Prezidentės ir ekspertų dūriai valdantiesiems dėl urėdijų reformos

Penktadienį, birželio 30  d., parlamentarai ir visuomenė jau galėjo susipažinti su nepriklausomų ekspertų išvadomis  dėl Miškų įstatymo pakeitimų, susijusių su urėdijų reforma, nes jos buvo paskelbtos viešai. Abiejų viešojo konkurso nugalėtojų –  konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų įmonės UAB „Civitta“ bei miškininkų bendruomenei atstovaujančios Lietuvos  miškininkų sąjungos (LMS) – pateikta  analizė pakankami ilga ir ją profesionaliai išgvildenti  iš esmės gali tik turintieji pakankamai  teisinių žinių. Nepriklausomi ekspertai Vyriausybės siūlomame projekte mato ir pliusų,  ir minusų, dėl kurių iš pradžių turi apsispręsti atitinkami Seimo komitetai, o po to plenariniame posėdyje –  visas Seimas.  

Aplinkos ministerijos inicijuojama urėdijų reforma sudarys prielaidas sukurti teigiamą poveikį, bet gali neigiamai paveikti smulkiojo verslo konkurencingumą, konstatavo UAB „Civitta“. Jos teisininkai nurodė, kad projekto turinys neapima ekonominio valstybinio miškų ūkio reguliavimo.

„Atitinkamai vertiname, kad įstatymo projektas neturi poveikio ekonominio valstybinio miškų ūkio reguliavimui. Visgi atkreipiame dėmesį, kad šis neapibrėžtumas kuria riziką iš kontrolės ir priežiūros perspektyvos“,- pažymi jie.

„Projekte pasirinktas modelis steigti naują valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“ negali būti laikomas pateisinamu tol, kol nebus sistemiškai išspręsti projekte neaptarti klausimai, susiję su veiksmingu išteklių paskirstymu ir aukštų valdymo ir skaidrumo standartų įgyvendinimu, t. y. tol, kol nebus išspręstas centralizuoto miškų valdytojo bei jo struktūrinių padalinių efektyvaus valdymo klausimas,“ – akcentuoja LMS ekspertai. Jų nuomone, projektas neigiamai vertintinas vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu, kadangi pateikti pasiūlymai dėl Miškų įstatymo keitimo nėra pagrįsti tvirtais ekonominiais, vadybiniais, socialiniais ar kitais skaičiavimais, o paremti tik teoriniais teiginiais, be to, reformą rekomenduojama įgyvendinti tik iš anksto parengtais įgyvendinimo etapais, nes priešingu atveju, kyla neigiamų ekonominių ir socialinių pasekmių grėsmė.

Konstatuojama, kad valstybino miško sektoriaus strateginiai tikslai neatitinka reformoje deklaruojamų tikslų. Lietuvos valstybinio miško ūkio pagrindinė paskirtis turėtų būti suprantama kaip tenkinti viešuosius interesus. Tokios pastabos išsakytos ir EBPO apžvalgoje. Tuo tarpu projekte nėra pateikiami konkretūs valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ valdymo kriterijai, dėl to sudėtinga numatyti, ar iš tiesų naujai steigiama įmonė bus valdoma efektyviau ir skaidriau.

Du komitetai paskubėjo, pagrindinis – išsivaikščiojo

Tolesni įvykiai penktadienį Seimo komitetuose priminė „slėpynes ir gaudynes“. Seimo Kaimo reikalų komitetas iš esmės pritarė Vyriausybės pateiktam urėdijų reformos variantui, bet tik šešių „valstiečių“ balsais, be to, dar nematęs  LMS ekspertų išvadų. Dalyvauti šio komiteto posėdyje be visų ekspertinių išvadų atsisakė konservatorius Kazys Starkevičius ir „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius, taip pat prie valdančiųjų socialdemokratų prisijungęs Petras Čimbaras.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje penktadienį už urėdijų reformą taip pat balsavo tik „valstiečiai.  

Galutinius taškus dėl skubinamo įstatymo priėmimo turėjo padėti pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, bet jo posėdis po tam tikros sumaišties buvo atšauktas dėl procedūrinių priežasčių: jis šio klausimo galės imtis tik po Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio. Šiai komisijai  apskųsta, kad minėti du Seimo komitetai už miškų valdymo reformos projektą balsavo neturėdami  LMS ekspertų išvadų.   

Kokios eigos galima tikėtis toliau? Planuojama, kad galbūt Aplinkos apsaugos komiteto posėdį  bus galima sušaukti trečiadienį, liepos 5 d.  Pratęsti Seimo pavasario sesiją iki liepos 7 d. penktadienį pasiūlė jo pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė, nors visai neseniai parlamento vadovas Viktoras Pranckietis žadėjo urėdijų reformos klausimo svarstymą nukelti į rudens sesiją.

Tiesa, valdančiųjų įkarštį šturmuoti Miškų įstatymo pataisas gali atvėsinti aštri Prezidentės Dalios Grybauskaitės kritika. Penktadienį  žurnalistams ji sakė, kad urėdijų  reforma griaunama dar net neprasidėjusi ir yra nekorektiška žmonių atžvilgiu.

„Urėdijų ir tiksliau miškų reformos reikia, bet taip, kaip ji yra pradėta, kaip ji yra vykdoma, vėl yra ta pati klaida: nekalbama su žmonėmis, kišamas vienas variantas, nors kompromisų gali būti įvairių. Pradėti nuo to, kad gąsdinama, kad bus atleidžiami žmonės, kad tik vienintelis variantas yra svarbus – tai yra ir nekorektiška žmonių atžvilgiu, ir visiškai nesuprantama, kaip galima šitaip griauti pačią reformą dar jai neprasidėjus“,- sakė Lietuvos vadovė. Jos nuomone, svarbiausia yra centralizuoti kirtimo ir miškų pardavimo sistemas, tačiau ne taip svarbu, kiek įmonių tuo rūpinsis. Seimas ir  Vyriausybė turėtų suprasti, kad laikas keisti būdą, kaip reformos yra daromos.

www.miskininkas.eu