Biomasės inžinerija perspektyvumu nenusileidžia IT ir aviacijos specializacijoms

birželio 5, 2018
Ąžuolai Kudirkos Naumiestyje įamžina Lietuvos prezidentus
birželio 5, 2018
Miškininkai ir aplinkos inžinieriai – paklausūs rinkoje
birželio 6, 2018

Biomasės inžinerija perspektyvumu nenusileidžia IT ir aviacijos specializacijoms

Tiems abiturientams, kurie dar neapsisprendė, kuriuo keliu pasukti, ekspertai ir specialistai pataria rinktis atsinaujinančių energijos išteklių technologijų studijų programą. Ji perspektyvumu nenusileidžia IT ir aviacijos specializacijoms, ypač, jei žinios pagilinamos antrojoje pakopoje, studijuojant biomasės inžineriją. 

Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Žemės ūkio inžinerijos fakultetas dekanas  Rolandas Domeika tvirtino, kad šios programos yra unikalios ir Lietuvoje vienintelės technologijų srityje, nedubliuoja jokios kitos programos.

„Esame apklausę būsimuosius darbdavius ir žinome, kad šios srities specialistų paklausa yra,  ir ji ateityje tik didės.  Pirmosios pakopos  atsinaujinančių energijos išteklių technologijų  ir  antrosios pakopos biomasės inžinerijos  studijų programos yra panašios.  Pirmoji pakopa yra platesnė, apima daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių, ne tik biomasę.  Pradžioje ši  programa vadinosi būtent taip, kaip dabar vadinama magistratūros studijų programa“, – sakė ASU Žemės ūkio inžinerijos fakultetas dekanas. 

Pamačius poreikį, nuspręsta šią studijų programą išplėsti iki atsinaujinančių energijos išteklių technologijų. Taip pat  buvo sukurta siauresnė ir konkretesnė  antrosios pakopos biomasės inžinerijos studijų programa. Pirmoji pakopa yra pagrindas antrajai pakopai“, – aiškino Rolandas Domeika.

Dekano nuomone, šiandien bioenergetikos  srityje yra  didžiulis jaunų žmonių poreikis, ir jie šį vakuumą turėtų  išnaudoti, užuot žvalgęsi į užsienį ir rinkęsi studijas kitų šalių aukštosiose mokyklose. „ASU jaunimas turi puikias galimybes studijuoti, o baigę mokslus lengvai ras vietą po saule. Daugybė šalies įmonių laukia šios srities specialistų, o mes turime geras sąlygas jiems paruošti“,  – džiaugėsi R. Domeika.

Turi sąlygas geriems specialistams parengti

Pasinaudojus ES parama ir pasitelkus mecenatus, daug metų universitete buvo tobulinama infrastruktūra laboratoriniams darbams ir tyrimams vykdyti įvairiose srityse: atsinaujinančių energijos išteklių ir biomasės gamybos, paruošimo, perdirbimo ir konversijos. Įgyvendindamas ES remiamus projektus, ASU įsigijo šiuolaikinę  įrangą ir iš pagrindų atnaujino studijų ir mokslines laboratorijas: Biodujų, Biomasės paruošimo, logistikos ir kieto kuro procesų, Termoenerginių procesų ir emisijos, Mašinų, technologinių sistemų ir procesų automatinio valdymo, Technologijų saugos, Biodyzelino, bioetanolio ir biologinių tepalų, Sintezės dujų, antros kartos skystųjų biodegalų ir biovandenilio  ir kitas.

„Šioms laboratorijoms įsigyta įranga naudojama studijų programos specialiųjų dalykų laboratoriniams ir praktiniams darbams bei moksliniams–tiriamiesiems darbams. ASU yra įsikūręs Nemuno slėnis, kur studentai, ypač antrosios  pakopos, gali naujausia įranga atlikti tyrimus, turime puikius ryšius su socialiniais partneriais, dalis jų yra ASU mecenatai, jie taip pat sudaro galimybes atnaujinti įrangą, savo įmonėse priima studentus ir leidžia naudotis turima baze. Turime visas sąlygas geriems specialistams parengti“, – tvirtino  Žemės ūkio inžinerijos fakultetas dekanas. 

