Aplinkos ministras: „Valstybinių miškų urėdija bus mobili ir didžiausia Lietuvos įmonė“

Lietuviško verslo suktinis Suomijos miškuose (2)
lapkričio 21, 2017
Kiek gyvena medžiai?
lapkričio 28, 2017

Aplinkos ministras: „Valstybinių miškų urėdija bus mobili ir didžiausia  Lietuvos įmonė“

Iki realios valstybinių miškų urėdijų reformos ir valstybinių miškų valdymo įmonės Valstybinių miškų urėdijos (VMU) įsteigimo liko šiek tiek daugiau nei mėnuo. Aplinkos ministerija (AM), paskelbusi konkursą į Valstybinio miškotvarkos instituto, reorganizuojamo į VMU, vadovo pareigas, jį atšaukė. Esą trys pretendentai į VMU direktorius neatitiko reikalaujamos vadovavimo didelei įmonei patirties, tad konkursą į šias penkerių metų kadencijos pareigybes AM organizuos iš naujo.

 Šiuo metu vyksta keturių nepriklausomų narių atranka į VMU valdybą, kiti parengiamieji reorganizavimo darbai. Apie tai, kas padaryta ir kokie artimiausi darbai laukia, į tinklalapio www. miskininkas.eu klausimus atsako aplinkos ministras KĘSTUTIS NAVICKAS.

Laiko iki VMU starto liko labai mažai, bet dėl jos vadovo – nežinia, valdyba dar nesuformuota, tad ar nekyla nerimo, kad naujoji miškų valdymo įmonė 2018 m. sausio 1 d., kaip žadėta, veikti nepradės. Kas jau padaryta, kokios problemos ir ko numatoma imtis artimiausioje ateityje?

Kad VMU nestartuos, neverta net kalbėti. Viskas vyksta, sprendimai priimami visu tempu nuo liepos mėnesio. Įmonė taip pat yra – Valstybinis miškotvarkos institutas veikia, parengiamieji jo reorganizavimo darbai aiškūs ir vyksta. Pavyzdžiui, jau nutarta, kokia bus buhalterinė apskaita, kas ją vykdys, kokiomis sąlygomis ir pan. Iš iki šiol buvusių kelių buhalterinių finansinių apskaitų nuo sausio 1 d. veiks viena visai sistemai – šie dalykai sprendžiami bendraja tvarka.

O nerimas – vienintelis:vis dar bandoma kaišioti pagalius į ratus, dėl reformos yra pateiktas jau antras ieškinys Vilniaus apygardos teismui, kad Vyriausybės nutarimas prieštarauja Konstitucijai. Pirmas panašus skundas, kaip žinia, buvo atmestas ir teisinių priemonių dėl reformos eigos nesiimta.

Šiuo metu vyksta konkursas keturiems nepriklausomiems VMU valdybos nariams atrinkti. Pirmieji atrankos komisijos posėdžiai jau įvyko ir artimiausiu metu turėtų būti priimtas sprendimas.

Gal galite įvardyti, kokie atstovai bus pasirinkti?

Negaliu nurodyti nei institucijų, nei žmonių. Iš septynių VMU valdybos narių keturi nepriklausomi bus atrinkti  pagal nustatytą tvarką, į valdybą taip pat įeis du darbuotojų atstovai ir vienas AM atstovas – minėtiems trims nariams konkurso nereikės. Kas valdyboje atstovaus  Aplinkos ministerijai, dar nenumatėme. Žiūrėsime, kokie bus išrinkti nepriklausomi nariai ir kokios kompetencijos vyrauja – vadybininkai, teisininkai, finansininkai ar pan., tuomet spręsime, kurią dar  reikėtų pastiprinti. Tikimės, kad gruodžio pradžioje valdyba jau bus suformuota.

AM  paskelbė, kad prašymus dalyvauti atrankoje į nepriklausomus valdybos narius pateikė 48 kandidatai, tad rinktis bus iš ko. Sudėtingiau su VMU vadovu – ar šio konkurso reikalavimai bus supaprastinti?

