Medienos kainos burbulo sprogimo aidas girdėsis mažiausiai metus

Birutė Valionytė: “Nuo gamtos ir istorijos nebuvau pasitraukusi”
10 sausio, 2020
Nauja knyga apie Lietuvos saugomas teritorijas
13 sausio, 2020

Medienos kainos burbulo sprogimo aidas girdėsis mažiausiai metus

Medienos kainos burbulas pernai sprogo su trenksmu. Panašu, kad jo aidas girdėsis dar kurį laiką… Valstybinių miškų urėdijos (VMU) parduotos medienos kainos 2019 m., palyginti su 2018 m., smuko net 40 procentų. Kritus žaliavinės medienos kainai, buvo perskaičiuota ir nenukirsto miško kaina, kuri vidutiniškai sumažėjo 35 proc. Tokia kaina galios visus šiuos metus. VMU prognozuoja, kad dėl atpigusios žaliavinės medienos  2020 m. ji  gaus 35,1 mln. eurų pajamų mažiau nei pernai.

Mažesnės vertės medieną realizuoti buvo sunkiau

VMU laikinai einanti direktoriaus pavaduotojos medienos ruošai ir prekybai pareigas Ramunė Petkevičienė tvirtino, kad 2018 m. pabaigoje vykę medienos pardavimo aukcionai dar nerodė galimo medienos kainos ir paklausos mažėjimo. „Tačiau perkopus 2019 m., susidūrėme su medienos pardavimo sunkumais. Pirkėjai tam tikrus sortimentus pirko pagal sudarytas sutartis stabiliai, tačiau mažesnės vertės medieną (malkas, popierrąsčius, plokščių medieną) buvo sunkiau realizuoti. Rinkoje tuo metu jau formavosi medienos perteklius. Jis ir darė didžiausią įtaką kainų mažėjimui“, – sakė R. Petkevičienė.

Pavyzdžiui, 2018 m. II pusmečio vidutinė medienos kaina siekė 52 Eur/ktm, o 2019 m. II pusmečio vidutinė kaina jau buvo 40 Eur/ktm arba 23 proc. mažesnė. 2018 m. IV ketv. vidutinė visų kaitrumo grupių malkos kainavo 32 Eur/ktm, o 2019 m. IV ketv. – 24 Eur/ktm arba 25 proc. mažiau, 2018 m. IV ketv. plokščių mediena kainavo 31 Eur/ktm, o 2019 m. IV ketv. – 21 Eur/ktm arba 32 proc. mažiau, beržo popierrąsčiai 2018 m. IV ketv.  kainavo 44 Eur/ktm, o 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu – 34 Eur/ktm arba 23 proc. mažiau. Mažėjo ir kitų sortimentų kainos, pvz., eglės rąstai 2018 m. IV ketv. kainavo 76 Eur/ktm, o 2019 m. IV ketv. – 67 Eur/ktm arba 12 proc. mažiau, beržo rąstai 2018 m. IV ketv. kainavo 83 Eur/ktm, o 2019 m. IV ketv. – 66 Eur/ktm arba 20 proc. mažiau.

„Baltpool“ energijos išteklių biržos prekybos vadovas Vaidotas Jonutis pabrėžė, kad tai, kas atsitiko, netikėta nebuvo. „Prieš rinkos nuopuolį buvo susiformavęs kainų burbulas ir rinkos dalyviai prognozavo krizę“, – tvirtino V. Jonutis.

Padarinius pajus visi

Ši krizė pirmiausia atsilieps miško savininkams bei valdytojams. VMU yra visų valstybinių miškų valdytoja, tad jos pajamos mažės. „Verslo žinios“ rašė, kad 2018 m. rekordiškai pakilusios medienos kainos leido VMU sumokėti solidžius dividendus į valstybės biudžetą, kurie buvo didžiausi tarp visų valstybės valdomų įmonių. Tačiau 2019 m. dėl drastiškai kritusių medienos kainų veiklos rezultatai buvo prastesni nei užpernai, todėl mažėjo ir valstybės kontroliuojamos įmonės įmoka į biudžetą. Negalutiniais duomenimis, VMU grynasis pelnas vietoj 25,3 mln. eurų, gautų 2018 m, pernai tesiekia tik 5,8 mln. eurų.

„Baltpool“ energijos išteklių biržos prekybos vadovas prognozavo, kad neigiamą poveikį pajus ir miško savininkai. „Kaip tai paveiks medienos ruošos pramonę, labai priklausys nuo miško savininkų reakcijos į krizę. Jei miško savininkai mažins kirtimus, medienos ruošėjams iškils ir įkainių sumažinimo problema, ir darbų apimčių sumažėjimas“, – mano V. Jonutis.

Algis Gaižutis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas, patikino: situacija jau atsiliepia ir toliau atsilieps neigiamai. Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) direktorius Aidas Pivoriūnas buvo atviresnis: „Dabar situacija yra tokia, kurią galėčiau įvardinti kaip „Sodybų tuštėjimo metas”. Prie to ypač daug prisidėjo per pastaruosius penkerius, o ypač per paskutinius trejus metus išvešėjusi nekompetencija priimant su miškais susijusius sprendimus, neskaidriais pinigais finansuojamų pseudo žaliųjų organizacijų skleidžiama propaganda ir politikų pataikavimas portalų komentarų ir socialinių tinklų trolių kliedesių suformuotoms “tiesoms”. Išaugo ir šešėlinio verslo dalis miškuose“.

