Kviečia dalyvauti rašinių konkurse apie miškininko profesiją

Kviečia dalyvauti rašinių konkurse apie miškininko profesiją

Visais laikais lietuvius ir mišką siejo nepertraukiamos gijos. Daugelis poetų savo eilėse apdainavo miško grožį, įvairūs menininkai jame sėmėsi įkvėpimo. Nuo žilos senovės žmonės naudojosi miško dovanomis ir negailėjo jėgų, kad miškas sėkmingai augtų. Svetainė www.miskininkas.eu, norėdama paskatinti moksleivius mąstyti apie miškininko profesiją bei  pasidalyti mintimis apie miškininkystę ir mišką, skelbia rašinių konkursą „Kodėl noriu būti miškininku“. Dalyvauti konkurse taip pat kviečia Lietuvos miškininkystės srityje besidarbuojantys žmonės, kurių dalis sutiko pasidalinti savo požiūriu į miškininko profesiją bei žmogaus ir miško ryšį.

Laukia jaunosios miškininkų kartos

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė yra dėkinga vaikams už jų indėlį į Lietuvos miškų būklę bei mintis apie mišką ir miškininkystę kviečia išsakyti rašiniuose. Vaikai, pastebi A. Gedvilienė, prie miškų gerovės prisideda sodindami medelius, rinkdami šiukšles, keldami inkilus. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė teigia neabejojanti, kad Lietuvoje auga puiki, motyvuota būsimųjų miškininkų karta, o kad vaikai domėtųsi šia profesija, pasak jos, reikia švietimo ir suaugusiųjų pastangų. Jei suaugusieji kalbės vaikams apie mišką, jo naudą ir būtinybę rūpintis miškais, vaikai nebus abejingi miškininkystės sričiai.

„Džiugu, kad yra tokia iniciatyva, kad neužmirštame mažųjų gamtos bičiulių. Tikiuosi, vaikai noriai dalyvaus konkurse, siųs rašinius ir ne tik šiandien, bet ir ateityje, atėjus laikui rinktis profesiją, susimąstys apie miškininkystę“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė.

Lietuvos miško savininkų asociacijos prezidentas dr. Algis Gaižutis tikina, jog pažintis su mišku turėtų prasidėti vaikystėje, ir pažymi, kad  šalies miškininkai laukia jaunosios miškininkų kartos. Jis atkreipia dėmesį, kad miškininkai visais laikais buvo šalies patriotai, gynė šalies nepriklausomybę ir laisvę. Miškininkai, anot pašnekovo, buvo vieni iš nedaugelio inteligentų kaimiškose vietovėse, o miškininko profesiją galima prilyginti tokių profesijų, kaip mokytojas, gydytojas ar dvasininkas, pašaukimui.

„Jei miškai prižiūrimi, tvarkomi, tada jie yra pilni gyvybės ir tai – didelis miškininko indėlis. Miškas kažkaip išgyventų ir be žmogaus, bet žmogaus dėka miškai yra kokybiškesni, sveikesni, turtingesni, – teigia dr. A. Gaižutis. – Jei nebūtų miškininkų, neturėtume tiek žinių apie gamtoje vykstančius procesus. Miškininko profesija – garbinga, tokia ji buvo nuo seniausių laikų, tokia yra ir dabar.“

Miškas – neatsiejamas nuo lietuvybės

Pasak Privačių miškų asociacijos prezidento Aido Pivoriūno, miškininko profesija yra nepaprastai garbinga, o miškininko tikslas – remiantis žiniomis, supratimu ir ilgamete praktika padėti miškui vešėti taip, kad šalutiniai faktoriai: ligos ar kenkėjai, jam nedarytų neatitaisomos neigiamos įtakos. „Miškas – kaip traukinys, kuris važiuoja bėgiais, o žmogus – kaip iešmininkas, kuris tam tikroje vietoje traukinį gali pakreipti taip, kad šis sėkmingai pasiektų galutinį tašką“, – tokį palyginimą pasitelkia A. Pivoriūnas, kalbėdamas apie miško ir žmogaus santykį.

