Netikėta viešnia Žiežmarių apylinkėse

Rytojaus dieną, po  gegužės  29-osios nakties, nuo adrenalino virpančiu balsu Arūnas  papasakojo apie neįtikėtiną pasimatymą. Arūnas, kaip dažną vakarą, sėdėjo netoli nuo namų įrengtame bokštelyje ir laukė iš nedidelio miškelio, esančio šalia Liutonių kaimo, į pasėlius betraukiančių ilgašnipių. Jau beveik savaitę, kasnakt, jo šernų viliojimo vietą lanko keistas lankytojas. Patyręs medžiotojas pastebėjo, kad iš viliojimo lovyje supiltų grūdų mišinio tvarkingai išrenkami tik kukurūzai  ir pagalvojo, kad sulauks labai protingo ir išrankaus, gal net trofėjinio kuilio viešnagės.

Gerokai sutemus Arūnas pajuto, kad kažkoks didelis žvėris prasėlino už 100-150 metrų nuo bokštelio, bet prie viliojimo vietos nesiartino. Nieko nesulaukęs, apie 23 val. 30 min., sėdęs į automobilį, Arūnas lauko keliuku patraukė link namų. Tik staiga žibintų šviesoje šmėstelėjo didelis juodulys. „Turbūt, mano lankytojas“, – pagalvojo medžiotojas, ir, vedinas smalsumo, nutarė susipažinti su svečiu iš arčiau. Pavažiavęs keletą metrų atbulas, nustėro iš nuostabos – žibintų šviesoje, už maždaug 15 metrų, žieminių kviečių lauke, pakilęs ant užpakalinių kojų savo didybę demonstravo… lokys! Akistata truko keletą akimirkų, kurių Arūnas nepamirš visą gyvenimą. Tik įjungus papildomus žibintus, lokys, tarsi iš nuostabos, atsisėdo. Pasėdėjęs keletą sekundžių, pakilo, ir lengva ristele,  vis atsisukdamas nuplumpino  per lauką link Ilgio ežero.

Priežastis, kodėl tąnakt paslaptingasis svečias neaplankė Arūno žvėrių viliojimo vietos, paaiškėjo ryte. Jo kolegai, Žiežmarių medžiotojų klubo medžiotojui Aurelijui Šumskiui atsiuntus stebėjimo kameros, įrengtos prie medžiotojų bokštelio, esančio už kelių šimtų metrų nuo Bačkonių konferencijų centro ir restorano,  užfiksuotą vaizdą su didžiule meška.

Parengta pagal VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos informaciją

http://www.kaismu.lt/lt/index.php/175-netiketa-viesnia-ziezmariu-apylinkese