Gydomąjį miško poveikį propaguoja ir Europos miško terapijos institutas

rugsėjo 24, 2019
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas: “Linkiu, kad nustotų siautėti reformų vėtros”
rugsėjo 23, 2019
Išplėstas Žuvinto biosferos rezervatas
rugsėjo 25, 2019

Gydomąjį miško poveikį propaguoja ir Europos miško terapijos institutas

Terapinį ir gydomąją miško poveikį jau anksčiau prieš ketvirtį amžiaus įrodė japonai. tyrimų duomenys įspūdingi – miške praleistas savaitgalis stipriai ir ilgam pakelia žmogaus imunitetą. Po „miško maudynių“ žmogaus imuninių ląstelių aktyvumas ir kiekis žymiai padidėja, jis išlieka vidutiniškai 56 proc. didesnis net kai tiriamieji grįžo į miestus, o po mėnesio laiko išliko 23 proc. didesnis nei įprastai. Streso hormono adrenalino kiekis sumažėjo 68 proc. miško maudynių metu ir taip pat negrįžo į buvusį lygį. Viena diena miške sumažina adrenalino kiekį kraujyje ir kraujo spaudimą, tas efektas išlieka savaitę.

Svarbiausia sulėtinti tempą

Šiemet įkurtas Europos miško terapijos institutas, kuriame mokosi ir lietuvių. Viena iš Europos miško terapijos instituto įkūrėjų psichologė Petra Ellora Cau Wetterholm iš Švedijos Miško festivalyje, vykusiame prie Lajų tako ir Puntuko akmens, teletiltu supažindino su miško terapijos principais ir jos taikymu pervargusiems žmonėms, psichikos ligoniams. Pasak P. E. Wetterholm, pagrindiniai miško terapijos faktoriai – lėtas ėjimas pasitelkus visas jusles, tyla ir dėmesingumas gamtai, patiriamiems įspūdžiams ir jų aptarimas.

Pasak P. E. Cau Wetterholm, viena pagrindinių miško maudynių dalių – kvėpavimas natūraliais miško kvapais, eteriniais aliejais, kuriuos išskiria medžiai, saugodamiesi nuo bakterijų ir vabzdžių. Jie stiprina ir žmonių imuninę sistemą. Tyrimai parodė, kad miško eteriniai aliejai didina su svetimkūniais ir su vėžiu kovojančių imuninių ląstelių ir baltymų aktyvumą, mažina streso hormonų lygį ir kraujo spaudimą, pagerina miegą ir nuotaiką, harmonizuoja nervų sistemą. Kaip pabrėžė Europos miško terapijos instituto kūrėja, miške praleistas laikas žmogų ramina, padeda įveikti stresą, prislėgtą nuotaiką, padeda sukaupti ir išlaikyti dėmesį, gerina atmintį.

Ypač naudinga patiriantiems depresiją, pervargimą, nerimą

Petra Ellora Cau Wetterholm įsitikinusi, kad miško terapija labai naudinga pervargimo sindromą, depresiją, stresą, išsekimą ir nerimą patiriantiems bei įvairių psichikos ligų kamuojamiems žmonėms. Ji atliko tyrimą su dvejomis 10 tokių 31-63 m. amžiaus asmenų grupėmis, kurioms taikytas 6 savaičių miško terapijoskursas.

Pasak P. E. Cau Wetterholm, kiekvienas seansas pacientų savijautą pagerindavo maždaug trims dienoms. Žmonėms padaugėdavo energijos, pagerėdavo socialinis bendravimas, savijauta, dėmesio koncentravimas ir kitos kognityvines galimybes, mažėdavo nerimas, pyktis, kas žadino viltį, kad galimas pasveikimas.

„Veikia fitoncidas, deguonis, neurologinė žmogaus stimuliacija. Žmogaus kūnas turi neįtikėtinai dideles atsistatymo ir savęs gydymo galimybes. Didina gerovės ir ramybės pojūtį, kūrybingumą, gerina dėmesį, kognityvines žmogaus galimybes, mažina pyktį, nerimą, beviltiškumą, stresą, pakelia imunitetą“, – sakė P. E. Cau Wetterholm, pastebėdama, kad ši terapija netinka tam tikromis fobijomis sergantiems, pvz., įvairių vabzdžių bijantiems žmonėms.

Tinka asmeniškai ir grupėmis

P. E. Cau Wetterholm teigė, kad dažnai girdi būsimų miško gidų ar medikų klausimų, koks jų vaidmuo, jiems sunku suprati, kad gydo pats miškas, o jie tik palydi į miško pasaulį ir suteikia patarimų, kaip jame elgtis. Beje, vienas didžiausių iššūkių dažnai būna padėti žmonėms sulėtinti tempą, stebėti aplinką visomis juslėmis.

„Miške nėra interneto, bet žmonės ten gali „rasti“ geresnius tarpusavio ryšius. Miško medicina įrodo žmogaus ir miško gerovės tarpusavio ryšį, ekologinį ryšį su aplinka, didesnį rūpestį augalais ir abipusę sveikatą. Į tai turėtų atsižvelgti mokymo įstaigos, architektai planuodami miestų plėtrą, darbdaviai, miškininkystės sektorius ir verslo atstovai bei sveikatinimo ir gydymo paslaugų teikėjai“, – pateikia išvadas P. E. Cau Wetterholm.

Pasiteiravus, ar svarbu, kad žmogus suprastų miško terapijos poveikį, ar pakanka išeiti į mišką vedant terapijos specialistui, P. E. Cau Wetterholm teigė, kad daugeliui žmonių pakanka pačios patirties, tačiau kai kam labai svarbu, kad terapija yra moksliškai pagrįsta. Mūsų visuomenėje tai vertinama kaip rimtesnis dalykas nei vien autentiška patirtis. Japonijoje „gimusi“ miško terapija ypač sparčiai plinta Korėjoje, JAV, Australijoje ir mūsų senajame žemyne.

Ir apie tautišką gėrėjimąsi mišku

Ar skirtingose pasaulio šalyse miško terapijos užsiėmimai vyks vienodai, ar šalių tradicijos turės jiems įtakos? Pasak P. E. Cau Wetterholm, pagrindiniai principai – lėtas ėjimas pasitelkus visas jusles, tyla ir dėmesingumas gamtai, patiriamiems įspūdžiams – visur bus tokie patys, o miško terapijos gidai vesdami užsiėmimus tikriausiai atsižvelgs ir pasinaudos šalies specifikos ypatumais.

Nemažai kas išgirdęs apie miško terapiją nustemba, kad įprastas lietuviui gėrėjimasis mišku pripažintas nauja iš tolimos Japonijos po pasaulį sklindančia terapija. Vaistinių augalų tyrinėtoja mokslininke dr. Vitalija Povilaityte-Petri iš Belgijos pastebėjo, kad lietuvių gamtojautą galima būtų įrašyti į Nematerialaus kultūros paveldo objektų sąrašą kaip lopšines ar sutartines, Kūčių vakarienę, kad ji būtų pripažinta nacionaline saugotina vertybe.

Daiva Červokienė

Autorės nuotraukose:

Viena iš Europos miško terapijos instituto kūrėjos psichologės Petros Ellora Cau Wetterholm pranešimo skaidrių;

Miško terapijos užsiėmime;

Vaistinių augalų tyrinėtoja mokslininke dr. Vitalija Povilaityte- Petri iš Belgijos mano, kad lietuvių gamtojautą galima įrašyti į Nematerialaus kultūros paveldo objektų sąrašą kaip lopšines, sutartines ar Kūčių vakarienę.