Pasak A. Pivoriūno, antrąjį praėjusių metų pusmetį privatus miškų sektorius sumokėjo daugiau įnašų už miško naudojimą nei valstybė. „Tai ženklas, kad kažkas neveikia. Apskritai, dešiniųjų Vyriausybės (2008-2012) sugalvotas ir kairiojo Seimo (2012-2016) įtvirtintas papildomas miško savininkų apmokestinimas – mokestis už medienos gamybą – pademonstravo tokį efektą: surenkamų pinigų nesugebama panaudoti, iš to naudos negauna ir miško savininkai, lėšos panaudojamos neskaidriai. Gaila, kad ir dabartiniai valdantieji apsimelavo, žadėję panaikinti apyvartos mokestį, užsiima viskuo, tik ne miško interesų gynimu“, – kritikos valdžiai negailėjo (PMSA) direktorius.

Sprogimo kaltininkai

VMU atstovės nuomone, rinkos kainos kritimui įtakos turėjo Vidurio Europos šalyse (Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Čekijoje ir kt. ) vėtrų išverstos medienos bei kinivarpų pažeistos medienos patekimas į rinką ir jos realizavimas už mažą kainą.

„Taip pat įtakos turi pjautos medienos importas iš kaimyninių šalių bei kiti globalūs faktoriai: pasaulinis atskirų pramonės sektorių gamybos nuosmukis, Brexit, JAV ir Kinijos muitų karas, ekonomikos lėtėjimas. Kadangi kai kurie mūsų šalies žaliavinės medienos pirkėjai 2019 m. tiek pagal ilgalaikes sutartis, tiek pagal pusmetines sutartis bei aukcionuose sunkiai pirko tam tikrus medienos sortimentus, todėl VMU pernai teko organizuoti po kelis pakartotinius aukcionus tai pačiai medienai įsigyti, kol žaliavinės medienos kainos nusileido iki rinkos kainų“, – sakė R. Petkevičienė.

LMSA valdybos pirmininkas prie paminėtų sprogimo kaltininkų dar pridėjo ženkliai išaugusį pigios medienos importą iš kaimyninės Baltarusijos. „Be to, 2018 m. naujai pradėję veikti bei rekonstruoti stambūs medienos pramonės fabrikai apsirūpino žaliavų rezervu, tad mažiau importavo popiermedžių iš regiono valstybių. O galiausiai įtakos turėjo ir  susikaupusios paruoštos, bet neparduotos medienos atsargos miško sandėliuose, ypač  valstybiniuose miškuose“, – tvirtino A.Gaižutis.

„Ne kartą esu įvardijęs: esame medienos pasiūlos ir paklausos užkampis, kuris tik patiria didžiųjų rinkų procesų pasekmes. Praėjusieji metai, kaip ir metai prieš tai, pasižymėjo medienos pertekliumi Europoje. Stoja Azijos statybų rinkos, JAV užversta savo pačios mediena, taip pat mediena iš Rusijos. Kadangi bėda viena nevaikšto, centrinę Europos dalį nustekeno žievėgraužiai ir verpikai. Tokios šalys, kaip Čekija, Slovakija, Vokietija, kaip  ir mūsų kaimynės Baltarusija ir Lenkija, pjauna kenkėjų pažeistus medžius siekdamos išsaugoti eglynus ir pušynus. Susidarė dar vienas papildomas medienos perteklius. Mes net ir būdami užkampy pajutome skaudžias pasekmes, kuomet medienos kainos krito 40-50 proc., o tam tikrais atvejais, pvz., malkinės medienos ruošimas tapo nuostolingas“, – teigė A. Pivoriūnas.

Jo žodžiais, atitinkama buvo rinkos žaidėjų reakcija – kainos mažėjo. Miško įkainius buvo priversta mažinti ir Vyriausybė, o privatus sektorius, kaip visada, reagavo žaibiškai. „Klausimas, kas iš to laimi. Tikrai ne miško savininkai ir ne valstybė, nes mažėja jai sumokami mokesčiai. Kalbant apie sandorius, tai jiems įtaką darė dvi dabartinių valdančiųjų idee fixe – 1500 ha maksimalaus dydžio įvedimas privačiai miško valdai ir buveinių ploto didinimas. Abiem atvejais skaičiai paimti iš lubų, neturint praktinės patirties ir rimto mokslinio pagrindimo, tad rezultatas – saugomose teritorijose esančios miško valdos nuvertėjo iki 50 proc., užsienio žaidėjai, kaip ir vietos juodosios  rinkos atstovai, turintys daug pinigų miškams supirkti, stipriai pasišildė iš karštligiško miškų pardavimo praėjusių metų antrąjį pusmetį. Kam tai naudinga, manau, išvadas taip pat galite pasidaryti patys“, – rėžė PMSA direktorius.

