Šakių urėdija medienos tiekimo ir kitų darbų dėl prastų orų nesustabdė
Šakių miškų urėdija viena iš nedaugelio, kurios valdos po miškų valdymo reformos išliks tos pačios – ji nebus skaidoma bei jungiama su kaimyninėmis urėdijomis ir visa apimtimi taps naujosios Valstybinių miškų urėdijos filialu. Toks reorganizacijos projektas ją tenkina, tačiau kartu ir neramina, ar pavyks per pertvarką išsaugoti susiformavusį darnų kolektyvą, ypač specialistus, ko pareikalaus nauji iššūkiai. Kol kas urėdija, nepaisant blogų orų, visas užduotis atlieka laiku, vykdo medienos tiekimo įsipareigojimus ir planuoja didesnį pelną nei 2016 m.
Šakių miškų urėdija valdo 26,5 tūkst. ha miškų. Pagal medžių rūšis juose vyrauja pušynai – 32 proc., beržynai užima penktadalį, eglynai – 19 proc., juodalksnynai – 17 proc. medynų.
„Medienos tiekimo sutartys ir kiti įsipareigojimai vykdomi, iš esmės visi darbai vyksta, kaip ir numatyta. Dėl nepalankių orų pardavimų nestabdėme, kiek kirtome, tiek ir realizavome. Lentpjūvės džiaugiasi gaudamos medienos, nes šiais metais dėl gamtos sąlygų jos sumažėjo ir iš privačių miškų“, – teigia Šakių miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Simonas Šilingas.
Metus, anot jo, tikimasi užbaigti prie visų planų sudėliojus pliusus – miško atkūrimo darbai atlikti, pagrindinio naudojimo kirtimai įvykdyti, baigiama tvarkytis keliuose, į pabaigą eina ir tarpiniai kirtimai – jaunuolynų ugdymas bei retinimai.
Šiuo metu urėdija atlieka turto ir kitą inventorizaciją lapkričio 30 d. būklei, ruošiasi tvarkingai viską perduoti reorganizuotai struktūrai. Tiesa, yra ir šiokios tokios baimės, ką konkrečiai urėdijoje dirbantiems žmonėms, kurių skaičius sukasi apie 138, atneš urėdijų reforma.
„Manau, kad dauguma liks dirbti ir toliau, nes kur kaimo žmogui bėgti – kaimiškame rajone didesnio pasirinkimo nėra. Matysime, kokių gausime pasiūlymų“, – svarsto S. Šilingas.
Tamsųjį laikotarpį praskaidrina tradiciniai kalėdiniai renginiai bei didžiųjų metų švenčių laukimas. Šakių MU, kaip ir kasmet, dalyvauja akcijoje „Parsinešk Kalėdas į savo namus“, kurios metu gruodžio 20 d. Šakių miesto centre prie Šakių rajono parapijos namų bei Kudirkos Naumiesčio centre dalins eglišakes gyventojams. Urėdijoje taip pat gruodžio 18–19 dienomis bus prekiaujama eglutėmis.
Atkuriamas miškų plotas padidėjo
Šakių urėdija iškirstą mišką atsodina savo medelyne išaugintais sodinukais, kurių kasmet pasodinama apie 700 tūkst. Paprastai želdinama apie 200 ha, o savaiminiam žėlimui paliekama apie 157 ha.
„Atkuriamas biržių plotas kiek padidėjo, nes po paskutinės miškų inventorizacijos kertame taip pat daugiau. Vidinės miškotvarkos projektas įsigaliojo nuo 2016 m. ir galios dešimtmetį. Daug kas kaltina urėdijas, kad baigiame miškus iškirsti. Vis dėlto kertame tiek, kiek suprojektuota, o projektas aiškiai parodo, kad nespėjam iškirsti, kiek priauga, todėl ir dešimtmečio norma šiek tiek padidinta“, – aiškina urėdijos vyriausiasis miškininkas.
Šakių MU kirtimo fondas – 126,8 tūkst. kub. m, iš jų 98,5 tūkst. – pagrindinio naudojimo kirtimų, 315 ha (500 kub. m) jaunuolyno ugdymo, 142 ha (5000 kub.) retinimų ir 210 ha (11600 kub.) einamųjų kirtimų.
Numatyta 11 tūkst. kub. m iškirsti ir sanitariniais miško kirtimais, tačiau vyr. miškininkas džiaugiasi, kad prognozuotas žievėgraužio topografo pagausėjimas, matyt, dėl oro sąlygų didesnės žalos nepadarė, o vėjai bei kitokios stichijos sanitarinės būklės nepablogino, tad ir kirsti reikėjo kiek mažiau. Didesnės žalos pavyko išvengti ir dėl pušinio straubliuko.
„Nors ir sudėtingomis sąlygomis planuotus rodiklius pasieksime ir uždirbsime pelno, kaip ir kiekvienais metais. Planuojamas grynasis pelnas – 421 tūkst. eurų, 2016 m. jo gauta daugiau nei 316 tūkst. eurų, iš viso buvo sumokėta įvairių mokesčių 2188,8 tūkst. eurų“, – vardija skaičius.
Gerą miško kelių būklę užtikrina pastovios investicijos
Šakių urėdijoje vingiuoja apie apie 1000 km miško kelių, kurie kasmet prižiūrimi bei dalis jų remontuojama.
„Kelių būklė gera arba patenkinama, bet jeigu į juos nuolat neinvestuotume, labai greitai ji taptų bloga, ypač lietingais metais. Dėl to kasmet išleidžame apie 0,5 mln. eurų savo lėšų ir sutvarkome apie 400 km kelių – greideriuojame, užlyginame duobes, nuvalome sniegą ir pan., o apie 20–30 km atliekame rimtesnį remontą. Be to, didesnius darbus vykdome ir iš Automobilių kelių direkcijos lėšų, kurių kasmet gauname apie 50 tūkst. eurų – už juos arba rekonstruojame, arba tiesiame naujus kelius. Papildomai dar pasitelkiame ES lėšas – iš dalies už savo ir ES pinigus prieš pora metų nutiesėme 1,2 km kelią Baltkojų girininkijoje“, – pasakoja Šakių miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius Gintaras Bacevičius.
Nuo praėjusių metų per privačias valdas einantiems miško keliams skiriama lėšų iš Bendrųjų reikmių finansavimo programos. G. Bacevičiaus teigimu, už jas stengiamasi sutvarkyti privačių kelių ruožus ir pinigus iš esmės skirti rimtesniems remontams bei dangų stiprinimui, kad kelias tarnautų bent 20 metų. Iš šios programos urėdijai pernai skirtų 82 tūkst. eurų suremontuota 18,1 km kelių, šiemet už gautus 71 tūkst. eurų įsipareigota suremontuoti 12,8 km prioritetinių miško kelių Klevinių ir Lekėčių girininkijose.
Įprastai kelių priežiūrai ir nedideliam remontui beveik pakanka urėdijos technikos, o stambesnius darbus – kelių taisymą, rekonstrukciją, tiesimą vykdo konkursus laimėję rangovai – maždaug pusė jų yra vietinės įmonės.
„Metai buvo neeiliniai, tad dar liko neįsavinta nedidelė dalis Automobilių kelių direkcijos lėšų. Darbai nesustabdyti nei dėl lietaus, nei dėl sniego, tad netrukus viską užbaigsime“, – tikina urėdijos vyriausiasis inžinierius.
Maždaug pusėje urėdijos vyrauja sausesni miškai, link Jurbarko – šlapesni. Sausesniuose pušynuose kelių tinklas tankesnis, bet jie gruntiniai, smėlingesni, o šlapesniuose plotuose kelių mažiau. Ir vienur, ir kitur jie nuolat tvarkomi bei tinka važiuoti.
Angelė Adomaitienė