Medelynai bus valdomi centralizuotai, jų pertvarka vyks sparčiau

 Medelynai bus valdomi centralizuotai, jų pertvarka vyks sparčiau

Visus iki šiol miškų urėdijų turėtus medelynus numatoma perkelti  iš jų struktūros į  atskirą funkcinį padalinį ir juos centralizuotai valdyti pavesti įsteigtos  naujos valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ (VMU) Miško sėklų ir sodmenų skyriui.

Realiai ši medelynų valdymo pertvarka prasidės 2018 metais, kai bus suformuota VMU vadovybė. Jos valdyba turėtų tvirtinti miško medelynų veiklos strategiją, investicijas, optimizavimo galimybes ir pan., o VMU skyrius būtų atsakingas už medelynų veiklos koordinavimą,  optimizavimo programų įgyvendinimą, miško sėklinės bazės objektų priežiūrą, miškų genofondo apsaugą.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus Donato Dudučio  teigimu, į medelynų vidaus reikalus Aplinkos ministerija ateityje nuturėtų kištis, nes tai vadybos ir komercijos klausimai. Šiemet sausio mėnesį aplinkos ministro įsakymu sudaryta darbo grupė VMU  įmonės funkcijų ir struktūros klausimams spręsti svarstė ir medelynų valdymo bei pertvarkos reikalus. Darbo grupė iš esmės pritarė Generalinės miškų urėdijos (GMU) sudarytos  Medelynų vertinimo komisijos išvadoms bei siūlymams.

Pagal generalinio miškų urėdo Rimanto Prūsaičio 2016 m. liepą patvirtintą Valstybinių miško medelynų veiklos optimizavimo programą numatyta, kad Dubravos eksperimentinė mokomoji ir Panevėžio miškų urėdijos savo medelynuose diegs miško sodmenų su uždara šaknų sistema auginimo technologijas. Vykdant optimizavimo programą, Lietuvoje turėtų išlikti 4–5 medelynai, kuriuose  miško sodmenys būtų auginami konteineriuose su uždara šaknų sistema, o 10–12 medelynų sodmenis augintų atvirame grunte.

Turintys gerą infrastruktūrą, galimybę plėstis ir per metus parduoti 3 mln. sodmenų pripažinti Anykščių, Kaišiadorių, Kretingos, Nemenčinės, Radviliškio, Raseinių, Rokiškio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Trakų urėdijų medelynai. Tokiu būdu iš esančių 37 urėdijų medelynų palaipsniui planuota uždaryti: iki 2019 m. – 7, iki 2023 m. – iš viso 20–22 neperspektyvius miško medelynus.

Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos medelynas jau persitvarkė auginti sodmenis su uždara šaknų sistema, investicijos į analogišką medelyną sparčiai diegiamos ir Panevėžio miškų urėdijos medelyne.

Konteinerinis sodmenų auginimo būdas, plačiai taikomas užsienio šalyse, pas mus dar naujas. Jo privalumų daug: konteineriuose augantys sodinukai suformuoja kuokštinę šaknų sistemą ir geriau prigyja bei sparčiau auga po persodinimo, iš tokio pat kiekio sėklų ir mažesniame plote galima išauginti gerokai daugiau sėjinukų nei atvirame grunte. Taip pat sutrumpėja  sodmenų išauginimo rotacijos periodas, pailgėja miško želdymo sezonas, be to, augdami  steriliame substrate daigai mažiau nukenčia nuo ligų, kenkėjų ir pan.

Didesnė manevro laisvė

Pasak D. Dudučio, VMU valdyba dar turės apsispręsti, ar pritarti GMU medelynų veiklos optimizavimo programai, kurioje pakankamai detaliai numatyta, kurie medelynai turėtų išlikti, kokie  pertvarkyti savo veiklą arba iš viso būti uždaryti.

„Buvo nuspręsta iš esmės pritarti GMU parengtai medelynų optimizavimo programai ir pasiūlyti naujos įmonės vadovybei medelynų pertvarką vykdyti atsižvelgiant į jos nuostatas. Pagrindinis pasikeitimas – visus medelynus iš urėdijų, pavyzdžiui, Dubravos, Panevėžio ar Kaišiadorių, išskirti į atskirą funkcinį padalinį ir visus valdyti iš centro. Natūralu, kad kiekvienas medelynas liks ten,  kur yra, bet jų veiklą koordinuos VMU skyrius. Dėl to bus daug geriau matyti, kokiame medelyne ir kokią veiklą stiprinti bei į ką orientuoti“, – kalbėjo AM Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius.

Vis dėlto medelynų optimizavimo programą VMU  siūloma įgyvendinti greičiau nei numatyta pagal GMU terminus.

„Vienos įmonės viduje bus didesnė manevro laisvė, efektyvesnis planavimas ir lėšų panaudojimas“, – pažymėjo D. Dudutis. Jis patvirtino, kad dabartiniai medelynų vadovai, kaip ir visi kiti urėdijų darbuotojai, pereis į naują įmonę.

„Asmeniškai nematau jokių argumentų, kodėl turėtų būti atsisakoma kompetentingų medelyno darbuotojų paslaugų. Manau, kad ir VMU vadovybė turės tokį požiūrį“, – tikisi jis.  

AM darbo grupės dėl urėdijų reformos narys – generalinio miškų urėdo pavaduotojas Valdas Vaičiūnas – taip pat mano, kad medelynų pertvarka gali pagreitėti, nes  investavimo galimybės į medelynų modernizavimą bus gerokai didesnės, palyginti su miškų urėdijomis.

„Tas ilgalaikis planas, kuris buvo numatytas, tikrai nebuvo revoliucinis ar pakankamai ambicingas dėl kelių priežasčių: pirma – neperspektyvūs medelynai turi baigti išauginti produkciją, kad ji būtų racionaliai panaudojama, aišku, ir socialiai jautrūs klausimai dėl darbuotojų mažinimo, atleidimo ar pervedimo kitur per ilgesnį  laiką išsisprendžia sklandžiau, trečia – investicijos. Bet tai spręs naujos įmonės valdyba, nes VMU struktūros tvirtinimas jos kompetencija“, – sakė V. Vaičiūnas.  

Anot jo, įgyvendinti bendrą  medelynų veiklos strategiją vienos įmonės viduje bus lengviau – kryptingai investuojant galimybės didesnės ir tų investicijų panaudojimo efektyvumas žymiai didesnis. Rasti lėšų investicijoms iš centralizuotai valdomo VMU biudžeto, pavyzdžiui, 1–2 medelynų spartesnei modernizacijai užbaigti bus paprasčiau  nei miškų urėdijai.

Angelė Adomaitienė