Tarp optimizmo ir pesimizmo

Dėl medienos kainos 2020 m. optimistiškiausią prognozę pateikė VMU.  Pasak R. Petkevičienės, žaliavinės medienos kainos perėjo į stabilizacijos stadiją, o kainos vidurkis šiuo metu yra apie 37 Eur/ktm. „Manome, kad kaina panašiame lygyje išsilaikys 2020 metais“, – teigė įmonės laikinoji direktoriaus pavaduotoja medienos ruošai ir prekybai.

Panašios nuomonės buvo ir „Baltpool“ atstovas. „Pastaruoju metu stebimas nedidelis rinkos kainų kilimas praktiškai visuose medienos segmentuose. Mūsų nuomone, labai tikėtina, jog kainos stabilizavosi, tačiau manyti, jog rinka pereis į augimo fazę – dar ankstoka“, – sakė V. Jonutis.

LMSA valdybos pirmininkas A.Gaižutis mano, jog jei nebus pasaulinio ekonomikos nuosmukio, metų pabaigoje medienos kainų kritimas turėtų kažkiek stabilizuotis. „Tačiau dideliu optimizmu pasigirti būtų sunku“, – teigė pašnekovas.

O štai PMSA vadovas nei šiais, net ir kitais metais jokio pagerėjimo nesitiki. „Nors gal bus galimybė rinkėjams rudenį pasakyti svarų žodį“, – vylėsi A.Pivoriūnas, nepatenkintas dabar vykdoma miškų politika.

Nauji pajėgumai – kompresas lavonui

Išsiskyrė ir pašnekovų nuomonės į naujus šiais metais atidaromus pajėgumus –  VMG gamyklas Akmenėje. VMU atstovė sakė, kad naujų pajėgumų atidarymas yra teigiamas ženklas rinkai, taip pat ir VMU. „Tačiau mes veikiame bendroje pasaulinėje prekyboje, tad bet kokios neigiamos tendencijos atsiliepia ir VMU“, – pastebėjo R. Petkevičienė.

„Baltpool“ energijos išteklių biržos prekybos vadovas teigė, kad viskas priklausys nuo gamyklos savininkų sprendimo, kur bus perkama mediena. „Viešai buvo ne kartą skelbta, jog aprūpinant mediena dalyvaus ir Baltarusijos miškininkai, tai tokiu atveju priklausys nuo Baltarusijos įtakos masto. Bet koks paklausos padidėjimas Lietuvos miškuose yra teigiamas veiksnys“, – sakė V. Jonutis.

A. Gaižutis pritarė, kad VMG gamyklų atidarymas Akmenėje šiek tiek įtakos turės, tačiau dėl žaliavos importo iš Baltarusijos ji bus nežymi. „Nauji pajėgumai bus maitinami baltarusiška mediena, tam net nauji geležinkeliai yra tiesiami. Čia kaip kompresas lavonui“, – rėžė PMSA  direktorius A. Pivoriūnas.

Svarbūs visi veiksniai

R. Petkevičienė mano, jog įtakos rinkai gali turėti nenumatyti gamtiniai reiškiniai (vėtros, gaisrai, vabalai kenkėjai), tolimesnis pasaulio ekonomikos lėtėjimas, Brexit pasekmės ir kiti.

V. Jonučio nuomone, svarbiausi veiksniai yra tie, kurie gali padidinti ar sumažinti visos medienos ar tam tikrų produktų paklausą.Tikėtinas ekonomikos lėtėjimas atsilieps statybos, baldų, prekybos sektoriams. Tai papildomai gali mažinti medienos produktų paklausą. Klausimas kaip elgsis Skandinavijos popiermedžio vartotojai, nes dabartinis jų pirkimo apimčių sumažėjimas beveik 50 proc. sumažino popiermedžio kainą. Popiermedis Lietuvoje nėra perdirbamas pagal jo pagrindinę paskirtį, todėl kainą lemia eksporto galimybės. Vilniuje, tikėtina, startuos Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kuri padidins biokuro paklausą Vilniaus regione maždaug dvigubai, visos šalies mastu – apie 15 procentų“, – .veiksnius, galinčius padidinti ar sumažinti visos medienos ar tam tikrų produktų paklausą, vardijo „Baltpool“ atstovas.

A. Gaižutis pabrėžė, jog didelės įtakos turi ir toliau dar didesnės turės įvairūs, kaip iš gausybės rago besipilantys miškų ūkinės veiklos suvaržymai ir draudimai, galimo įsigyti miško ploto ribojimai. „Be to,  labai neigiamą poveikį privačiam miškų ūkiui daro diskriminacinė mokestinė politika, kuomet vieninteliams ES miškų savininkams taikomas papildomas 5 proc. apyvartos  mokestis. Tai daro miškų ūkį nekonkurencingą ir vis mažiau gyvybingą. Nematydami perspektyvos specialistai išeina dirbti į kitas sritis, užsidarinėja įmonės“, – sakė LMSA valdybos pirmininkas.

Vilma Kasperavičienė