Miškininkystės srityje besidarbuojantis specialistas sako, kad  norint dirbti miške svarbu ne tik pažinti miško ekosistemą, bet ir puoselėti jautrų santykį su mišku. „Savo asmeninį jautrų santykį su mišku pradėjau per literatūrą – skaitydamas Henry David Thoreau knygą „Voldenas, arba gyvenimas miške“ ir Knuto Hamsuno knygas „Panas“ ir „Badas“. Jose  vaizduojama gamtos stoiška galia ir didybė man padarė didžiulį įspūdį. Taip ir augo noras pažinti sudėtingą miško aplinką, kurioje svarbu ne tik medžiai, bet ir drėgmė, vėjas, dirva, kraštovaizdis… Toks buvo pirminis santykis. O vėliau, kas įdomiausia, kai tampi profesionalu, grynosios miškininkystės reikalai tampa  mažiau aktualūs, o dėmesio amplitudę užima noras sužinoti, kaip miškas veikia žmogų, kodėl miškas žmogui toks svarbus, kodėl Lietuvoje taip jautriai reaguojama į viską, kas vyksta miške“, – dalijasi mintimis asociacijos prezidentas.

Kalbėdamas apie žmogaus ir miško santykį A. Pivoriūnas pastebi, kad pasaulyje nėra kitos tokios šalies kaip Lietuva, kurioje būtų tiek daug su medžiais, gamtos reiškiniais, gėlėmis susijusių vardų. Taip pat specialistas pastebi, kad santykis su mišku labai dažnai išreiškia ir tautiškumo idėjas.

A. Pivoriūnas skatina vaikus pramankštinti plunksną ir siųsti konkursui rašinius –  pasak jo, tai puiki proga apmąstyti, ką kiekvienam iš mūsų reiškia miškas, kaip įsivaizduojame miškininko profesiją ir kaip galime prisidėti prie darnios miškininkystės puoselėjimo.

Į mišką – nuo mažų dienų

Jurbarko rajono Viešvilės pagrindinės mokyklos vyr. mokytoja, jaunųjų miško bičiulių sambūrio „Atžalynas“ vadovė Vaida Jakaitytė džiaugiasi, kad Lietuvos miškais rūpinasi ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Pašnekovė sako,  kad vaikai ne tik mėgaujasi buvimu gamtoje, miške. Šiandieninė vaikų karta rūpinasi rūšiavimu, išgyvena dėl aplinkos taršos, noriai prisideda prie aplinkosauginių akcijų, jiems svarbu, kad miškas būtų prižiūrėtas ir tvarkingas.

Mokytoja įsitikinusi, kad tam, jog vaikai domėtųsi miškininko profesija, būtina, kad  jie bendrautų su miškininkais. „Vaikai su mielu noru gamina pašarus paukšteliams, žiemą eina maitinti žvėrelių, dalyvauja paukščių palydose, inkilų kėlimo šventėse. Prieš kelerius metus važiuodavom tverti skruzdėlynų, tepti repelentais medžių viršūnėlių, rinkti kankorėžių.  Vaikams įdomu bendrauti su miškininkais. Norėtųsi, kad tas bendravimas būtų dažnesnis. Mokiniams tikrai įdomu sužinoti, kaip vyksta miškininkystės darbai, apžiūrėti techniką, pamatyti, kaip ji veikia“, – pasakoja V. Jakaitytė. Ji džiaugiasi, kad mokiniai skatinami dalyvauti rašinių konkurse – kai kurie jos vadovaujamo būrelio nariai jau rašo rašinius ir juose miškininką apibūdina kaip gerąjį gamtos bičiulį, miško sanitarą. „Vaikai rašo, kad norėtų saugoti miškus, prižiūrėti juos, rūpintis, kaip tai daro miškininkai“, – tikina mokytoja.

Rasa Milerytė

Rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“

Vaikai! Ar kada pagalvojote, kodėl auga miškai? Kodėl pušynai ošia Dzūkijoje, o eukaliptai žaliuoja tolimojoje Australijoje? O ar žinote, kad buvo laikai, kuomet mūsų šalis buvo praradusi savo gūdžiąsias girias ir kad kažkas tas girias savo kruopščiu darbu ėmė ir prikėlė? Miškininkai yra tie gamtos draugai, kurie rūpinasi, kokie miškai mus savo žaliuoju rūbu sups ir ateityje.

Ką Jūs manote apie miškininkus? Padėkite savo kūrybiškumu, jaunatviška drąsa, polėkiu bei idėjomis pristatyti miškininkų profesiją plačiajai visuomenei.

Mokinių rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“ yra gera proga suaugusiems išgirsti vaikų balsą, o vaikams – jau dabar pasijusti specialistais, atsakingais už miškus.

Susidomėjote? Valio! Daugiau apie konkursą www.miskininkas.eu