Bepilotės skraidyklės padeda fiksuoti pernykštės žolės gaisrus ir padegėjus
„Jei prie namų valdos fiksuojamas išdegęs plotas, mūsų pareigūnai atlieka patikrinimą, aiškinasi aplinkybes ir jau yra nubaudę ne vieną gyventoją. Kol bus gaisrų atvirosiose teritorijose, tol rengsime reidus ir vykdysime stebėseną, panaudodami dronus,“ – sako Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Giedrius Jasionis.
Daugiausia gaisrų atvirosiose teritorijose kyla Vilniaus apskrityje. Vien šiemet ugniagesiams gelbėtojams čia teko gesinti 347 gaisrus.
„Vilniaus rajone yra gan daug nedirbamos, apleistos žemės. Jų savininkai, norėdami gauti išmokas iš Europos Sąjungos lėšų, ją deklaruoja. Deja, užuot tuos laukus šienavę, juos padega, rizikuodami savo ir kitų turtu, darydami didelę žalą gamtai. Ypač didelis pavojus kyla vėjuotą dieną, kai ugnis greitai persimeta į netoli esančius ūkinius pastatus ir gyvenamuosius namus. Kasmet vien Vilniaus apskrityje sudega keliasdešimt pastatų. O tada varstomos seniūnijų durys, prašoma pašalpų ir paramos,“ – teigia G. Jasionis.
Pasak jo, padegus žolę, dažnai supleška ir atokiai esančios sodybos, nes žaibišku greičiu plintanti ugnis nukeliauja ne vieną kilometrą. Kartais ugnis išplinta ir deginant nupjautas medžių šakas. „Žmonės, genėdami obelis, tvarkydamiesi aplink namus, neretai sukrauna kelių metrų krūvas ir jas padega, nepasirūpinę net vandeniu ar gesintuvu,“ – vardija gyventojų klaidas G. Jasionis.
Ar ilgai dar gyventojai pleškins pernykštę žolę? Ugniagesiai gelbėtojai tikina, kad tokių gaisrų vajus baigiasi, kai ji sužaliuoja ir ūgteli, o jos sulaukiama atšilus orams ne tik dieną, bet ir naktį.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos