Rokiškyje kuriamas dendroparkas specialųjų ugdymo poreikių vaikams

Rokiškio miškų urėdija ir Rokiškio pagrindinė mokykla, kurioje mokomi 6–21 metų mokiniai, turintys specialiųjų ugdymo poreikių, praėjusį rudenį pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl mokyklos teritorijoje kuriamo Lietuvos miškuose ir parkuose augančių medžių ir krūmų parko. Pirmieji sodinukai jame buvo pradėti sodinti dar 2016-ųjų pavasarį, tačiau įkurti tokį dendroparką vien mokyklos jėgomis sunku, tad ji kreipėsi pagalbos į miškininkus bei Rokiškio savivaldybės kraštovaizdžio specialistus. Dabar būsimame parke stiebiasi apie dvi dešimtys medelių rūšių, įrengta mokomoji pavėsinė, pateikta kita informacija. Specialiųjų poreikių vaikams, kurie dėl intelekto sutrikimų mokosi pagal individualias programas, tai – gyva klasė gamtoje.

„Tai mokomoji galerija – taip tą augantį parką vadiname. Prieš trejus metus įsikūrę buvusio vaikų darželio patalpose, mes pavėsinę pritaikėme lauko klasei – ant jos sienos surašyti visų pasodintų augalų lietuviški ir lotyniški pavadinimai, taip pat prie kiekvieno augalo yra ženklas, kurį galima surasti toje lentoje. Tiesa, medeliai dar nedideli, tačiau vaikams labai brangūs. Mes labai dėkingi miškininkams, kad mums padovanojo sodinukų bei už kitą pagalbą“, – kalba dendroparko steigimo iniciatorė, Rokiškio pagrindinės mokyklos direktorė Loreta Grochauskienė.

Jos vadovaujamoje mokykloje šiemet mokosi 48 mokiniai, iš viso yra šešios klasės, iš jų kiekviena pavasarį pasodino po savo medelį. Prie darželio plytėjusioje plynoje erdvėje vietos sužaliuoti parkui tikrai pakanka. Savivaldybės kraštovaizdžio specialistė Audronė Gavėnienė ir Rokiškio urėdijos miškininkai apžiūrėjo visą teritoriją ir patarė, kur ir ką sodinti, kad kiekvienas augalas turėtų geriausiai jam tinkančią vietą vešėti.

„Prie tvoros auga seni medžiai, juos taip pat norime nurodyti pavėsinėje, kad ir mūsų mokiniai, ir iš kitur atėję vaikai galėtų palyginti, kaip atrodo medžiai, kuriems per 30 ar daugiau metų, ir kaip 2–3 metų sodinukai, koks tarp jų skirtumas, per kiek laiko jie užauga ir pan. Ateityje planuojame daugiau pasodinti spygliuočių, nes dabar auga tik maumedis ir pušaitė. Be to, teritorijoje buvo nupjauti labai seni medžiai su labai gražiomis šaknimis, išsikerojusiomis pievoje. Mes jas sutvarkėme ir dabar gerai matyti, kaip medis per daugelį metų buvo įsišaknijęs žemėje. Tad savo lauko galerijoje turime medžio gyvenimo iliustraciją – nuo sodinuko iki mirties“, – aiškina mokyklos direktorė.

Jos manymu, specialiųjų ugdymo poreikių vaikams tai suteikia galimybę geriau pažinti juos supantį pasaulį per lytėjimą, stebėjimą, kaip medžiai keičiasi, kokie būna pavasarį, žiemą, rudenį. Ji džiaugiasi, kaip noriai vaikai tvarko aplinką, rudenį grėbia lapus, ruošiasi Kalėdų šventėms.

„Pernai prieš Kalėdas miškininkai mums padovanojo eglutę, kurią papuošėme, taip pat padėjo kieme papuošti didžiulę sidabrinę eglę. Šiemet mes ją vėl puošime, kartu paskatinsime ir kitus nekirsti eglučių, o pavasarį kartu su urėdijos specialistais toliau plėsime ir gražinsime savo parką“, – puoselėja idėjas L. Grochauskienė.

Socialinio bendradarbiavimo tradicijas puoselėja daug metų

Rokiškio miškų urėdija jau daug metų puoselėja socialinio bendradarbiavimo tradicijas: globoja Obelių vaikų globos namus, trijose rajono mokyklose veikiančius jaunųjų miško bičiulių (JMB) būrelius, prieš Kalėdas su eglutėmis aplanko įvairias įstaigas, dalija eglių šakas gyventojams ir pan. Pernai prieš Kalėdas miškų urėdijos globojami JMB savo sukurtas kalėdines puokštes dovanojo Rokiškio šv. Apaštalo evangelisto Mato parapijos globos namų seneliams.

„Dirbame su trimis JMB būreliais – Kamajų Antano Strazdo gimnazijoje veikiančiu „Žvorūnės“ būreliu, Juozo Tūbelio progimnazijoje Rokiškyje šia veikla užsiimančiais „Spygliukais“ ir Pandėlio pradinės mokyklos Kazliškio skyriaus pradinukų būreliu „Šilelis“. Būrelius lanko vaikai nuo pradinukų iki dešimtokų ir vienuoliktokų. Praėjusiais mokslo metais JMB būreliuose buvo apie 50 vaikų, šiemet – panašiai“, – vardija Rokiškio miškų urėdijos miško želdinimo ir miško apsaugos inžinierius, JMB koordinatorius Kastytis Kuodis. Anot jo, būreliams ypač padeda globėjai, dažniausiai girininkai.

„Šiemet didžiausia bendra mūsų išvyka buvo į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, kur vyko atvirų durų dienos. Kartu aplankėme ir Kauno marių regioninį parką, vaikai susipažino su ekspozicija. Kasmet tradiciškai organizuojame miško sodinimo talkas, rudenį jaunieji miško bičiuliai padeda rinkti kankorėžius, prieš Kalėdas dalinti eglės šakas, švintant pavasariui kartu keliame inkilus, taip pat keliaujame po vietos pelkes, kitus gamtos objektus. Girininkai vaikams parodo, kaip matuoti medžius, papasakoja apie žvėris – tai įvairus neformalus bendravimas“, – apie vieną iš švietėjiškų urėdijos veiklos sričių pasakoja K. Kuodis.

Urėdijos specialistų įsitikinimu, bendradarbiavimas su vietos visuomene, miško pažinimo, teisingo poilsio gamtoje propagavimo, rekreacijos objektų įrengimo, talkų organizavimo ir kita socialiai atsakinga veikla turi išlikti svarbi ir po valstybinių miškų urėdijų reformos.

Angelė Adomaitienė