Deganti sena žolė – pavojus miškų gaisrams, gamtai ir žmonėms
2021 m. Tarptautinės miškų dienos tema yra „Miško atkūrimas: kelias į atsinaujinimą ir gerovę“
21 kovo, 2021
Kviečia dalyvauti rašinių konkurse apie miškininko profesiją
23 kovo, 2021
Deganti sena žolė – pavojus miškų gaisrams, gamtai ir žmonėms
Dažniausia pavasarinių miško gaisrų priežastis, kurie neretai persimeta ir į gyvenamuosius namus ar ūkinius pastatus – tyčia ar netyčia padegta pernykštė žolė. Po žiemos pradžiūvus pievoms, pamiškėms ir miško paklotei labai svarbu laikytis lankymosi miške taisyklių bei priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, nes daugiau nei 90 proc. miško gaisrų kyla būtent dėl neatsargaus žmonių elgesio.
Miškininkų teigimu, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemio mikroorganizmų: augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių.
Iš viso 2020 metais kilo 157 miško gaisrai, keturi iš jų didžiausi: Varėnos Vėžionių girininkijoje degė 5,98 ha privataus miško, Šalčininkų Poškonių girininkijoje degė 4,50 ha privataus miško, Šalčininkų Dieveniškių girininkijoje degė 2,83 ha valstybinio miško ir Varėnos Glūko girininkijoje degė 2,75 privataus miško.
Pagal daugiametę statistiką daugiau kaip 70 proc. gaisrų yra iki 0,2 ha ploto. Pernai Valstybinių miškų urėdijos (VMU) regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai į gaisravietes buvo išvykę daugiau nei 490 kartų, išdegė apie 100 ha miškų.
VMU praėjusiais metais įsigijo 23 lengvuosius padidinto pravažumo visureigius su priešgaisriniais moduliais, o iš viso ji turi 50 priešgaisrinių automobilių, įmonės regioniniai padaliniai aprūpinti radijo ryšio stotelėmis, gaisrų paieškai ir sanitarinei miško apsaugai įsigyta 12 dronų, naudoti parengti priešgaisriniai bokštai. Šiemet planuojama vieningos miško gaisrų stebėjimo sistemos Lietuvoje modelio studija – numatoma išnagrinėti šiuo metu naudojamos antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos būklę ir įvertinti jos tolesnio naudojimo bei modernizavimo galimybes.
Dabar prie antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos monitorių pasikeisdami budi apie 40 žmonių komanda, taip pat budi 48 VMU pagrindinės priešgaisrinės komandos ir 41 mobili priešgaisrinė komanda, sudarytos iš maždaug 250 darbuotojų, dar 18 žmonių nuolat budi priešgaisriniuose bokštuose. Be to, apie 900 specialistų sudaro rezervines pajėgas, kurios gali būti pasitelktos kilus didesniems miško gaisrams.
Pastebėję degančią žolę ar miške kilusį gaisrą gyventojai apie tai prašomi pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Parengta pagal VMU inf.