Programas padiktavo gyvenimas

Atsinaujinančių energijos išteklių technologijų ir biomasės inžinerijos  studijų programų komiteto pirmininko doc. Egidijaus Zvicevičiaus, nuomone,  natūralu, kad šilumos ir elektros energijos gamyboje Lietuvoje taip plačiai naudojama biomasė. Vidutinio klimato platumoje, kuriai priklauso ir Lietuva, per 70 proc. kasmet atsinaujinančios energijos sukaupiama būtent biomasėje. Didžioji jos dalis užauginama žemės ir miškų ūkiuose arba susidaro žemės ūkio produktus ir medieną perdirbančiose įmonėse.

Biomasės išteklių įvairovė, sudėtinga logistinė sistema, biologinė prigimtis ir kitos savybės apsunkina įprastų ir unifikuotų technologijų pritaikymą. Siekiant efektyvios ir racionalios bioenergetikos ir kitų atsinaujinančios energijos sričių plėtros, būtini žmogiškieji ištekliai šioms technologijoms valdyti, kurti ir diegti.

„Šiuo tikslu 2011 metais ASU  buvo pradėta vykdyti pirmosios pakopos studijų programa „Atsinaujinančių energijos išteklių technologijos“, kurių studijų trukmė – 4 metai. Baigus  studijas, suteikiamas Technologijų mokslų bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Studijų programa skirta parengti technologus–inžinierius, gebančius dirbti alternatyviosios energetikos ir augalinės biomasės ruošimo bei perdirbimo srityje“, – pasakojo Egidijus Zvicevičius.

Ugdomas kritiškai mąstantis specialistas

Pasak atsinaujinančių energijos išteklių technologijų ir biomasės inžinerijos  studijų programų komiteto pirmininko, greta studijų pagrindų dalykų, studentams suteikiama žinių apie saulės, vėjo, geoterminės energijos ir bioenergijos išteklius, jų gamybos ir konversijos technologijas, miškų ūkio valdymą, energetinius augalus ir kitus biomasės išteklius. Vyresniuose kursuose sudaromos sąlygos dalinai specializuoti studijas ir pasirinkti gilesnes studijas vienoje iš biomasės konversijos sričių: biodujų, biokuro, biodegalų-biotepalų arba bioproduktų. Taip pat vystomi studentų gebėjimai vertinti biomasės ir jos konversijos produktų kokybę, organizuoti ir valdyti technologinį procesą.

„Baigę šias studijas galėsite dirbti alternatyviosios energetikos ir šilumos bei elektros gamybos-tiekimo; miško ruošos ir energetinių augalų bei biomasės gamybos ir perdirbimo; biokuro, biodujų, biodegalų bei biomedžiagų gamybos; miško ruošos ir energetinių augalų bei biomasės gamybos ir perdirbimo technologine įranga prekiaujančiose įmonėse; ministerijose, savivaldybėse ir kitose institucijose; konsultavimo ir projektavimo įmonėse ar savarankiškai užsiimti verslu“, – platų spektrą veiklų vardijo E. Zvicevičius.

Pasak atsinaujinančių energijos išteklių technologijų ir biomasės inžinerijos  studijų programų komiteto pirmininko, ASU yra sudarytos sąlygos atsinaujinančių energijos išteklių ir bioenergetikos srityje studijas pratęsti antrosios pakopos studijų programoje „Biomasės inžinerija“.

„Studijų metu toliau ugdomas absolvento specialybinis savarankiškumas ir gilinamos žinios bei gebėjimai bioenergetikos ir bioproduktų srityse. Taip pat formuojami jo įgūdžiai eksperimentiniams tyrimams planuoti, juos atlikti ir rezultatams analizuoti bei apibendrinti. Baigę studijas absolventai geba identifikuoti ir spręsti kylančias technologines bei inžinerines problemas, vertinti biomasės ir jos konversijos technologijų efektyvumą ir tvarumą, projektuoti ir tobulinti biomasės konversijos technologijas, atskirus technologinius procesus ir energijos tiekimo sistemas. ASU ugdomas kritiškai mąstantis specialistas inžinerinei-technologinei ir/arba mokslinei veiklai biomasės-bioenergetikos srityje“, – teigė E. Zvicevičius.

Po trejų studijų programų gyvavimo metų jas vertinę ekspertai pripažino kaip ypač geras, joms skirtas maksimalus šešerių metų akreditacijos laikotarpis. Šios srities specialistų poreikį ir galimybes įsidarbinti įvertino ir jaunimas, tad stojančiųjų kasmet daugėja.

Atsinaujinanti energetika tapo vyraujančia ir Lietuvoje

Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidento Remigijaus Lapinsko nuomone, abi ASU studijų programos labai perspektyvios. „Atsinaujinanti energetika vystymosi prasme yra vyraujanti energetikos rūšis visame pasaulyje ir Lietuvoje.  Investicijos į atsinaujinančią energetiką jau viršijo investicijas į tradicinę, gamybai vartojančią iškastinį kurą. Vėjo, saulės, biomasės, geoterminės energijos jėgainės yra pagrindinė vystymosi kryptis ir perspektyva. Bet kuriuo atveju išsilavinimas šioje srityje leistų garantuotai gauti darbą pagal išsilavinimą ir įgytą specialybę, ir tai yra naudinga“, – įsitikinęs Remigijus Lapinskas.

Jo tvirtinimu, biomasės energetika šiandien Lietuvoje turi labai tvirtas pozicijas. 2017 metais 70 proc. centralizuotos šilumos mūsų šalyje buvo pagaminta naudojant biomasę, tai liudija, kad biomasė tapo vyraujančia ir pakeitė iškastinį kurą ir dujas. Biokuro birža  „BALTPOOL“ kasdien parduoda iki 300 sunkvežimių biomasės: tokį kiekį jos reikia pagaminti ir nuvežti į energijos gamybos centrus.

„Šis skaičius liudija, kad tai yra vienas didžiausių gamybos ir logistikos projektų Lietuvoje, kuris turi būti vystomas visuose šalies regionuose su centralizuotais šilumos gamybos tinklais. Be abejo, didiesiems miestams tenka liūto dalis, tačiau būtina pabrėžti, kad bioenergetika suteikia darbo vietas ir periferijoje, nes kaip žinia, pati biomasė miestuose neauga“, – ir rimtai, ir šmaikščiai kalbėjo Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas.

Specialistų reikės ir statomai kogeneracinei jėgainei Vilniuje

Šioje srityje, pasak R. Lapinsko, reikalingi statistiniai ir moksliniai tyrimai, susiję su biomasės augimo skatinimu, būdų, kaip išgauti didesnį biomasės derlingumą iš vieno hektaro, atradimu.

„Darbo jėgos reikia pačiai biomasei surinkti, pagaminti, saugoti ir išvežioti vartotojams, eksploatuoti ir prižiūrėti šilumos gamybos įrenginius. Visoje šioje grandinėje  tikrai yra  labai daug darbo vietų.  Ši sritis ir toliau vystoma, šalyje statomi galingi įrenginiai biomasei naudoti, pavyzdžiui, naujoji Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kuri pradės veikti 2020 metais, jos  elektrinė galia sieks apie 90 MW, o šilumos gamybos – apie 230 MW. Vienos moderniausių Europoje jėgainių per metus elektros energijos ir šilumos gamybai planuojama panaudoti apie 400– 450 tūkst. tonų biokuro“, – pasakojo pašnekovas.

