Miškininkystės studentai – dviejų reformų kryžkelėje

Pagal darbo rinkos ekspertų, asociacijų, pirmaujančių įmonių ir ministerijų 2012 m. sudarytą prognozę, perspektyviausiomis profesijomis po penkerių metų, t. y. dabar, įvardyti informacinių technologijų, biotechnologijų, nanotechnologijų specialistai, biochemikai, įvairūs inžinieriai, gydytojai. Neperspektyviausi paminėti teisininkai, vadybininkai, ekonomistai, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo specialistai, socialiniai pedagogai, bibliotekininkai, miškininkai. Atrodo, kad nepalanki prognozė miškininkams dėl siūlomos radikalios valstybinių miškų valdymo pertvarkos labai greitai gali virsti realybe.

Dėl neaiškios profesinės ateities ypač nerimauja miškininkystės studentai, kuriuos baugina ir kita – aukštųjų mokyklų – reforma.

Šiuo metu Lietuvoje miškininkystės specialistus rengia Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakultetas bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija. Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, prof. Edmundas Bartkevičius sako, kad fakultetas kol kas dirba įprastu ritmu, nors dėl artėjančių reformų su nerimu diskutuoja tiek dėstytojai, tiek studentai. Vis dėlto kiek didesnio aiškumo dėl būsimų pertvarkų nėra, tik vizijos.

Dekanas prisimena 2009-uosius, kuomet vyko aukštojo mokslo reforma. Iki jos fakultetas priimdavo apie 60 studentų, iš jų pusei už mokslus nieko nereikėjo mokėti.

„Priėmus naują aukštojo mokslo įstatymą ir įvedus krepšelius, miškininkai jų gavo labai nedaug : 2009 m. – 4, 2010 m. – 9, 2011 – 3, 2012 metais – tik 2. Taip atsitiko todėl, kad būsimiesiems miškininkams teko konkuruoti su kitomis biomedicinos srities studijų programomis, tokiomis kaip medicina, odontologija, veterinarija ir kitomis. Studentų mes turėjome, bet dauguma jų mokėjo už studijas. Minėtais metais specialistai netgi valstybiniam sektoriui buvo rengiami privačiomis lėšomis. Iš dalies ši neteisybė buvo ištaisyta 2013 m., kuomet iš biomedicinos studijų srities buvo atskirti žemės ūkio studijų programoms skirti krepšeliai. Nuo 2013 m. konkuravome jau su mažiau studijų programų. Konkuruoti reikėjo su būsimais agronomais, maisto ir kitais specialistais.

2013 m. jau pavyko gauti 18, po to – 20, o 2015 m. – 40 valstybinių užsakymų. Pastaraisiais metais fakultetas kartu su ištęstinių studijų studentais priima apie 65–70 žmonių, per paskutinį dešimtmetį kasmet vidutiniškai išleidžia 45 dieninius ir apie 25 ištęstinių studijų bakalaurus, be to, magistro diplomus įteikia maždaug 25 auklėtiniams, kurie po to dirba aukščiausių pareigybių specialistais “, – pasakoja Miškų ir ekologijos fakulteto vadovas. Anot profesoriaus, tai optimalus skaičius.

Kiekvienai urėdijai kasmet maždaug tenka po vieną jauną specialistą ir pusė magistro – tai natūrali personalo kaita. Didelė dalis buvusių studentų dirba ir privačiame sektoriuje – miško savininkus aptarnaujančiuose kooperatyvuose, medienos perdirbimo, apželdinimo ir kitose įmonėse, dalis užsiima konsultacine veikla.

Neatlikus namų darbų – suirutė garantuota

„Ketinant įgyvendinti aplinkos ministro reformos viziją visas urėdijas sujungiant į vieną įmonę, kyla klausimas, kaip mes toliau gyvensime. Dėl to fakulteto žmonės ir miškininkai praktikai labai sunerimę. Pavyzdžiui, prof. Romualdas Deltuvas dar 2006 m. buvo parengęs studiją apie urėdijų pertvarką ir išnagrinėjęs tris variantus: nieko nedaryti, antrą – urėdijas stambinti, trečią – steigti vieną įmonę. Tuomet jis akcentavo, kad steigiant vieną įmonę, būtina atlikti apie 15 svarbių namų darbų. Deja, bet per dešimt metų dalis jų nepadaryta, o ministras kardinalią reformą nori įvykdyti per pusmetį. Be atliktų būtiniausių namų darbų miškų žinybos suirutė garantuota“, – akcentuoja prof. E. Bartkevičius.

Iš jų ypač svarbu sutvarkyti informacines technologijas, taip pat reikia sumažinti medienos matavimų skaičių, įvesti vieningą buhalterinę apskaitą, pagaliau šviesti ir reformai parengti visuomenę. Tokius dalykus, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidento įsitikinimu, reikia atlikti iki reformos, nes kitaip perimant turtą, jungiant apskaitos sistemas ir pan., kils didžiulė sumaištis.

Lietuvos miškininkų sąjunga pasisako už nuosaikią, ekonomiškai pagrįstą valstybinių miškų valdymo pertvarką. T.y. siūlo suformuoti ekonomiškai stabilias, optimalaus dydžio miškų urėdijas, išsaugant jų ekonominį savarankiškumą. Tai įgalins dar labiau padidinti miškų urėdijų veiklos efektyvumą, turto grąžą valstybei su minimaliomis socialinėmis pasekmėmis.

Kas greita kardinalia reforma suinteresuotas? Profesoriaus akys krypsta į stambius medienos perdirbėjus, bet jis mano, kad pastarieji turėtų ją stabdyti, nes jei sistema sugrius, nuostolius jie pajus tuoj pat – nebus sudaromos sutartys, nes neveiks informacinė sistema, strigs kirtimai, sušlubuos medienos tiekimas perdirbėjams. Ūkinius darbus vykdant iš vieno centro reikės paskelbti didžiulės apimties viešuosius konkursus. Kažin ar Lietuvos įmonės galės atlikti užsakymą visų miškų darbams – tokių pajėgumų nėra, tad reikės rangovus samdytis iš užsienio.

„Jei urėdijose bus atleidžiami žmonės, tai atsilieps ir mūsų fakultetui bei studentų galimybėms dirbti pagal išsilavinimą. Žinoma, dalis galės eiti į privačias struktūras, aplinkosaugos sistemą, medienos perdirbimo įmones, apželdinimą, parkų priežiūrą, užsiimti miestų rekreacine miškininkyste. Mums neramina tai, kad nebūtų nueita Latvijos pavyzdžiu, kuomet miške neliko šeimininko. Be to, kokia bus ta viena įmonė, aplinkos ministras aiškiau neatskleidė. Latvijoje veikia viena įmonė ūkiniams darbams, kurie organizuojami iš centro. Pas mus esą liks 25 padaliniai, tačiau nelabai įsivaizduojame, ką veiks girininkai, ar neliks nuošalėje, galbūt dalis pereis į valstybinę miškų tarnybą. O jei ūkinius darbus organizuos girininkijos, tai nesuprantame, kam reikalingas toks galingas centras su 200 darbuotojų. Ta reformos vizija kol kas labai miglota“, – pastebi miškotyros mokslų daktaras.

Lietuvos miškininkų sąjungos pozicija, urėdijos turi išlikti savarankiškais vienetais, kadangi monopolis ir skaidrumas vienas kitam netinka. Dabar urėdijos natūraliai konkuruoja dėl sandorių, kitos veiklos. Skaičiavimai rodo, kad smulkesnės ir vidutinio dydžio urėdijos dažnai dirba net efektyviau nei didesnės. Palikus vieną įmonę, iš vidutinių grandžių bus visiškai atimta iniciatyva, neliks motyvacijos dėl galutinių rezultatų, tad tikėtina, kad pajamos iš miško gerokai sumažės.

Studentų ateitis – tirštame rūke

Trečio kurso miškininkystės studentė Rugilė Šimulytė sako, kad jos svajonė – būti tikra miškininke, nors išaugo Šiauliuose ant asfalto.

„Mane traukia gamta, labai susižavėjau miškininkyste, 18 metų net tapau medžiotoja. Pirmaisiais metais už studijas mokėjau pati, o nuo antro kurso turiu tikslinio finansavimo sutartį su Šiaulių miškų urėdija, kurioje po studijų turiu atidirbti trejus metus. Tačiau dabar viskas susijaukė, dėl reformos ištiko net šokas. Gaila, niekas negirdi studento ir nežinome, ar turėsime darbą, ar galios pasirašytos sutartys ir kaip viskas išsispręs teisiškai. Mums niekas nepaaiškina, ar netekus galimybės įsidarbinti urėdijoje, nereikės grąžinti pinigų už mokslą, ar išvis bus darbo?“– klausia Rugilė. Anot jos, jei reformos metu bus atleidžiami urėdijų specialistai, tai jaunimui konkuruoti bus labai sunku. Ji net svarstanti, ar nebus priversta emigruoti, o gal rinktis mokslo kelią, tačiau iškyla daugybė klaustukų, ar miškininkystės mokslininko ateityje reikės.

Trečiakursis Mantas Vaivada studijuoti atvyko iš miškų apsuptos Kazlų Rūdos. Jo svajonė – puoselėti šio krašto tradicijas, gausinti gamtos turtus.

„Tikslinį finansavimą esu pasirašęs su Marijampolės miškų urėdija ir tikėjausi, kad į ją grįšiu dirbti, joje atlieku ir praktiką. Studentai išsigandę, kad naikinant urėdijas jauni miškininkai liks be darbo vietų. Vyresni, matyt, jas išsaugos, nes patirtis vertinama, o mums, ko gero, teks keliauti į darbo biržą arba keisti studijų kryptį, kas irgi sudėtinga, nes vyks aukštųjų mokyklų reforma“, – sunerimęs Mantas. Pasak jo, studentai miškininkai dabar – tarp dviejų reformų krantų ir ateitį mato per tirštą rūką. Labai nesinorėtų, kad diplomas būtų tik sienai papuošti, o ne tikrai paskirčiai.

Martynas Papirtis pasiryžęs tęsti šeimos tradicijas – jo tėtis miškininkas ir šiuo darbu būsimas specialistas domėjosi nuo vaikystės. Martynui pavyko pasirašyti tikslinę miškininkystės studijų finansavimo sutartį su Tytuvėnų miškų urėdija, iš kur yra kilęs.

„Dėl reformos baugina nežinia, nes jei mažins urėdijas, gali nebūti darbo vietos. Po studijų bus ypač sunku įsidarbinti, nes konkuruoti be patirties beveik neįmanoma. Norisi, kad išliktų esama miškų valdymo sistema, apjungiant kai kuriuos regionus. Urėdija yra toks mechanizmas, kuris iškart nusprendžia, ką reikia daryti – apsaugoti nuo miško kenkėjų, gaisro ar pan. Iš vieno centro viską valdyti, manau, būtų sudėtinga, pastebėti kiekvieną objektą ar daryti sprendimus. Turint savarankiškumą viskas vyksta sklandžiau“, – įsitikinęs fakulteto auklėtinis. Jis viliasi, kad politikai nepadarys drastiškų sprendimų ir jauniems miškininkams emigruoti nereikės.

Pasirengimas pertvarkai jau prasidėjo

„Pagrindinis aukštojo mokslo rezultatas – tai absolventai, jų įgytos žinios ir gebėjimas integruotis į darbo rinką, taip pat – kaip mokslo ir studijų institucijos atliepia valstybės, regiono, sektoriaus poreikius, – teigia švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. – Vykdydama aukštojo mokslo pertvarką Vyriausybė orientuojasi į kokybiškus rezultatus.“

Aukštojo mokslo tarybos išvadose pabrėžiamas poreikis efektyvinti aukštajam mokslui skirtų valstybės asignavimų panaudojimą, geriau naudojant turimą intelektinį potencialą. Tarybos išvada, aukštojo mokslo sistemos ir jos institucijų tinklo peržiūra yra šaliai būtinas procesas. Pasirengimas pertvarkai jau prasidėjęs, belieka susitarti dėl pertvarkos principų ir jų laikytis.

Svarbiausi aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos veiksniai keli, iš jų – ir demografinis. Per penkerius metus stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius sumažėjo trečdaliu. Numatoma, kad 2020 m. į aukštąjį išsilavinimą pretenduos tik apie 16,8 tūkst. abiturientų – 55 proc. mažiau, nei 2011 m. Kitas tikslas – finansinis, t. y. užtikrinti kokybiškam mokslui ir studijoms reikalingus piniginius išteklius. Šiuo metu visas Lietuvos aukštajam mokslui skiriamas finansavimas atitinka maždaug dviejų vidutinio dydžio Vakarų Europos mokslo universitetų finansavimą. Be to, investicijos į šį sektorių didele dalimi priklausomos nuo ES paramos, kuri mažės.

Trečia – poreikis, arba šalies, regionų, socialinio ir ūkio sektorių raidos interesai. Aukštojo išsilavinimo, kaip ir profesinio rengimo, pasiūla šiuo metu prasilenkia tiek su esama darbo rinkos struktūra, tiek su ilgalaikėmis raidos tendencijomis.

Šiuo metu vyksta konsultacijos su aukštojo mokslo socialiniais dalininkais: savivaldos institucijomis, ministerijomis, asocijuotomis verslo struktūromis, aukštųjų mokyklų tarybomis, Seimo komitetais ir frakcijomis. Ministro Pirmininko kvietimu socialiniai dalininkai vasarį pateikė siūlymus dėl miestų ir regionų aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo. Tad vyksta didysis pasiruošimas realiai reformai, o kokias permainas ji atneš į konkretaus studento gyvenimą, galima įsivaizduoti tik teoriškai.

Angelė Adomaitienė, www. miskininkas.eu