Druskininkietė reformą vadina dar vienu iššūkiu

Druskininkietė reformą vadina dar vienu iššūkiu

Vita Adomavičienė Druskininkų miškų urėdijai atidavė dvidešimt ketverius savo gyvenimo metus. Kaip toliau klostysis jos karjera, moteris šiandien nežino. Aišku viena, urėdijų reforma kita linkme pakreips ne vieną likimą. Kaip benutiktų, druskininkietė nesibaimina. „Manau, kad posakis: „Kai vienos durys užsidaro, atsidaro kitos“ yra teisingas“, – šypsojosi V. Adomavičienė.

Druskininkų miškų urėdijoje Vitos karjera prasidėjo 1993 metais ekonomistės pareigose. 2001- aisiais jai buvo pasiūlyta tapti vyriausiąja  buhaltere. „Darbo nebijau, iššūkių irgi, tad pasiūlymą priėmiau. Urėdijos kolektyvas puikus, žinojau, kad turėsiu palaikymą, nebus sunku susidoroti su pareigomis“, – sakė  pašnekovė.

Moteris prisipažino labai mėgstanti važiuoti į mišką, visus procesus pamatyti  savo akimis, paskaičiuoti įkainius, įvertinti, kiek kuris procesas užtrunka. „Man visada rūpėjo, kaip pagerinti žmonių darbo sąlygas ir gyvenimą, ieškoti rezervų, kaip sumažinti išlaidas, kaip iš kubinio metro medienos išgauti kuo didesnę  naudą“, – neslėpė Druskininkų miškų urėdijos vyriausioji buhalterė.

Ne mažiau jai rūpėjo ir teberūpi ir  profesinis tobulėjimas: Vita nuolat kelia kvalifikaciją, domisi naujausiomis mokesčių politikos ir apskaitos tendencijomis.

„Kadangi mane domino efektyvi įmonės valdymo strategija, kurį laiką papildomai dirbau audito srityje. Juk kiekviena patirtis, praktika yra labai vertinga“, – neabejojo V. Adomavičienė.

Įžvelgia naujas galimybes

Urėdijų reformą ji taip pat vertina kaip iššūkį. „Šiuo metu urėdijos apskaitą veda pagal skirtingas programas. Vykdant reformą, kai bus pasirinkta viena iš jų ar išvis nauja, manau, bus galima dirbti ir nuotoliniu būdu“, – optimistiškai apie ateitį kalbėjo moteris.

Ji pritarė, kad urėdijas stambinti reikia, tačiau reformą, anot Vitos, reikėtų daryti taip, kad kuo mažiau nukentėtų žmonės. „Bent jau Druskininkų miškų urėdijoje yra susiformavęs puikus kolektyvas, sukurtas geras mikroklimatas. Bus gaila, jei visa tai subyrės.  Darbas – tai ne vien darbo užmokestis, bet ir žmonių tarpusavio šilti santykiai. Kolektyvo įtraukimas į profesinių ir kitų švenčių organizavimą, važiavimas į koncertus, spektaklius, kitos komandos formavimo priemonės yra tiesiogiai susijusios su darbo rezultatais“, – tvirtino Druskininkų miškų urėdijos vyriausioji buhalterė.

[Show slideshow]

Gamta ir laisvalaikis  – neatsiejami

Laisvalaikiu Vita su vyru Sauliumi labiausiai mėgsta keliauti. „Anksčiau keliaudavome su vaikais. Tačiau gyvenimas vietoje nestovi, vaikai užaugo, augintinis iškeliavo į šuniukų rojų, taigi pastaraisiais metais keliaujame dviese“, – šypsojosi pašnekovė. Aplankytų vietų sąrašas įspūdingas –  Adomavičiai viešėjo apie 40 šalių.

Kelionės šeimai  – ne tik maloni pramoga, akiračio praplėtimas, bet ir skirtingų kultūrų pažinimas, bendravimas su žmonėmis. Adomavičiai nesinaudoja agentūrų paslaugomis, patys susikuria maršrutus ir organizuojasi keliones. „Prašmatnūs viešbučiai  – ne mums, mėgstame susitikti su paprastais žmonėmis, be galo vertiname bendravimą. Mums kelionės, ypač po Aziją, labai daug davė dvasiškai“, –  sakė pašnekovė.

Tiek Vitą, tiek jos vyrą labiau traukia ne miestai, o gamta. Nors teko lankytis ne vienoje įspūdingoje vietoje, moteris labiausiai džiaugiasi ir didžiuojasi, kad jai gyvenime jau teko savo akimis pamatyti didžiausią pasaulio medį. Tai Kalifornijos visžalių sekvojų nacionaliniame parke augantis 11 m skersmens 84 m aukščio ir 1487 kub. m tūrio generolo Šermano medis.

[Show slideshow]

Vilma Kasperavičienė