Konkursas buvo atšauktas, nes pagal gautas paraiškas nė vienas kandidatas  neatitiko didelės įmonės valdymo reikalavimų. Peržiūrėjome kriterijus ir konkursą skelbsime iš naujo. Esame numatę priemones ir dėl laikinojo vadovo, kuris tam tikrą laiką galėtų VMU vadovauti, bet konkrečios pavardės  įvardyti negaliu.

Dėl konkurso  reikalavimų dar konsultuojamės, žiūrime, kiek galime nusileisti. Vis dėlto norime užtikrinti aukščiausius vadybos reikalavimus, nes pagal turtą (bet ne pagal apyvartą) VMU bus didžiausia Lietuvos įmonė. Jaučiame labai didelę atsakomybę ir taip paprastai kartelės nenuleisime, bet reikalavimus turime truputį palengvinti.

Kaip supratau, prioritetas teikiamas vadybos patirčiai, o ne miškininkystės?

Aišku vadybos, nes miškininkystės patirtis pagal siūlomą VMU struktūrą turėtų būti užtikrinta skiriant žemesnės grandies direktorius ir vadovus –  miškininkystės srities skyriaus, medienos ruošos ir prekybos srities skyriaus bei miškotvarkos srities skyriaus. Ketvirtas  direktorius bus atsakingas už bendruosius reikalus.

Tačiau yra ir planas B, bet apie jį konkrečiau nenorėčiau kalbėti. Laikinasis VMU vadovas irgi turėtų būti vadybininkas.

Vis dėlto jeigu kas nors sutrukdytų pradėti VMU veiklą nuo 2018 m. sausio 1 d., kas tuomet vykdytų funkcijas –  Generalinė miškų urėdija (GMU) ar kita institucija?

GMU nuo sausio 1 d. nustos veikti ir neteks įgaliojimų. Jų dalis pereis į naują VMU  įmonę, o kitą dalį perims Aplinkos ministerija. Šis klausimas jau išspręstas, kas komunikuos, kas kokias funkcijas vykdys, viskas jau aišku.

Vadinasi, dalis GMU darbuotojų pereis į VMU?

Taip, bet kokia apimtimi – bus matyti. Be to, visas urėdijų valdomas turtas irgi pereis į naują VMU, tą reikia labai aiškiai pabrėžti. Mūsų įsipareigojimas, sutarimas ir suderinimas toks, kad nuo sausio 1 d. visi darbuotojai, jei jie asmeniškai tam neprieštarauja, pereina į naujos VMU sudėtį,  išskyrus vadovus, t. y. urėdus, kartu ir visas urėdijų turtas. Nes įsivaizduokime, jei turto netenkame, o darbuotojai perimti, iš ko tuomet atlyginimus mokėti? Tad siunčiu labai aiškią žinią ir darbuotojų atstovams, kad negalima reformos eigos dirbtinai trukdyti, nes tai gali pakenkti žmonėms. Mes šį perėmimą norime atlikti kuo sklandžiau ir kad urėdijų darbuotojams  perėjimas į VMU būtų tik kaip darbo vietos pakeitimas.

Ar bent keletą dabartinių urėdų kviesite į regioninių padalinių (urėdijų) vadovų konkursus arba užimti kitas atsakingas pareigas?

Konkursuose turi teisę dalyvauti visi, taip pat ir urėdai, bet jie iš pradžių taps urėdijų likvidatoriais, nes turi viską pabaigti ir urėdijas, kaip valstybės įmones, išregistruoti. Urėdai galės dalyvauti konkursuose, mes norėtume, kad jie pretenduotų  į padalinių vadovus. Konkursai bus atviri, juose pagal tuos pačius reikalavimus galės rungtis ir kiti specialistai.

Ar visas urėdijų turtas jau suskaičiuotas, ar atlikta inventorizacija?

Urėdijose inventorizacija vyksta periodiškai, o darbo grupė, kuri atsakinga už galutinį inventorizavimą lapkričio 30 d. būklei, renkasi kelis kartus per savaitę. Visas turtas tikrai bus  apskaitytas, taip pat ir medienos likutis, niekas niekur nepradings.

