Į aukštumas šovusi medienos pramonė beldžiasi į VDU Žemės ūkio akademijos duris: motyvuosime studentus stipendijomis!

Į aukštumas šovusi medienos pramonė beldžiasi į VDU Žemės ūkio akademijos duris: motyvuosime studentus stipendijomis!

Šalies medienos pramonė šiuo metu yra pasiekusi neįtikėtinai aukštų rezultatų: didžiausiam pasaulyje baldų pardavėjui už Lietuvą daugiau prekių pagaminama tik Vokietijoje, Kinijoje ir Lenkijoje. Lietuvoje kyla naujos modernios medienos perdirbimo gamyklos, ypač naudingos regionams, kuriasi į inovacijas besiorientuojantys įmonių klasteriai, tačiau netrukus augimas gali sustoti, nes šiuo metu nė vienas šalies universitetas nerengia specialistų, tikslingai orientuotų į darbą medienos perdirbimo sektoriuje. Todėl verslas pats ėmėsi iniciatyvos aštrėjančiai problemai spręsti ir tikisi, kad surėmus pečius su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) ledai pajudės jau netrukus. Planuojama, kad bendradarbiaujant mokslui ir verslui šį rugsėjį startuos medienos pramonės lūkesčius atitinkančios studijos, o jas pasirinkę pirmakursiai bus motyvuojami išskirtinėmis verslo įmonių įsteigtomis stipendijomis.

Europos žaliasis kursas atveria naujas galimybes

„Medienos pramonė yra ateities pramonė, pačia savo esme atitinkanti bioekonomikos, žiedinės ekonomikos principus, kuomet iš atsinaujinančių išteklių kuriami aukštos pridėtinės vertės produktai dirbant praktiškai be atliekų“, – teigia Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas, pastebintis, kad šis sektorius pastaruoju metu vystosi itin sparčiai – nuo didmiesčių atokiai įsikūrusioje Akmenėje netgi pradėta statyti modulinius namus ten augančių naujų įmonių darbuotojams apgyvendinti. Pasak R. Beinorto, dar vienas medienos pramonės privalumas – tai, kad ji nėra sukoncentruota miestuose, todėl ši verslo šaka gali tapti puikiu traukos centru išsilavinusiam jaunimui skatinant regionų plėtrą.

„Iš visų medienos pramonės šakų Lietuvoje labai ryškiai į priekį yra išsiveržusi baldų gamyba. Joje šiuo metu pasiektas itin aukštas technologinis lygis. Didžioji dalis baldų gamybos įmonių dirba keturiomis pamainomis, o jų produkcijos pardavimo rinkos yra visoje Europoje, Amerikoje, Pietryčių Azijoje“, – pasakoja R. Beinortas, neabejojantis, kad Europos žaliasis kursas naujas galimybes medienos pramonei atveria statybų sektoriuje.

„Atsinaujinantys ištekliai dažniausiai pirmiausia asocijuojasi su žaliąja, aplinkai draugiška energetika, kurios pranašumui teikiamas išskirtinis dėmesys. Tačiau Europos Komisija, remdamasi ekspertų išvadomis, teigia, kad didžiausias anglies dioksido generatorius yra plieno ir cemento pramonė. Todėl statybų sektorius raginamas naudoti kuo daugiau medžiagų, pagamintų iš atsinaujinančių išteklių. Vokietijoje, Prancūzijoje tokios medžiagos statybų aikštelėse jau sudaro iki 60 proc. Nėra abejonės, kad netrukus tai taps reikalavimu visoms Bendrijos šalims. Alternatyvų medienai šiuo atveju nėra.  Įvertinus tai, kokios medžių rūšys užauga mūsų geografinėje platumoje, Lietuvoje turime gerų perspektyvų plėtoti statybinių konstrukcijų gamybą. Maža to, šis verslo segmentas tampa labai stipriu multiplikatoriumi, aplink kurį vystosi įvairūs kiti verslai“, – medienos produktų gamybos perspektyvas komentuoja R. Beinortas.

Didžiausias turtas – žmogiškieji ištekliai

Tačiau, pasak R. Beinorto, verslas šiandien gerai supranta, kad svarbiausias dalykas yra ne žaliavos ar finansai, o žmogiškieji ištekliai, kurių Lietuvos medienos pramonėje gyvybiškai trūksta.

