Alternatyvioji istorija Tai įdomu: Kaip Hitleris pardavė Suvalkiją arba kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine

Profesorius Romualdas Juknys: „Kovo 11-oji viena svarbiausių gyvenimo dienų“
11 kovo, 2021
Už mišką ir futbolą svarbiau tik šeima
12 kovo, 2021

Alternatyvioji istorija

Tai įdomu: Kaip Hitleris pardavė Suvalkiją arba kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine

Sausio 10 d. sukako 80 metų nuo Stalino ir Hitlerio sandėrio, kai Suvalkiją buvo parduota  rusams. 1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir F. Schulenburgas (Vokietijos pasiuntinys Maskvoje) pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama:

1. ,,Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939 IX 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje;

2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 7 500 00 aukso dolerių arba 31 500 000 markių“.

Vokiečiai už aukščiausią kainą pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje ,,Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo ir kaip galėjo A. Smetona pasipriešinti sovietams dėl Lietuvos okupacijos? Pagal 1939 m. rugpjūčio 23 d. slaptuosius protokolus Lietuva palikta Vokietijai, o rugsėjo 28 d. sutartimi palikta Sovietų Sąjungai, išskyrus dalį Užnemunės, kuri palikta naciams. Vokiečiai dėl ,,sienų išlyginimo“ gavo rusų sutikimą prijungti Lietuvos teritorijos gabalą, į kurį įeina Kudirkos Naumiestis, Pilviškiai, Vilkaviškis, Suvalkų Kalvarija, Liudvinavas, Lazdijai, Veisiejai ir Kapčiamiestis. Neįeina: Griškabūdis, Kazlų Rūda, Marijampolė, Simnas, Leipalingis.“ (Nacių-Sovietų Lietuvos pasidalinimo dokumentas, pasirašytas 1939 m. rugsėjo 28 d. Maskvoje).

Dr. J. Balsys rašo: ,,Šiandien tiesiog negalima suprasti, kodėl prezidentas ir vyriausybė, gavę sovietų ultimatumą (1940 m. birželio 15 d. ), jo neatmetė (leistų užtekę į jį nieko neatsakyti) ir nepersikėlė sakysim į Vilkaviškį. Reikėjo permesti mūsų kariuomenę už Nemuno ir ten užimti gynimosi pozicijas. Yra beveik tikras dalykas, kad raudonoji armija nebūtų išdrįsusi peržengti Nemuno ir jau jokiu būdu nebūtų brovusis į Vokietijai pažadėtą teritoriją, jeigu lietuviai būtų gynęsi. Mūsų trys divizijos būtų sulaikiusios visus tris sovietų korpusus, nes visados atsargūs sovietai nebūtų rizikavę susidurti su vokiečiais. Būtų buvęs išlaikytas Lietuvos suverenumas daugiau nei viename valsčiuje, kaip po laiko svajojo Smetona.“

Dabar lengva pasakyti ,,kaip būtų, jeigu būtų.‘ Bet dr. J. Balio išvedžiojimai gana realistiški pažvelgus iš laiko nuotolio.

Nuotraukoje: Sovietų ir nacių Lietuvos pasidalijimo dokumentas

Istorikas Antanas Žilinskas