grožį kitiems. Juk miško pasaulio kasdienybė, kurią mato miškininkai, kitiems yra kone mistinis nepažinus pasaulis, į kurį nuotraukos praveria langą. B. Ambrozo pasakojimas apie kiekvieną  jų tai puikiai patvirtino.

Neišdildomi įspūdžiai

Nors atsisveikindami su Seimu Vilniaus rajono Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos jaunųjų miško bičiulių būrelio „Lūšiukai“ nariai atsiduso nespėję pasidalinti savo mintimis apie svarstomą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektą o  mokytoja J.  Taučiuvienė – apie nutrūkusią ilgametę miškininkų bei jaunųjų miško bičiulių draugystę, būtiną miškininkų paramą šiam aplinkosauginiam mokinių judėjimui, jie visi džiaugėsi turininga diena Seimo rūmuose.

Pamatė posėdžių sales, kur priimami svarbiausi teisės aktai, Seimo narių darbo kabinetus, susipažino  su parlamentine veikla, žvilgtelėjo, kaip priimami valstybės įstatymai, pajuto  šio darbo specifiką. Didelį įspūdį paliko ir Seime eksponuojamos parodos.

Šios gimnazijos jaunieji miško bičiuliai džiaugėsi ir savo būrelio veikla – sakė laukiantys inkilų sodinimo, miško sodinimo ir vasaros stovyklų. Ir vienuoliktokai Erikas Jeršovas, Gabrielė Kaminskaitė, Danielius Svirko, Agata Aladovič patikino, kad ir kitąmet, prieš atsisveikindami su mokykla, dalyvaus jaunųjų miško bičiulių būrelyje – jis duoda daug pažinimo, įdomios veiklos.  Negi šios gražios tradicijos nesulauks miškininkų paramos miškų urėdijas sujungus į vieną įmonę? Kiek tada jos pajėgs gyvuoti?

Daiva Červokienė

Nuotraukos Remigijaus Daugalo ir Dainiaus Šerono