„Tikimės, kad daug metų šaliai miškininkus sėkmingai rengianti VDU Žemės ūkio akademija taps ir medienos pramonės intelektinio kapitalo štabu. Studentai šioje aukštojoje mokykloje turėtų unikalią galimybę prisiliesti prie viso proceso – nuo medžio sėklos patekimo į dirvą iki aukštos pridėtinės vertės medienos produkto sukūrimo. Verslas prie medienos pramonei reikalingų specialistų rengimo pasirengęs prisidėti  stipendijomis, įranga, konsultacijomis“, – teigia Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas, šiomis dienomis pasirašęs Medienos produktų gamybos inovacijų klasterio bendradarbiavimo sutartį su šia aukštąja mokykla.

Verslo iniciatyvų rezultatai akivaizdūs

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pastebi, kad šios aukštosios mokyklos išskirtinumas bei stiprybė ir yra aktyvus bendradarbiavimas su verslu, padedantis atliepti vieniems kitų lūkesčius.

„Situacija medienos pramonės darbo rinkoje nėra išskirtinė. Specialistų trūkumą šiandien jaučia visi sektoriai. Idėja bendradarbiaujant mokslui ir verslui rengti specialistus mūsų Akademijoje jau kuris laikas sėkmingai realizuojama“, – teigia profesorė.

VDU Žemės ūkio akademijos absolventų klubas „ŽŪA alumni“ yra įsteigęs analogų Lietuvoje neturintį paramos ir labdaros fondą „Parama regionų jaunimo studijoms“. Fondo tikslas – motyvuotiems abiturientams, kuriems pritrūksta studijoms reikalingo konkursinio balo, padėti pasirengti studijuoti su žemės ir miškų ūkiu ar agroverslu susijusiose programose. Pasirengimo studijoms programos metu asmenims yra suteikta galimybė studijuoti pasirinktos studijų programos dalykus, geriau susipažinti su universitetu bei žemės ir miškų ūkio sektoriumi. Programos dalyviai su kompetentingų dėstytojų pagalba ruošiasi brandos egzaminų, reikalingų įstoti į bakalauro laipsnį suteikiančias studijas VDU Žemės ūkio akademijoje, laikymui. Iš fondo lėšų numatoma skirti paramą geriausiai besimokantiems studentams, jų stažuotėms ir trumpalaikėms studijoms geriausiuose pasaulio universitetuose.

Inžinierių stokojančios lyderiaujančios šalies agroverslo įmonės kartu su VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultetu yra įsteigusios pirmąjį  Lietuvoje Žemės ūkio inžinerijos studijų klasterį. Verslo įmonės motyvuoja studentus stipendijomis bei aktyviai dalyvauja visame studijų procese.

„Naujausias mūsų projektas – vos prieš mėnesį savo veiklą pas mus pradėjusi Rokiškio inžinerijos eksperimentinė klasė. Į Rokiškio verslo klubą susitelkusių vietos verslo įmonių inicijuoto projekto tikslas – motyvuoti jaunuosius rokiškėnus įgyti inžinerinį išsilavinimą VDU Žemės ūkio akademijoje bei grįžti dirbti į gimtąjį regioną. Verslo atstovai patys vyko į mokyklas ir kvietė moksleivius tapti inžinerijos klasės nariais. Rezultatas – ne 30-ies, o net 130-ies moksleivių būrys, kuriam atvežti į Kauną Rokiškio verslininkams tenka pasirūpinti trimis autobusais. Ir tai – rezultatai tik viename šalies rajone. O jų turime visą pusšimtį“, – verslo iniciatyvų patiems augintis pamainą efektyvumą komentuoja A. Miceikienė.

Miškininkystės studijos su medienos apdirbimo specializacija – jau šį rudenį

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės teigimu, dar šiam rudeniui Akademijoje parengti visiškai naują studijų programą, susijusią su veikla medienos pramonėje, laiko maža. Tačiau esamoje Miškininkystės bakalauro studijų programoje numatyti medienos apdirbimo specializaciją visiškai realu, nes Miškų ir ekologijos fakultetas jau turi sukaupęs tokio darbo patirties. Ir tai turėtų būti gera žinia ypač tų rajonų abiturientams, kuriuose veikia modernios medienos perdirbimo įmonės, medienos apdirbimo specializaciją pasirinksiančius VDU Žemės ūkio akademijos studentus planuojančios motyvuoti stipendijomis bei gerai apmokamų darbo vietų perspektyva baigus studijas.

Į aukštumas šovusi medienos pramonė beldžiasi į VDU Žemės ūkio akademijos duris: motyvuosime studentus stipendijomis!