Taigi, jo žodžiais, naujoje Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje  taip pat bus reikalingas išmanymas, žinios, mokslas, bus kuriamos darbo vietos. „Ir būtina pabrėžti, kad šis užsiėmimas, šis verslas turi taurų tikslą ir misiją. Tai, kas daroma šiandien, padeda kovoti su klimato kaita, išsaugoti tinkamas gyvenimo ir darbo sąlygas planetoje, išlaikant tą pačią gyvenimo kokybę. Manau, kad kiekvienas žmogus, dirbantis šioje srityje gali ir turi jaustis atliekantis reikšmingą misiją“, – pabrėžė R. Lapinskas.

Gamybininkai jau jaučia stygių

Bendrovė „Axies Technologies“  atsinaujinančių energijos šaltinių diegimo rinkoje dirba penkiolika metų – projektuoja, stato ir įrengia biokuro katilines, šildančias vandenį gyventojams ir gaminančias  garą pramonės įmonėms. „Axies Technologies“ valdybos narys Giedrius Vaitkevičius mano, kad per pora artimiausių metų aukščiau minėti procentai mūsų šalyje ūgtelės ir  naudojant biomasę bus pagaminta 80 proc. centralizuotos šilumos.

„Tai pakankamai aukštas procentas. Rinka šios rūšies energijai yra didžiulė, tam, kad pagaminami kiekiai būtų stabilūs ir kokybiški, labai reikia specialistų, baigusių šios srities mokslus,  pradedant miškininkais, biokuro ruošėjais ir baigiant šiluminės energetikos specialistais“, – pastebėjo „Axies Technologies“ valdybos narys.

Pasak G. Vaitkevičiaus, biokuro gamyba prasideda miške: čia medis kertamas, čia paruošiamas biokuras. „Reikia gerai žinoti, koks biokuras turi būti.  Juk dega ne bet kas, ir ne bet kokios kokybės biokuras būna efektyviai sudeginamas, siekiant pagaminti šilumą ar elektros energiją. Minėtos specializacijos specialistų labai reikia ir būtina, kad jie turėtų aukštą kvalifikaciją“, – pabrėžė pašnekovas.

Pasak G. Vaitkevičiaus,  biokuro poreikis auga ir pramonėje. Apie 50 proc. gamybos įmonių kūrena medienos atliekas ir tokiu būdu savo technologiniams poreikiams gamina energiją.

„Biokuro paklausa vis dar auga, nes miško kirtimo atliekos, palyginti su tradicinėmis ir populiariomis dujomis, yra du kartus pigesnės. Ekonominiai rodikliai veda link to, kad ši pramonės šaka augs. Tačiau augimas gali sustoti, jei neturėsime pakankamo kiekio specialistų. Tuomet susidursime su problema: matydami ekonominius sprendinius, kaip pigiau gaminti energiją, turėsime butelio kakliuko situaciją specialistų paruošime“, – įžvalgomis dalijosi „Axies Technologies“ valdybos narys.

Jis pabrėžė, kad specialistų trūkumas jaučiamas ir dabar, todėl pradedama dairytis į Skandinavijos šalis.  „Jau kuris laikas šiluminės energetikos specialistų Lietuvoje paruošiama 30–40 proc. mažiau, todėl vedame dialogą su mokslu ir mokymo įstaigomis, populiariname šią specialybę, manau, kad verslo bendradarbiavimas su universitetais sprendžia  problemą ir kuria naujas darbo vietas“, – sakė G. Vaitkevičiaus.

Atsinaujinančių energijos išteklių technologijos (bakalauro studijų programa):

http://asu.lt/?studijos=atsinaujinanciu-energijos-istekliu-inzinerija-2

Biomasės inžinerija (magistro studijų programa):

http://asu.lt/?studijos=biomases-inzinerija

Vilma Kasperavičienė

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

WordPress Lightbox Plugin