Bronis Ropė apie Europos metų medžio rinkimus ir medžių svarbą mūsų gyvenime

Bronis Ropė apie Europos metų medžio rinkimus ir medžių svarbą mūsų gyvenime

Lietuvos metų medį Europos parlamente tradiciškai pristato  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, Europos parlamento Žaliųjų frakcijos ir Europos Parlamento laisvojo aljanso narys Bronis Ropė. Su politiku, buvusiu ilgamečiu Ignalinos rajono savivaldybės meru ir vienu iš Lietuvos savivaldybių asociacijos lyderių, kalbėjomės  apie medžio vietą žmogaus ir bendruomenės gyvenime.

Kaip manote, kuo svarbūs Lietuvos ir Europos metų medžio rinkimai?

Medis yra  svarbus žmogaus gyvenime. Žinome, kad tai mūsų draugas, mūsų planetos plaučiai, deguonies gamintojas, oro švarintojas. Buvo iniciatyvų, kad išskirtinius medžius reikia išskirtinai saugoti – atkreipiant į juos daugiau dėmesio ir  organizuojant jų viešinimą, gerinant priežiūrą. Viena iš jų tapo Europos metų medžio rinkimai. Ir Lietuva įsijungė į šią iniciatyvą – išrenka šalies Metų medį, kuris dalyvauja Europos metų medžio rinkimuose. Šiemet juose dalyvauja Raganų eglė, auganti Pagėgių savivaldybėje, netoli Vilkyškių miestelio ir Rambyno kalno .

Metų medžio rinkimo akciją labiau suprantate kaip jų grožio ar prasmės konkursą?

Ir viena, ir kita. Europos metų medžio konkurse prisistato ir šalis. Jame jau keletą metų prisistato visos Baltijos šalys. 2015 m. Europos medžio titulą laimėjo Estijoje, Saremos saloje, veikiančioje futbolo aikštėje augantis paprastasis ąžuolas.  Estijos ąžuolas  „futbolininkas“ surinko beveik trečdalį  konkurse dalyvavusiųjų balsų. Šio medžio istorija yra įdomi tuo, kad didinant sporto stadioną medį paliko, tad jis tapo tarsi ir visų stadione vykstančių varžybų dalyviu.

Buvusi Europos metų medžio rinkimų balsavimo sistema buvo parankesnė didžiųjų šalių atstovams, kurie turėjo didesnę tikimybę laimėti konkurse. Jau keleri metai, kai ji pakoreguota – kiekvienas balsuojantis Europos metų medžio rinkimuose turi balsuoti už du augalus, už 2 šalių atstovus – tai leidžia sudaryti tolygesnę konkurenciją didesnių ir mažesnių šalių  metų medžiams.

Dalyvaujate Europos metų medžio apdovanojimų ceremonijoje. Kokias tendencijas pastebėjote?

Šiemet šių apdovanojimų iškilmėse dalyvausiu jau trečius metus. Apdovanojimai kasmet vyksta panašiai – tai nėra didelis renginys, susirenka įvairių šalių miškininkai, arboristai –  žmonės, kurie rūpinasi medžiais, globoja juos, pristato savo veiklą Europos Parlamente. Renginyje dalyvauja apie 50 parlamento narių. Panašių renginių daug vyksta Europos Parlamente. Šiame, kuriame dalyvauja ir Lietuva, akcentuojama, kad miškas – vienas dalykas, o pavieniai medžiai – visai kitas. Ne veltui savivaldybės skelbia medžius kaip saugotiną kultūros paveldą. Taip propaguojami ir  išskirtiniai medžiai, ir žmonės, kurie juos globoja, saugo. Tai ir tokios veiklos  įvertinamas, pasidalinimas turima patirtimi.

Kaip manote, medis gali tapti svarbiu bendruomenės susibūrimo akstinu, turizmo traukos objektu?

Gali, ir dažnai taip būna. Dažnai  tam tikromis progomis susirinkę žmonių grupės, šeimos nariai, bendradarbiai sodina medžius. Ir atminti vaiko gimimui, ir reikšmingoms bendruomenės, tautos datoms pažymėti. Taip medžiai dažnai tampa ir tautos susivienijo, išskirtinių jos datų ženklais. Juk kiek medžių pasodinta įvairioms datoms, kiek jų bus pasodinta ir šiam Lietuvos šimtmečiui paminėti, kiek jų yra pasodinusi Prezidentė…

Mūsų Ignalinoje, ant Ladakalnio, yra pasodinti visų atkurtos Lietuvos Prezidentų medžiai. Taip didėja vietovės trauka. Daug bendruomenių turi jai išskirtinai svarbių ir savo globojamų medžių. Europos metų medžio konkurse dalyvaujanti Raganų eglė ir pernai dalyvavęs Stelmužės ąžuolas ir yra būtent tokie.

O kokius medžius labiau mėgstate – atitinkančius rūšį ar išskirtinius, netikėtai išsišakojusius, susiraizgusiomis šakomis ar kitaip išskirtinius?

Labiau išskirtinius. Tradiciškai dailių medžių kiekviename miške gali daug pamatyti, o išskirtinis tuo ir traukia, kad yra nepakartojamas.

Turite mėgstamų medžių Lietuvoje ir kitose Europos šalyse?

Visus mėgstu. Džiaugiuosi, kad Lietuva yra apsisprendusi neleisti keisti miškų ūkinės paskirties, tad jų mūsų šalyje gali tik daugėti, o ne mažėti. Liūdna, bet, deja, yra pasaulyje šalių, kuriose medžiai yra labai sparčiai kertami ir vietoj jų auginama kažkas kita. Pavyzdžiui, Pietų Afrikos šalyse medžiai yra labai sparčiai kertami  ir vietoj jų sodinamos palmės, spaudžiamos jų aliejus – tuo Europos Parlamentas yra labai susirūpinęs. Panašių bėdų yra ir Pietų  Amerikos šalyse, Brazilijoje.

Norėčiau pasmalsauti, kuo medžiai Jums padeda gyventi?

Medžių teikiama nauda – ne tik materiali. Svarbu ne tik tai, kad valo orą, slopina triukšmą, duoda medienos, vaisių. Medis visada gyvas – nueik į mišką, apkabink medį, prisiglausk prie jo, ir pajusi jėgą, gyvybingumą. Jis tau kaip draugas – jei esi vienas, neturi ką veikti – nueisi prie medžio, pastovėsi, jėgų įgausi, vienišas nesijausi.

Mano žmona turi susigražinusi truputį miško –  dažnai ten nuvažiuoju, truputį tvarkau. Pabūni miške, pajunti, kad nors ir nemažai dirbai, labai gerai jautiesi, pasisėmei jėgų.

Gal baikime pokalbį klausimu, ar mūsų Raganų eglė turi galimybių laimėti Europos metų medžio konkurse?

Laimėti tikrai gali, jeigu Lietuvos gyventojai dalyvaus rinkimuose ir palaikys savo šalies Metų medį aktyviai balsuodami. Jeigu tik stebės ir lauks, tikimybė laimėti mažės – pasyvumas pliusų neprideda.

Kalbėjosi Daiva Červokienė