Kadagio galios

14 kovo, 2017
Prezidentė: Reformą reika pagrįsti
10 kovo, 2017
Reformos imasi miške buvę nebent grybauti
14 kovo, 2017
 

Kol gamtoje dar nėra žalumos, labai išsiskiria kadagiai. Be to, būtent kovo mėnesį dažniausiai švenčiame Verbų sekmadienį, kurį sunku įsivaizduoti be kadagių šakelių.

Naudingas kaip kadagio uoga

Verbų sekmadienį pašventinta verba, kadagių ar žilvičių šakelė laikyta magiška, suteikiančia augimo ir gyvybės jėgos, saugančia nuo ligų. Verba buvo įprasta gintis nuo galimų nelaimių. Šv. Velykų rytą su šventinta verba apeidavo visus trobesius, tvartus, net laukus ir kiemo medžius – kad visi būtų sveiki ir stiprūs, saugotų namus nuo nesėkmių ir tamsybių. Užėjus audrai, perkūnijai, ją degindavo krosnyje ar bent pasmilkydavo, kad šventi dūmai nuvytų debesį. Sėdami javus sutrintų verbos spyglių įmaišydavo į pirmosios sėtuvės grūdus. Verbos šakutę įkišdavo į dirvą, kad ledai neišguldytų ir neišmuštų pasėlių. Ja sukirsdavo vaikams, kad šie greičiau augtų. Verba paliesdavo ar pasmilkydavo pavasarį pirmąkart į ganyklą išvaromus gyvulius, kad per vasarą išliktų sveiki.

Degančių kadagių šakelių ir uogų dūmais mūsų protėviai smilkydavo patalpas kilus infekcinių ligų epidemijoms. Manyta, kad pašventinta verba su kadagio šakele namus saugo nuo perkūno ir piktųjų dvasių, avilius – nuo pelių, o gyvulius – nuo ligų. Ne veltui patarlė sako: „Pamačlyvas (naudingas) kaip kadagio uoga“.

Auga lėtai, gyvena ilgai

Kadagys (lot. Juniperus) – pušainių (Pinopsida) klasės kiparisinių (Cupressaceae) šeimos augalų gentis. Lietuvoje auga viena savaiminė jų rūšis – paprastasis kadagys (Juniperus communis) ir dar kelios auginamos kaip dekoratyviniai augalai: kazokinis (Juniperus sabina), virgininis (Juniperus virginiana).

Tai neaukšti 3–5 metrų aukščio krūmai, rečiau medžiai, 10–15 metrų aukščio, dvinamiai augalai: moteriškus ir vyriškus kankorėžius krauna skirtingi individai. Miškininkai pastebėjo, kad vyriškieji augalai panašesni į siauralapius medžius, sodybose, kartais ir miške, užauga iki 9–10 metrų aukščio, o moteriškieji – į besikerojančius krūmus.

Kadagiai auga lėtai: penkiamečiai siekia vos 20 centimetrų, o dešimtmečiai – pusę metro aukščio. Trake augančių kadagių vidutinis aukštis apie metrą.

Saugomi kadagynai

Lietuvoje trisdešimt kadagynų pripažinti atitinkantys Europos bendrijos svarbos buveinės reikalavimus, jų bendras plotas sudaro apie kvadratinį kilometrą. Šios teritorijos saugomos todėl, kad ten auga įspūdingi kadagiai, nors dauguma jų įeina į didesnes saugomas teritorijas, tad ir jų pavadinimai „slepiasi“ po kitais. Didžiausi pagal plotą yra Šauklių riedulyno, Margupio, Kauno marių ir Dainavos girios kadagynai.

Didžiausias ir labai įspūdingas Šauklių kadagynas-riedulynas Salantų regioniniame parke, užimantis 29 hektarų plotą. Jis yra ir poledynmečio tundros kraštovaizdžio draustinis. Čia, kadagių giraitėje, yra daug akmenų, kuriuos, kaip teigiama šaltiniuose, prieš 12–13 tūkstančių metų atnešė ledynas, o netoli kadagyno stūkso mitologinis akmuo.

