Raudondvario medelynas tikisi, kad reforma jo nepraris

20 rugsėjo, 2017
Kviečiame apsilankyti atsinaujinusioje Kretingos miškų urėdijos dekoratyvinių sodmenų medelyno aikštelėje
19 rugsėjo, 2017
Medelynai bus valdomi centralizuotai, jų pertvarka vyks sparčiau
21 rugsėjo, 2017

Raudondvario medelynas (Kauno rajonas) turėtų gyventi šventinėmis nuotaikomis: šiemet jam sukanka 90 metų. Kasdienybė ne tokia graži – sumaištį ir nerimą sėja būsima urėdijų pertvarka. Koks likimas laukia pelningai dirbančio medelyno – nežinia. Kaip ten bebūtų, svarią sukaktį raudondvariškai žada pažymėti miestelyje pasodindami 90 magnolijų.

Ilgas, bet nepalankus

Šiuo metu Raudondvario medelyne pats darbymetis. Medelynui visuomet yra gerai, kai pavasaris prasideda anksti, kai jis ilgas. Tuomet nėra jokios skubos ir visus darbus galima padaryti nuosekliau. „Tačiau šiemet pavasaris ne tik ilgas, bet dar ir šaltas. Jis nėra palankus, šalnos apgadino kai kuriuos augalus“, sakė medelyno viršininkė Rima Žebrauskaitė.

Tikriausiai žala būtų buvusi dar didesnė, tačiau Raudondvario medelyno augalai kantrūs, nes išauginti vietoje. „Tuo mes ir skiriamės nuo kitų medelynų, antro tokio Lietuvoje nėra. Anksčiau keliose urėdijose buvo, tačiau jie praktiškai sunaikinti, o privatūs dažniausiai tik vadinasi medelynais, nes augina labai mažą procentą sodinukų. Tai labiau verslas, nes augalai yra atvežami iš Lenkijos, Olandijos ir kitų šalių ir čia parduodami. Jų veiklai apibūdinti labiau tinka posakis „perku-parduodu“, o ne žodis „medelynas“, –  mano pašnekovė.

Anot R. Žebrauskaitės, tame yra ir gerųjų pusių, nes Lietuvoje atsirado daugiau augalų, įvairesnių veislių ir formų, visi savo namus, sodybas gali puošti originaliau ir išradingiau. Tačiau su kitų šalių augalais parvažiuoja ir įvairios ligos bei kenkėjai. Be to, ne visi atvežtiniai augalai tinka mūsų klimatui.

Klientų ratas platus

„Esame tas medelynas, kuris sėklas renka Raudondvaryje arba kitose Lietuvos vietovėse, sėja vietoje, persodina, suformuoja šaknis ir atžeminę dalį. Augalai yra visiškai aklimatizuoti vietos oro sąlygoms. Kur nukeliauja augalai, žinome ne visuomet, tačiau turime pirkėjų iš Vilniaus, Trakų, Ignalinos, Mažeikių, Šilutės, Šilalės, Marijampolės, Šakių, Alytaus – ratas platus, apimame visus šalies regionus“, – vardijo viršininkė.

Anksčiau šiek tiek augalų pats medelynas išveždavo į užsienį. Tačiau jau kuris laikas to nedaro, nes srautai pasikeitė: dekoratyviniai medeliai ir krūmai dabar važiuoja į Lietuvą.

Šiuo metu Raudondvario medelyno sąraše yra 260 skirtingų rūšių ir veislių. „Realiai turime dar daugiau, gal trijų šimtų ir nesiekiame, bet esame netoli šio skaičiaus, mat kai kurių turime nedidelius kiekius arba dar tik pradedame dauginti, todėl jie į sąrašą nepakliūna“, tvirtino moteris.

Raudondvario medelynas klientams siūlo didelį įvairaus dydžio dekoratyvinių spygliuočių medžių ir krūmų pasirinkimą: serbinių, kanadinių, dygiųjų, rytinių eglių; pilkųjų, Vičo, europinių kėnių; cūgų; kadagių; kukmedžių, korėjinių, europinių maumedžių; balkaninių, juodųjų ir kalninių pušų; vakarinių ,didžiųjų, korėjinių tujų ir kt.

Labiausiai Raudondvario medelynas didžiuojasi tuo, kad asortimente yra gelsvažiedis tulpmedis, kanadinė cūga, kurilinis maumedis, japoninis puošmedis, turkinis lazdynas, korėjinių tujų, bukų. „Tai tikri medžiai ir jų galima rasti ne kiekviename medelyne. Mes juos patys auginame ir visuomet turime. Didžiuojamės ir tuo, kad medelynui jau 90 metų ir tradicijos nenuėjo perniek, o yra išsaugotos“, sakė viršininkė.

Žinoma, keitėsi ir medelyno plotas, ir priklausomybė, ir asortimentas, ir darbuotojai, ir vadovai. Tačiau išsaugotos tradicijos, auginama gausybė augalų ir klientai dažniausia išvažiuoja apsirūpinę, įsigiję visko, ko planavo. Didžiuojamasi ir nuolatiniais klientais, kurie jau perka ne tik vaikams, bet ir anūkams. „Be privačių ištikimų pirkėjų, yra ir nuolatiniai želdintojai, įvairios firmos. Neretai klientai į Raudondvario medelyną sugrįžta nusivylę atvežtiniais augalais“, neslėpė pašnekovė.

Augalų mados keičiasi

Žebrauskaitė pastebi, kad želdiniai taip pat turi savo mados tendencijas. Šiuo metu ypač populiarios juodosios kalninės pušys. Tai dažniausias pastarųjų kelių sezonų pirkinys. Buvo laikas, kai konkurencinėje kovoje pirmavo tujos. Dabar tujų gyvatvores keičia skroblų.

„Kiekvieną pavasarį, kiekvieną rudenį galima atsirinkti, kad kažkuris augalas yra ant bangos. Dabar žmonės nevengia pirkti ir didelių medžių, ūgtelėjusių iki 3–4 metrų. Mes turime techniką, su kuria saugiai galime iškasti tokius medžius. Daug kas dabar mėgsta savo naują sklypelį papuošti jau paaugusiu medžiu. Be abejo, toks augalas iš karto pakeičia aplinką, tačiau jį pasodinti yra didelis darbas, tačiau ko tik nesiimama dėl efekto“, šypsojosi pašnekovė.

Pačiai viršininkei labiau patinka sodinti mažutį medelį ir laukti, stebėti augimą: „Kaip ir laikas labai greitai bėga, taip ir augalai labai greitai auga. Tačiau kiekvienas turi savo norą, savo įsivaizdavimą“.

Vis dėlto žmonės labai dažnai prašo Raudondvario medelyno specialistų patarimų, pasikonsultuoti atvyksta į pardavimo aikštelę arba skambina telefonu. Ne visi samdo želdintojus-projektuotojus, yra nemažai tokių, kurie patys žino ko nori, yra visiški savo teritorijos gražinimo šeimininkai ir susiplanuoja patys.

Naujovės greitai neatsiranda

Neretai klientai, kaip ir interneto svetainė Miškininkas.eu užduoda klausimą: „O kokių gi naujienų turite šiemet?“. „Tokiame medelyne kaip mūsų, labai greitai naujovės neatsiranda. Per metus į asortimento krepšelį paprastai įdedame po vieną naują veislę ar rūšį. Tai nulemia mūsų specifika. Dažniausiai naujoves parodome rudenį. Mes net sakome, kad medelyno sezonas prasideda rudenį, mat per vasarą viskas užauga. Šiųmetinė naujovė – vijoklinis augalas akebija, tačiau mes tų naujovių nesistengiame akcentuoti“, sakė pašnekovė.

Vis dėlto, pavasaris, nors ir nelaikomas sezono pradžia, yra pats gražiausias laikas medelyne. Kai susprogsta lapeliai, labai gražiai matosi visos spalvos: žalios, geltonos, raudonos, ir jos šiuo metu yra ryškiausios. Žinoma, yra ir keletas augalų, kurie šiuo metu neatrodo įspūdingai, jų grožis išryškėja antroje metų pusėje. „Medelyne pavasaris smagus tuo, kad matai kas sudygo, kurie skiepai prigijo, kiekvieną dieną gali rasti ką nors džiuginančio“, tvirtino moteris.

Mylimiausio augalo Raudondvario medelyno viršininkė neturi, o favoritai kas keleri metai keičiasi. Rimai Žebrauskaitei labai patinka pušys, kėniai, bukai, sidabrinė liepa. Pavyko prisirinkti ir pastarojo medžio sėklų, ir keletą medelių užauginti. Moteris juokiasi, kad išvardinti medžiai tikriausiai atitinka charakterį, juk ne visi spygliuočiai duria.

Ateitis miglota

Medelynas Nevėžio slėnyje, Raudondvario pilies papėdėje, užima 23 ha. Jame su viršininke triūsia aštuoni darbuotojai. Kiekvieną pavasarį samdomi 5–6 sezoniniai darbuotojai, kurie praktiškai nesikeičia, kasmet sugrįžta vis tie patys. Pašnekovė pabrėžė, kad kalbame tik apie darinį Raudondvaryje, o medelynui dar priklauso daigynas Kulautuvoje.

„Su tokiomis pajėgomis ir turime išsiversti. Medelyne darbų yra daug daugiau, nei pajėgiame nuveikti, tačiau skaičiuojame išlaidas bei pajamas ir žinome, kad privalome išsiversti su tokiomis pajėgomis. Žinoma, dirbame pelningai, kitaip turbūt mūsų niekas ir nelaikytų, sugebame išgyventi. Medelių kainos negali būti labai aukštos, pas mus jos – vidutinės ar net prie žemesnių. Juk šalia yra Lenkija, ir jei kainas užkelsime, pas mus niekas paprasčiausiai nevažiuos“, neabejojo R. Žebrauskaitė.

Viršininkė neslėpė, kad reikia nuolat skaičiuoti, kiek išleidžiama ir kiek reikia uždirbti. „Labai gerų sąlygų nėra. O ir nuotaikos nekokios – urėdijos yra pakeliui į reformą. Iš jos kol kas nieko gero nesitikime. Tai nesuteikia optimizmo. Nuotaikos persiduoda ne tik darbuotojams, bet klientams. Sumaišties esama nemažai. Mums jau 90 metų, todėl manome, kad gyvuosime ir toliau. Panaikinti tokį medelyną būtų neprotinga ir negarbinga. Mano nuomone, panašūs medelynai galėtų būti ir Kretingoje, Vilniaus krašte, po vieną kiekviename regione“, įsitikinusi pašnekovė.