Vis dėlto ar neatsitiks taip, kad dalis urėdijų ir jų girininkijų pastatų, kurių dauguma pavyzdingai sutvarkyti ir tikrai gražūs, ateityje nebadys akių išdaužytais langais, ypač nuošalesnėse vietovėse, kaip kažkada kiaurymėmis tapę gyvenviečių kultūros namai. Kaip po urėdijų sujungimo likę nereikalingi pastatai bus perduodami ar privatizuojami?

Urėdijų darbuotojai kaip dirbo, taip ir toliau dirbs tose pačiose patalpose, o toliau valdančioji įmonė spręs, kokio turto atsisakyti, tai suprantama. Mums svarbiausia yra žmonės, o ne turtas. Tą, kuris bus perteklinis, parduosime.

Kiek ši valstybinių miškų valdymo reforma kainuos? Apie sutaupytus milijonus Jūs ne kartą viešai kalbėjote, ar ir toliau laikotės pažado dėl 13 mln. eurų ekonomijos per metus, išsaugant tas pačias kirtimo apimtis?

Tie skaičiai buvo skelbti iš pat pradžių ir kelis kartus. Mes sakėme, kad valdymo centralizavimas vienoje įmonėje kasmet leis sutaupyti apie 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų valstybės biudžeto. Kirtimo apimtys lieka tos pačios, šie skaičiai nekinta, prognozės taip pat, aš savo žodžių neatsisakau, matau, kad taip gali būti. Tačiau jei dėl objektyvių priežasčių to nepasiektume pirmaisiais metais, tai 2019 m. – suprantama.

Kiek kainuos reforma? Su išeitinėmis išmokomis apie 3 mln. eurų. Juos tikimės gauti iš ekonomijos ir panaudoti  reformai vykdyti. Reikės suvienodinti buhalterinę apskaitą, tinkamai neveikia ir miško kirtimo, taip pat stringa miško sodinimo apskaita. Viskam sutvarkyti reikės žmonių bei lėšų.

Urėdijų buhalteriai buvo gąsdinami, kad jų per daug ir kad jie greitai taps nereikalingi. Daliai jų tai buvo šokas, kai kurie net išėjo iš darbo.

Per pereinamąjį laikotarpį maždaug pusmetį ar ilgiau buhalterių tikrai reikės ir jie į portfelius dar neturėtų krautis savo popierių.Visoje sistemoje atleidžiamų žmonių iš esmės bus nedaug. Pirmąjį 2018 m. ketvirtį atleidimų tikrai nebus, o vėliau vyks pertvarka ir bus labai svarbu, kaip sumigruos bendrosios funkcijos – personalo, teisininkų, asistentų ir kt. Pagal situaciją matome, kad optimizavimas ir derybos dėl darbo sąlygų ar darbo santykių nutraukimo gali vykti 2–3 metų ketvirtį.

Kur įsikurs VMU centrinė administracija ir kur susės jos darbuotojai metų pradžioje?

Metų pradžioje centrinė būstinė veiks Kaune – dabartiniame Valstybiniame miškotvarkos institute. Dėl tolimesnės veiklos yra priimtas politinis sprendimas keltis į regioną – Panevėžio rajoną. Kol kas jis nepakeistas. Suprantama, kad tai bus dar kartą aptarta, kai susiformuos nauja VMU – ji taip pat pateiks savo motyvus. Kalbant apie persikėlimą į Panevėžio rajoną, tai reali data būtų 2019 metai.

Kodėl pasiūlyta VMU būstinę iškelti į Katinų kaimą, juk numatytose patalpose reikėtų daug ką pertvarkyti, pastato rekonstrukcija ir komunikacijos kainuotų milijonus…

Pastatą bet kur reikėtų pertvarkyti, nes centrinio padalinio specifika ir reikalavimai jam kitokie nei urėdijai, reikia daug daugiau įrengtų kompiuterinių darbo vietų ir pan.

