Seimas žaidžia miškų urėdijų reformos ekspertize

gegužės 22, 2017
Vieninga buhalterinė apskaita didins miškų valdymo efektyvumą
gegužės 21, 2017
Naujas pažintinis takas Kauno rajone
gegužės 29, 2017

Žlugus pirmąkart skelbtam  valstybinių miškų valdymo modelio ekspertizės konkursui, kuriame už 100 eurų užmokestį nepanoro dalyvauti  nė vienas nepriklausomas  konsultantas, procedūra  buvo pradėta  iš naujo. Seimo valdybos pavedimu Aplinkos apsaugos komitetas (AAK) supaprastino  pernelyg sudėtingas Miškų įstatymo pataisų vertinimo sąlygas ir  reikalavimus  galimiems konsultantams, be to, pagaliau buvo sudarytos galimybės ekspertizėje dalyvauti   miškininkystės specialistams, taip pat atkreiptas  Seimo valdybos dėmesys dėl tokio darbo kainos.

Atrodė, kompromisas galbūt surastas – Miškų įstatymo pataisų ekspertinio įvertinimo prašę 46 Seimo nariai galų gale sulauks atsakymų į jiems kilusius klausimus ir dokumento svarstymas galės judėti toliau. Deja, papildomas AAK triūsas ir pakoreguotos viešojo konkurso nuostatos, švelniai tariant, nuėjo šuniui ant uodegos – Seimo valdyba nutarė ekspertizės nerengti.

Anksčiau pernelyg sudėtingą konkursą ir konkurencijos ribojimą Seimo „Tvarka ir teisingumas“ frakcija apskundė  STT. Jos nario Vytauto Kamblevičiaus nuomone, dabar Seimo valdyba pamatė, kad AAK parengė daugmaž normalius nuostatus ir reikalavimus ekspertų  komisijai, kurią galės sudaryti ir mokslininkai, ir miškininkai, ir ekonomistai, o tai reiškia, jog tokia komisija gali pateikti neigiamą išvadą dėl siūlomo reformos modelio. Tad nutarta ekspertizės iš viso neorganizuoti. V. Kamblevičiaus įsitikinimu, parlamento vadovybė pažeidė Seimo statutą ir tokie veiksmai bus  apskųsti. Tai, beje, padarė Seimo narys Linas Balsys, kuris kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši įvertintų  Seimo valdybos sprendimą ignoruoti teisėtą parlamentarų grupės  prašymą ir nerengti nepriklausomo Miškų įstatymo pataisų ekonominio bei socialinio pagrįstumo vertinimo.

„Mes paprašėme atlikti planuojamos miškų ūkio valdymo reformos kaštų ir naudos analizę, atsakyti į svarbius visuomenei klausimus dėl ekonominio ir socialinio reformos pagrįstumo, kurių Vyriausybė iki šiol nesugebėjo pateikti. Neaišku, kiek išlaidų ši reforma pareikalaus iš biudžeto, kokį efektą turės darbo vietų kūrimui ir išlaikymui regionuose, koks bus jos poveikis korupcijos lygiui“, – teigia  L. Balsys. Anot jo, viešasis pirkimas jau nuo pat pradžių buvo pasmerktas žlugti, nes kokia ekspertizė gali būti atlikta už 100 eurų?      

V. Pranckietis: Seimas – ne pasipinigavimo šaltinis

Į klausimą, kodėl Seimo valdyba nutarė nerengti Miškų įstatymo pataisų ekspertinio vertinimo, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis atsakė: „Valdyba priėmė sprendimą  rengti Miškų įstatymo pataisų vertinimą, tačiau konkursui nebuvo pateikta nė viena paraiška. Seimą pasiekė tik pretenzija, kurioje siūloma įstatymo pataisų vertinimą atlikti už 30 tūkst. eurų. Tikėjomės sulaukti įstatymo pataisų vertinimo iš šalies, o ne visos Lietuvos miškų padėties analizės. Manome, kad Seimas neturėtų būti  „pasipinigavimo“ šaltiniu. Ar bus grįžta prie pataisų ekspertinio vertinimo, priklausys nuo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo. Šį klausimą ji nagrinės gegužės 24 dieną“.   

Taip politiškai žaidžiant, kyla kitas logiškas klausimas, kokia galėtų būti tolesnė Miškų įstatymo svarstymo eiga, ar jis bus priimtas pavasario sesijoje, galbūt nukeltas į rudenį, nes laiko iki Seimo vasaros atostogų lieka vis mažiau? Kad prie jo bus sugrįžta tik rudenį, beje, jau užsimena ir kai kurie parlamentarai.

Anot Seimo Pirmininko, Miškų įstatymas yra Vyriausybės programos dalis, kuri jį pateikė svarstyti Seimui. „Tai svarbus žingsnis užtikrinant efektyvų valstybės lėšų ir miškų valdymą. Jis visiškai atitinka Vyriausybės programos nuostatas. Aš jau seniai išsakiau nuomonę, kad reforma turi įvykti. Mes intensyviai dirbame, kad Lietuva atitiktų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), kurios nare Lietuva siekia būti,  reikalavimus ir kartu su Vyriausybe siekiame įgyvendinti visą paketą reikalavimų, kurie užtikrintų mūsų valstybės atitinkamų sričių efektyvų ir skaidrų valdymą. Šis klausimas yra vienas iš prioritetinių.  Įstatymą planuojama priimti pavasario sesijoje po Aplinkos apsaugos komiteto išvados“, – tikina V. Pranckietis.  

Martynas Norbutas

Martynas Norbutas

Tuo tarpu aplinkos viceministras Martynas Norbutas dėl to jau nėra visiškai užtikrintas. „Tikslas buvo priimti pavasario sesijoje, bet gali nusikelti ir į rudenį. Labai daug darbų privaloma atlikti dar šiemet ir kuo ilgiau delsiama, tuo mažiau laiko lieka pasiruošti reformai įgyvendinti. Esame numatę aplankyti kiekvieną urėdiją, bet tuomet, kai atsiras pagrindas tai daryti. Dabar mes galime šnekėti tik apie planus, bet nežinome, koks galutinis įstatymo variantas bus patvirtintas. Manome, kad  važiuoti ir kalbėtis bus tikslinga, kai žinosime, koks bus modelis“, – aiškina viceministras.

Atsakomybę užkrovė Seimui

Akivaizdu, kad Aplinkos ministerija, ypač skubėjusi su Miškų įstatymo pataisomis, nepadarė privalomų namų darbų ir šią naštą bei atsakomybę užkrovė Seimui. „Aplinkos ministerijos nuomone, į daugelį klausimų buvo atsakyta, o jei kai kuriems Seimo nariams atrodo kitaip, mes nesame prieš, kad į jų klausimus būtų atsakyta. Ministerija yra įstatymo teikėja ir negali jo vertinti, tik nepriklausomi ekspertai“,– ginasi M. Norbutas.

Anot jo, po Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadų dėl viešojo konkurso gali būti keletas variantų. „Vienas iš jų – tai organizuoti konkursą, bet reikėtų nutarti, ką pakeisti dėl ekspertizės. Valdyba tokiu atveju turėtų grįžti prie sąlygų koregavimo ir viešojo konkurso sumos bei pateikti sprendimus. Tokio darbo niekas negali atlikti nei už šimtą, nei už tūkstantį eurų. Už tokios apimties įvertinimą vidutiniškai reikėtų 10–15 tūkst. eurų. Arba elgtis kitaip – žiūrėti, ar tie klausimai reikalingi ir mažinti apimtį, bet dėl to turėtų apsispręsti Seimo vadyba“, – mano viceministras.

Tiesa, Etikos ir procedūrų komisija gali nutarti, kad  Seimo valdybos sprendimas teisėtas, tokiu atveju Miškų įstatymo pataisų svarstymas toliau tęstųsi pagal įprastą tvarką.

„Įstatymas labai svarbus, yra procedūrų, kurių reikia, bet mes paprasčiausiai matome, jog dalies jų imamasi tiesiog vilkinant jo priėmimą. Tai mūsų netenkina, net pajuokaujame, kad su šiuo įstatymu sužinosime visas opcijas, kokias įmanoma pritaikyti, kaip svarstyti kiek įmanoma ilgiau ir blokuoti  priėmimą“, – guodžiasi pareigūnas.     

Ar įmanoma miškų valdymo pertvarką vykdyti ir be tiek priešpriešos keliančio įstatymo, pavyzdžiui, pereiti prie vieningos buhalterinės apskaitos, imtis urėdijų stambinimo ir pan.?  

Pasak M. Norbuto, dalis darbų jau daroma, tačiau tokia valdymo sistema, kokia yra dabar, sudėtinga vadybos prasme. „Generalinei miškų urėdijai užtikrinti skaidrų ir efektyvų visų 42 urėdijų valdymą – didžiulis iššūkis. Dėl to  reforma ir būtina, kad būtų galima užtikrinti skaidrumą ir efektyvumą, nes efektyvumas susijęs su paprastesne valdymo struktūra. Mes darome kai kuriuos dalykus, bet tempas yra lėtas ir tikslas ne visuomet pasiekiamas. Būtent kai būtų viena įmonė, būtų labai aiški vieninga sistema ir aiškus skaidrus valdymas“, – tikina viceministras.

Vytautas Kamblevičius

Vytautas Kamblevičius

Beje, Vyriausybė ketina prašyti Konstitucinio Teismo (KT) įvertinti, ar Konstitucijai neprieštarauja dabar galiojančio įstatymo nuostata, įteisinanti 42 miškų urėdijas. Esą Miškų įstatyme numatytas konkretus urėdijų skaičius apriboja įstatymų Vyriausybei suteiktus įgaliojimus tvarkyti krašto reikalus, vykdyti jos programą, spręsti valstybės įmonių klausimus, siekti, kad miškų urėdijos atneštų valstybės biudžetui didžiausias pajamas.

„Šis klausimas daug platesnis ir neapima vien urėdijų. Reikia pastebėti, kad tai pasikartojantis dalykas ir kituose sektoriuose – Seimas neretai imasi Vyriausybės vaidmens, nurodydamas, kaip reikia valdyti valstybines įmonės, nors ši funkcija priskirta Vyriausybei. Iš tikrųjų KT išaiškinimas būtų svarbus platesniame kontekste, kur turi baigtis Seimo funkcijos ir prasidėti Vyriausybės. Manau, Seimui užteks politinės valios priimti su urėdijų pertvarka susijusius įstatymus, tačiau kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl dabartinio reguliavimo brendo jau seniai“, – primena M. Narbutas.

Seimo narys Vytautas Kamblevičius teigia, kad parlamentarai nėra įsikibę  42 urėdijų ir iš esmės visi pritaria jų pertvarkai, tačiau skiriasi požiūriai dėl siūlomo monopolinio centralizavimo.
Angelė Adomaitienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *