Urėdijos vertingiausią nereikalingą turtą perdavė prieš keletą metų  

Urėdijos vertingiausią nereikalingą turtą perdavė prieš keletą metų  

Miškų urėdijos jų tiesioginėms funkcijoms nereikalingą nekilnojamąjį turtą, įrangą ir techniką valstybės privatizavimo institucijoms, savivaldybėms bei kitiems subjektams perdavė 2002–2012 metais. Kuriantis verslui, valstybei buvo perduotas bene vertingiausias verslumo prasme turtas. Per pastarąjį penkmetį perduotų objektų skaičius ir vertė gerokai mažesnė, o likusio tapusiu nereikalingu  turto balanse vyrauja įvairios gyvenamosios patalpos, kurių dauguma yra kaimiškose, tolokai nuo rajonų centrų nutolusiose vietovėse.

Toks būstas nepaklausus, be to, dalis butų nuo seno įrengta girininkijų ar kituose administraciniuose pastatuose, tad juos perduoti Turto bankui su nuomininkais nėra paprasta. Tikimasi, kad vykdant urėdijų valdymo reformą dalis tokių administracinių pastatų gali tapti pertekliniais. Tokiu būdu kartu su jų perdavimu spręstųsi ir gyvenamųjų patalpų pardavimo reikalai.

Generalinės miškų urėdijos (GMU) Ekonomikos, finansų ir apskaitos skyriaus vedėja Vitalija Charačidienė komentuoja, kad pagal nustatytą tvarką visas urėdijai nereikalingas turtas Turto bankui, anksčiau – Valstybės turto fondui, taip pat savivaldybėms ar kitoms institucijoms perduodamas tik Vyriausybės nutarimu. Tad procesas užtrunka, nes dėl kiekvieno urėdijų numatyto perduoti objekto, kurie pagal optimizavimo planą pateikiami kasmet, GMU turi parengti atitinkamų teisės aktų projektus, juos derinti su Turto banku, ministerijomis ir pateikti Vyriausybei.

„GMU perėmus savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pareigas, pradėta urėdijų valdomo turto peržiūra bei jo valdymo kokybė. Turto valdymas, kaip ir kituose valstybės sektoriuose, dar nuo sovietinių laikų teisiškai nebuvo sutvarkytas pagal naujausius teisės aktus: dalies turto bylos buvo netinkamai įformintos, ne viskas įregistruota Registrų centre, nesutvarkyta žemė po pastatais ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindiniai poįstatyminiai teisės aktai, kurie sureglamentavo nereikalingo ir netinkamo naudoti nekilnojamojo turto perdavimą ir nurašymą, buvo priimti 2001 m. pabaigoje. Kai tik buvo nustatytas valstybės turto reglamentavimas, urėdijos visą savo ūkį sutvarkė pagal naujai galiojančius teisės aktus“, – primena V. Charačidienė.  Tuomet ir  audito kompanijos, kurios laimėjo GMU konkursus, buvo įpareigotos atlikti urėdijų veiklos finansinį auditą. Į jį buvo įtrauktas reikalavimas peržiūrėti, koks turtas urėdijoje yra nenaudojamas  ir nereikalingas funkcijoms vykdyti bei kokia galimybė jo atsisakyti.

Pasak GMU Ekonomikos, finansų ir apskaitos skyriaus vedėjos, nuo to laiko urėdijų turto perdavimas vyko nuosekliai. Pirmajame etape atsisakyta daug buvusio negyvenamojo turto  – lentpjūvių, ūkinių pastatų ir pan., kurie buvo perduoti valstybei privatizuoti.

„Priėmus sprendimus valstybės sektoriui atsisakyti medienos perdirbimo, urėdijų patikėjimo teise valdomi medienos perdirbimo cechai, lentpjūvės su pastatais ir įranga, sandėliai, privažiavimo bėgiai bei visa kita infrastruktūra buvo perduota Valstybės turto fondui. Šis tuomet paklausus ir vertingas turtas buvo gana greitai privatizuotas, valstybė gavo pajamų. Per pirmąjį dešimtmetį vyko pagrindinis turto perdavimas“, – teigia V. Charačidienė.

Iš viso per 2002–2012 m. urėdijos perdavė ir nurašė 4235 nekilnojamojo turto objektus už 7,3 mln. eurų likutinę vertę. Valstybės turto fondui jų perduota 2100 vnt. už 5,3 mln. eurų likutinę vertę, savivaldybėms 1083 vnt. už 1 mln. eurų, kitiems valstybines funkcijas vykdantiems subjektams – 239  vnt. už  0,7 mln.,  be to, nurašyta pripažintų avariniais ir netinkamų naudoti 815 objektų už 0,3 mln. eurų.

Tuo tarpu 2013–2017 m. laikotarpiu (iki 2017 m. rugsėjo 1 d.) Turto bankui perduoti 479 objektai  už daugiau nei 918,7 tūkst. eurų likutinę vertę, t. y. nesiekiančią milijono. Iš šiuo laikotarpiu perduotų vertingesnių objektų galima paminėti Jonavos miškų urėdijos medienos perdirbimo cechą, Rietavo miškų urėdijos drožlių gamyklą, Tauragės urėdijos stalių dirbtuves, Utenos urėdijos mechanines dirbtuves, katilinę, taip pat kai kurios urėdijos perdavė gyvenamuosius namus, butus, garažus, sandėlius, daržines, įvairius kiemo statinius ir pan. 

Laisvų gyvenamųjų patalpų – nedaug

Praktiškai dabar turto, kuris urėdijoms nereikalingas, GMU specialistės teigimu, likę labai nedaug, iš esmės tai gyvenamosios patalpos, nes realiai kitos paskirties objektų jau atsisakyta. Vis dėlto po urėdijų reformos gali atsirasti laisvų administracinių patalpų, kito turto.

Pirmajame turto perdavimo etape žmonės, gyvenantys būstuose, iš jų ir valdomuose urėdijų,  lengvatinėmis sąlygomis galėjo juos išsipirkti iš įmonės. Panaikinus šiuos teisės aktus, urėdijos su tokių būstų gyventojais sudarė nuomos sutartis. Problema ta, kad Turto bankas labai nenoriai  perima būstą, kuriame gyvena žmonės. Be to, dalis gyvenamųjų patalpų yra tame pačiame pastate, kur įsikūrusi administracija, o tai ypač apsunkina butų perdavimą.  

„Šiuo metu dėl urėdijų administruojamų patalpų sudaryta komisija, dalies tarnybinių gyvenamųjų būstų paskirtis bus keičiama. Bet čia irgi du niuansai – vieni yra tame pačiame pastate su administracija, kiti – atskirai. Kadangi į 2017 m. optimizavimo planus jie nebuvo įtraukti, matyt, jų perdavimas bus suintensyvintas ir dokumentai ruošiami jau kitąmet, nes šiemet nespėsime“, – aiškina V. Charačidienė.

Nuo 2012 m. urėdijos nemažai gyvenamųjų patalpų su priklausiniais perdavė kaimo vietovėse, jų vertė maža, tad Turto bankas, rengiantis aukcionus, turi daug neparduotų tokių objektų.

Vienas iš paklausiausių, greičiausiai jau kitąmet, parduodamų objektų bus poilsio namai Palangoje, Žvejų gatvėje, kurių likutinė vertė siekia beveik 0,5 mln. eurų. Minėtą objektą patikėjimo teise valdė Kretingos miškų urėdija, jame veikė Mokymo ir informacijos centras, kuris galėjo teikti ir apgyvendinimo paslaugas.

„Mokymai nėra pagrindinė urėdijos veiklos funkcija, nors įstatuose ji ir numatyta Išanalizavęs šio pastato finansines ataskaitas, pamačiau, kad jis urėdijai  nenaudingas. Anksčiau jame vyko daug įvairių mokymų urėdijų specialistams, bet pastaruoju metu tokių užsiėmimų sumažėjo. Didelis pastatas buvo naudojamas įvairiems  poilsiautojams apgyvendinti, kad būtų galima gauti pajamų ir taip sumažinti jo išlaikymo kaštus. Nutarėme, kad toliau išlaikyti poilsio namus neefektyvu ir nenaudinga, tad birželio mėnesį pradėjome ruošti dokumentus juos perduoti Turto bankui“, – sakė naujasis Kretingos miškų urėdas Arūnas Samoška. Jo įsitikinimu, objektą pardavus, valstybė gautų pajamų, be to, poilsio namai būtų naudojami daug efektyviau ir pasitarnautų didesnei visuomenės daliai.

Šiuo metu GMU baigia derinti šios poilsiavietės perdavimo dokumentus. Kaip minėta, ateityje  dar gali atsirasti vertingesnio nereikalingo turto dėl valstybės miškų valdymo reorganizacijos.

Miškų urėdijos 2011 m. sausio 1 d. iš viso valdė 581 gyvenamąją patalpą, iš jų 391 tarnybines gyvenamąsias patalpas bei 190 vnt. kitų gyvenamųjų patalpų, o 2017 m. sausio 1 d. urėdijos valdė 370 gyvenamųjų patalpų, iš jų 267 tarnybines gyvenamąsias patalpas bei 103 vnt. kitų.

Per 201–2016 m. miškų urėdijų valdomų gyvenamųjų patalpų sumažėjo 211 vnt.: tarnybinių  gyvenamųjų patalpų 124, kitų – 87 vnt. Per 2010–2014 m. gyventojams buvo parduota 40 gyvenamųjų patalpų.

Vien šiemet Turto bankui perduota 21 gyvenamoji patalpa bei Šakių miškų urėdijos patikėjimo teise valdoma gyvenamoji patalpa su neįgaliais asmenimis perduota Kauno rajono savivaldybei.

Iš viso per 2017 metus miškų urėdijų valdomų gyvenamųjų patalpų skaičius sumažėjo 22 vnt. Šių metų rugsėjo 1 d. miškų urėdijose buvo likę 348 vnt. gyvenamųjų patalpų ir prognozuojama, kad iki metų pabaigos dar beveik 30 bus perduota Turto bankui.

www. miskininkas.eu

[Show slideshow]