Iki 1500 ha privataus miško ploto ribojimo – vienas žingsnis

liepos 16, 2019
“Miškai: inovacijos ir tradicijos 2019” parodoje-festivalyje – naujovės, seminarai, smagios varžytuvės …
liepos 15, 2019
VMU direktorius M. Pulkauninkas atsistatydina savo noru
liepos 17, 2019

Iki  1500 ha privataus miško ploto ribojimo –  vienas žingsnis

Seimas antradienį, liepos 16 d.,  po svarstymo pritarė Miškų įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-2288(2), kuriomis siekiama iki 1500 ha apriboti privačios nuosavybės teise disponuojamų miškų plotus. Seimo spaudos biuras pranešė, kad  už šio įstatymo pataisas balsavo 83 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 4 parlamentarai. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą. Tad iš esmės  iki įstatymo  įsigaliojimo teliko vienas žingsnis, tiesa, po galutinio balsavimo Seime  jį pasirašyti dar turės Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. 

Pagal Miškų įstatymo pataisas  asmuo ar susiję asmenys galės įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1500 ha.

Be to, asmenys galės įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau nei 20 proc. juridinio asmens, kuris nuosavybės teise turi daugiau nei 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos išduotą sutikimą. Prieš tai ji    pagal valstybės įmonių ar  biudžetinių institucijų registrų duomenis turės įsitikinti, ar  asmenų turimi ir planuojami įsigyti miškų ūkio paskirties sklypų plotai ar akcijų dalis neviršija  įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių.

Miškų įstatymo pataisas pateikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai: aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, Virginija Vingrienė, Kęstutis Bacvinka, Viktoras Rinkevičius, Audrys Šimas, Petras Nevulis, Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas. Dėl miško žemės ploto ribojimo Seimo komitetuose ir plenarinių posėdžių salėje diskutuota  ne kartą. Prieš metus  po jo pateikimo Seimas pavedė  jį toliau nagrinėti Aplinkos apsaugos komitetui, kuris  pataisoms nepritarė. Neseniai vėl po atsinaujinusių diskusijų Seime nutarta perduoti projektą toliau svarstyti jau Kaimo reikalų komitetui. Šįkart Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas pristatė Kaimo reikalų komiteto išvadą, kuria pritarta šiam teisės aktui.

Vienas iš projekto iniciatorių parlamentaras Viktoras Rinkevičius pasisakė, kad Seimo nariai prisiekė saugoti Lietuvos žemės vientisumą ir meluoja tie, kurie tikina, kad tik Lietuva riboja žemės ūkio paskirties žemės ir miško įsigijimą. Realiai ribojimai yra daugumoje ES šalių. Anot politiko, 1500 ha miško valda leidžia tikrai racionaliai ir pelningai ūkininkauti, iš to gyventi bei išsaugoti šeimos ūkio tradicijas. Jis siūlė pritarti šiam projektui.

Miškų įstatymo pataisomis siekiama išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, krypstančios link intensyvaus miškininkavimo, ir sumažinti neigiamą pramoninio kirtimo įtaką kraštovaizdžiui, rekreacijai, bioįvairovei. Be to, pagal Konstituciją valstybė įpareigota rūpintis natūralios gamtos objektų apsauga, prižiūrėti, kad gamtos ištekliai būtų naudojami saikingai, atkuriami bei gausinami.

Miškų įstatymo pataisos, jų iniciatorių teigimu, pri­ori­te­tą teikia šei­mos ūkiui, nes pagrindinę dalį miško savininkų sudaro fi­zi­niai as­me­nys, nors pa­gal valdomą miš­ko plo­tą pirmauja ju­ri­di­niai asme­nys. Būtent dėl to įsta­ty­me daug dė­me­sio skirta su­si­ju­siems as­me­nims, nes dėl jų kyla didesnė  ri­zi­ka užvaldyti miškus.

Šiuo metu kiek daugiau nei pusę šalies miškų valdo valstybė – po urėdijų reformos įsteigta jas apjungusi Valstybinių miškų urėdija (VMU), o likusiąją dalį –  apie 250 tūkst. privačių savininkų.

Nepritariantieji minėtam teisės aktui teigia, kad  projektas yra sulaukęs neigiamų išvadų iš Vyriausybės, Specialiųjų tyrimo tarnybos, Konkurencijos tarybos, esą jį pareikalus taisyti ir   europinės institucijos. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas
dr. Algis Gaižutis aiškina, kad  “privačių subjektų galimybė pasiekti bent kiek reikšmingesnę masto ekonomiją bus ribojama įstatymu”. Tuo tarpu Valstybinė miškų urėdija  ir toliau valdys apie pusę visų šalies miškų (1 089 000 ha)  ir išlaikys galimybę būti didžiausia prekybos mediena rinkos dalyve  Lietuvoje.

www.miskininkas.eu inf.