Panevėžio rajonas pasirinktas pagal labai aiškius kriterijus ir jie nepasikeitė  –  per jį eina dvi pagrindinės automagistralės ir atstumą  iš daugelio Lietuvos vietų galima įveikti per tą patį laiką. Tai logistinis centras, šie motyvai ir lėmė, nors rištis prie minimo pastato dabar nesiryžčiau – tai spręs VMU. Mes Panevėžio rajoną matome kaip pagrindą, o dėl konkrečios vietos gali būti daug kriterijų. Be to, siekiame, kad centriniame padalinyje nebūtų daug nuolat sėdinčių žmonių, nes šiandieninės technologijos leidžia turėti nuotolines darbo vietas. Yra daug gerų specialistų urėdijose, kurie ten sukūrė šeimas, turi savo ūkį. Norime juos pritraukti per nuotolinį darbą ir jiems galbūt atvykti į administraciją reikės tik pora kartų per mėnesį. Tai spręsis, kai bus suformuota VMU vadovybė  – turi būti pateiktas lūkesčių laiškas, ko mes tikimės iš šios įmonės, kokių rezultatų. Vienas iš privalumų – geros darbo sąlygos, įmonės modernumas, nes gyvename XXI a. Manome, kad kai kurie VMU administracijos specialistai galės dirbti ir urėdijose, nes popierių po kabinetus nešioti nereikės.

Į Panevėžio rajoną tai tikrai nevažiuos Miškotvarkos institutas, jis kaip buvo, taip ir liks Kaune, dalis administracijos dirbs per nutolusias darbo vietas. Mes projektuojame, kad fiziškai darbo vietų VMU administracijai papildomai reikės apie 40, tad apie kažkokius rūmus nekalbame.

Miškininkams rūpi, kas ateityje tvirtins kirtimo normas?

Kirtimo normos nesikeičia. Pagrindiniai kirtimai reglamentuoti Miškų įstatyme, tad niekas nesikeičia – pagrindines kirtimo normas tvirtins Vyriausybė.

Procesas dėl nuosavybės atkūrimui rezervuotų miško plotų irgi vyksta pakankamai sparčiai – jų prijungimas prie valstybinių miškų urėdijų vyksta kas mėnesį.

Rangovai skundžiasi, kad regionuose trūksta žmonių, sunku jų pasamdyti ir dėl labai mažų įkainių, esą urėdijų konkursuose laimi mažiausia kaina, o patys įkainiai nustatyti seniai. Ar nereikėtų valstybei įsikišti?

Ką čia įsikiši. Rangovai – privačios įmonės, privatūs paslaugų teikėjai. Ko mes tikrai nenorėtume, tai užsiauginti tik 1–2 didelius rangovus, kurie po to diktuotų savo sąlygas. Mes sieksime, kad būtų kuo didesnė rangovų įvairovė. Įkainius pasitikslinome: jie yra tokie patys, kaip aplinkinėse valstybėse – Latvijoje ir Lenkijoje. Šiemet po vėtrų ir milžiniškų vėjovartų Lenkijoje, Mozūrijoje, daug Pietų Lietuvos rangovų ten dirba. Įkainiai tokie, kaip Lietuvoje, bet, žinoma, kaip rangovas elgiasi su darbininku, jau kitas klausimas – ar tinkamai atsiskaito ir pan.

Žmonių regionuose nuolat mažėja, dėl šios priežasties mes ir išsaugosime kompleksinę miškininkystę, kad patys miškininkai ruoštų medieną. Galbūt kai kuriuose regionuose mūsų darbuotojus reikės iš vienos vietos perkelti į kitą, be to, mes kalbėsime su privačiais rangovais, kaip problemas išspręsti. Kaip politikas tikrai nesu suinteresuotas Lietuvoje turėti vieną ar dvi  dideles rangovų įmones – būtina įvairovė ir konkurencija.

VMU padaliniai darbų miške turės tiek, kiek turėjo. Be to, urėdijoms prisidės gamtotvarkinės bei rekreacinės veiklos.

Lankotės urėdijose, ką susitikimuose apie reformą kalba žmonės, kokias problemas kelia?

Jie domisi  natūraliais buitiniais dalykais, pavyzdžiui, ar toliau galės gyventi girininkijoje tarnybiniame bute. Mes suinteresuoti, kad girininkijos išliktų ir darbuotojai ten gyventų, bet nesutiksime, kad tarnybiniai butai būtų Vilniuje ar kitame dideliame mieste.

Žmonės taip pat  klausia,  kaip bus mokami atlyginimai, kokia bus apskaita, iš jos ir medienos, kaip bus su kolektyvinėmis sutartims, ar nenutrūks darbo stažas ir pan. Visus specifinius klausimus aptariame, pokalbiai būna pakankamai atviri, o bendras fonas priklauso ir nuo konkretaus kolektyvo.

Kada reforma bus realiai baigta, kokius atlyginimus galite pažadėti?

Reformos pabaigą prognozuojame 2019 m. sausio 1 d., o per 2018 m. vyks judėjimas. Tikimės jau kitąmet atlyginimus suvienodinti pagal atitinkamos kategorijos, pavyzdžiui, miško darbininko ar kt., didžiausią atlyginimą sistemoje, t. y., visiems mokėti vienodą maksimalų. Žinoma, su sąlyga, jei tas atlyginimas nebuvo pakeltas daugiau nei buvo reglamentuota per tris paskutinius mėnesius. Šį įsipareigojimą norime įvykdyti per 2018 m., taip pat ir visiems specialistams.

Ko tikitės iš reformos, kaip matote situaciją ateityje?

Bus daugiau paslankumo derinant gamtosauginius veiksmus su ūkiniais ekonominiais dalykais, pagerės darbo sąlygos, bus geresnė ir greitesnė apskaita. Iš esmės mes einame pramintais keliais, kuriais ėjo visas pasaulis ir Europa, tad šiais klausimais nesame radikalūs. Man, kaip aplinkos ministrui, labiausiai norėtųsi didesnio  miškininkų bendruomenės įsitraukimo į gamtosauginių ir gyvosios gamtos tikslų įgyvendinimą. Tam yra visos prielaidos, be to, miškininkai labai racionalūs, moka elgtis su technika, yra gamtos vaikai ir tikrai puikiai tvarkosi miške, tik reikia jiems suteikti galimybes ir normalias sąlygas. Tikiuosi, kad taip ir bus.

Jums ši reforma pirmoji, ar teisinga buvo pradėti nuo  miškų ūkio sektoriaus, ar esate tuo patenkintas, galbūt reikėjo pirmiau imtis atliekų tvarkymo ar ko kito?

Mačiau, kad to reikia ir tikiu, kad pertvarką darome dėl  pačių miškų ir žmonių, dirbančių miškuose. Kitose srityse irgi nesnaudžiame. Seime svarstomos Aplinkos apsaugos įstatymo pataisos, lapkričio pabaigoje ketiname viešai pristatyti saugomų teritorijų sistemos pertvarkos  modelį, pagal kurį numatoma administracinė ir sisteminė  pertvarka. Dėl saugomų teritorijų yra besikartojanti bėda – kai kuris reglamentavimas įdėtas miesto žmonių, o tos teritorijos yra agrariniame kraštovaizdyje ir kai kur reikia jas „išlaisvinti“, kad būtų galima ūkininkauti, nes to reikia pačiai teritorijai dėl  jos gyvybingumo. Vyks ir regioninių parkų direkcijų jungimas, nes yra biudžetinių įstaigų, kur dirba vadovas, buhalteris, administratorius – iš viso  6 žmonės. Stambinimo poreikis yra pribrendęs ir mes tai svarstome su sistemos  darbuotojais.

Dėl atliekų, pakuotės kiekių mažinimo ir tvarkymo taip pat nesnaudžiame.

Dėkojame už atsakymus.

Kalbėjosi Angelė Adomaitienė

Foto Dainiaus Šerono

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *