Pakeitė ekspertizės sąlygas – galės dalyvauti ir miškininkai
Miškus nuo gaisrų gelbėjo ir lietūs, ir tinkama apsauga
9 gegužės, 2017
Kas remontuos miško kelius?
10 gegužės, 2017Pakeitė ekspertizės sąlygas – galės dalyvauti ir miškininkai
Po pirmo neįvykusio valstybinių miškų valdymo modelio ekspertizės viešojo konkurso, kuriame už 100 eurų užmokestį nepanoro dalyvauti nė vienas nepriklausomas konsultantas, privalomo ekspertinio urėdijų reformos įvertinimo procesas pradedamas iš naujo. Seimo valdyba tai pavedė spręsti Aplinkos apsaugos komitetui (AAK), kuris peržiūrėjo pernelyg sudėtingas Miškų įstatymo pataisų vertinimo sąlygas ir reikalavimus galimiems konsultantams.
Pastaroji kvalifikacinė nuoroda ypač sulaukė ekspertizės prašiusių Seimo narių ir miškininkų bendruomenės kritikos dėl konkurencijos ribojimo, o Seimo „Tvarka ir teisingumas“ frakcija tokius veiksmus apskundė STT.
„Mes supaprastinome reikalavimus, atsižvelgėme į miškininkų norą, kad atsirastų galimybė jiems irgi dalyvauti ekspertizėje, iš techninės specifikacijos reikalavimų išėmėme keletą klausimų bei likusius truputį susiaurinome. Dabar patikslintą tvarką svarstys Seimo valdyba ir paves skelbti konkursą. Pareikšti norą dalyvauti konkurse pretendentai turės per savaitę, o nugalėtojas privalės per dvi savaitės pateikti išvadas“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys, AAK pirmininkas Kęstutis Mažeika.
Koks bus atlygis už ekspertizę? Anot AAK pirmininko, ne komitetas tai sprendžia ir ieško finansavimo šaltinių, tai – Seimo valdybos reikalas. K. Mažeika akreipė Seimo vadovo dėmesį, kad anksčiau nurodyta 100 eurų suma tikrai nepakankama.
Miškininkų apklausti konsultantai dėl buvusių 10 klausimų kaštų apskaičiavo, kad vien tik klausimo, koks valstybinių miškų ūkio valdymo reformos, kaštų naudos santykis bei ekonominis pagrįstumas, analizei atlikti reikia apie 300–400 valandų. Nepriklausomų ekspertinių paslaugų kaina vidutiniškai siekia 70–100 eurų už valandą. Visas anksčiau pateiktas Miškų įstatymo pataisų vertinimas truktų apie 80 darbo dienų, o paslaugų kaina siektų 30–40 tūkst. eurų.
„Lietuvos miškininkų sąjunga elektroniniu paštu apklausė keletą verslo konsultantų ir advokatų kontorų, tai gavome atsakymą, kad toks darbas galėtų būti atliktas per 3–4 mėnesius, o jo kaina galėtų svyruoti apie 35–50 tūkst. eurų“, – antrino Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, prof. dr. Edmundas Bartkevičius.
Supaprastinus užduotį skelbiamai naujai ekspertizei, jos kaštai galimai mažėtų. Tačiau, miškininkų nuomone, svarbu, jog supaprastinta ekspertizė pilnai atskleistų numatomos reformos rezultatus.
Pavyzdžiu gali būti Aplinkos ministerijos užsakymu neseniai atlikta analizė „Miškų urėdijų diferencijuotos pelno normos nustatymo metodikos parengimas“, kurią įvykdė viešojo konkurso nugalėtoja nepriklausoma konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų įmone UAB „Civitta“. Tai ministerijai kainavo 13 tūkst. eurų.
Šis viešasis pirkimas mokslo darbui atlikti vyko 2016 m. vasarą, o sutartis su „Civitta“ pasirašyta rugsėjo mėnesį, kai Aplinkos ministerijai dar vadovavo Kęstutis Trečiokas. Turėjo būti parengta objektyvi, moksliškai pagrįsta metodika, pagal kurią būtų diferencijuojama pelno norma miškų urėdijose, t. y. joms skiriama pelno užduotis.
Lietuvos valstybiniam miškų ūkiui nustatyta, kad jis turi veikti pelningai ir pasiekti, pavyzdžiui, 5 proc. pelningumą. Bet urėdijos skirtingos – vienose yra daugiau produktyvių miškų plotų, kitose – saugomų teritorijų, skirtingi ir medynai, darbo sąlygos bei pan. Dėl to konkrečioms urėdijoms nustatyta pelno norma gali būti skirtinga, tačiau bendras rezultatas turi būti ne mažesnis nei reikalaujama.
Minėtas darbas atliktas per pusę metų, o metodika AM pateikta 2017 m. kovo mėnesį.
Ar ja bus naudojamasi, priklausys nuo urėdijų pertvarkos. Tikimasi, kad šią metodiką bus galima naudoti ir skiriant užduotis būsimiems vienos valstybinės miškų valdymo įmonės padaliniams, nepriklausomai nuo jų juridinio savarankiškumo.