Gerai žinomi Arlaviškių kadagynas, dar vadinamas Kadagių slėniu, esantis kairiajame Kauno marių kranto šlaite, prie Arlaviškių gyvenvietės, ir Vilkokšnio kadagynas ant ežero kranto, prie Antakalnio kaimo, Trakų rajone, kurie užima atitinkamai 9 ir 5 hektarų plotą. Įdomi Margupio kadagyno, stūksančio Margupio upelio slėnyje, Jurbarko rajone, istorija. Keliautojas, speleologas, publicistas ir ūkininkas, esperanto kalbos entuziastas Erikas Laiconas su žmona Edita, kuriems priklauso ši žemė, ėmėsi iniciatyvos, kad ji būtų paskelbta saugoma teritorija. Taip buvo paskelbtas valstybinis Margupio botaninis draustinis, kurio dalis yra 1,85 hektaro ploto kadagynas, o Laiconų namuose atidarytas šio draustinio informacijos centras, kuriam priestatą prie gyvenamojo namo savo lėšomis pastatė ši šeima.

Gydomosios galios

Kadagiai – vieni iš vaistinių augalų, apie kuriuos seniausiai užsimena raštija. Medicinoje jų vaisiai naudojami dėl eterinio aliejaus, kuris varo šlapimą, žadina bronchų, tulžies sekreciją. Šis aliejus kartu yra ir puiki išorinė antibakterinė priemonė žaizdoms, uždegimams gydyti. Nuo seno žmonės žinojo, kad kadagių eteriniu aliejum galima puikiausiai dezinfekuoti statines, kuriose konservuojamos rudens gėrybės. Vieną kitą melsvą kadagio uogą įsimetus į burną galima pagerinti apetitą, virškinimą, žarnyno peristaltiką.

Pavyzdžiui, Rusijoje XVII amžiuje egzistavo vadinamoji kadagių prievolė. Į Maskvą iš aplinkinių regionų kadagiai buvo vežami dideliais kiekiais – aliejui ir etanoliui gaminti. Iš etanolio gamino degtinę, kuria gydė daugybę ligų, o aliejų vartojo kaip antiseptinę priemonę žaizdoms, nudegimams, nušalimams gydyti.

Žymiosios E. Šimkūnaitės žodžiai

Kaip pastebėto šviesaus atminimo farmacininkė, liaudies medicinos žinovė Eugenija Šimkūnaitė, kadagių konkorėžėliai „uogos“ krimstelėsi – smalkūs, už pušies brazdą gerokai smalkesni, bet ir saldumo daugiau turi. Tiesa, kiek daugiau prisivalgius – per juosmenį rėžte rėžia ir šiaip visokių negerumų randasi, bet... kai pilvas prie nugaros pridžiūsta, valgo. Jei žmoniškai nurinkti moka, lazdomis nedaužo, negurina, su šakomis neplėšia – metų metais nuo tų pačių kadagių rinkti galima. Alkani būdami valgė ir bevalgydami pastebėjo, kad gerai sugrūdus, šaltu vandeniu užpylus galima saldumą ištraukti, o smalkumas palieka. Tą saldų vandenį kiek palaikius, dar ir nuvarius – atsiranda smagybės gėrimai... Smalkumo prireikia virtuvėje: sugrūda kelias „uogeles“, gerai su druska išmaišo, įtrina žuvį, mėsą ar paukštį, kelias valandas palaiko – visai kitas skonis. Pagardui tinka, girą ar kokį kitą gėrimą galima pasidaryti, bet padauginus kenkia... Tai gal ir vaistu gali būti? Galvotų žmonių visais laikais buvo, pagalvojo, paderino, pabandė – tikrai, gali ir šlapimą pavaryti, ir tulžies išskyrimą paskatinti, netgi, nors ir nelabai įtikėtina, – akis prašviesinti. Šiandien nebe tokie filosofai ir poetai esame, bet žinome: gleivinė padirginta stipriau veikia, tiesa, jei nuolat dirginsime, susilauksime priešingo rezultato. Dirginti ir galima, ir reikia, bet labai apdairiai. Kadagys ne vienintelis taip veikia, bet kuo besidirgintume, po trijų–keturių dienų bent porą dienų pailsėkime. Kai smarkiai pavaromas šlapimas, sumažėja organizme skysčių, sumažėja kraujospūdis, sumažėja spaudimas ir akies obuolyje, glaukoma sergantis lyg ir geriau mato. Deja, daug kas priklauso ne nuo kokios vienos priežasties, o nuo daugelio...

Norintiems išbandyti kadagių galybę

Skausmui malšinti

Senas liaudies medicinos receptas: sutrinkite kadagių uogų ir suminkykite su ruginės naminės duonos minkštimu, dėkite kaip kompresą prie kaktos, kai skauda galvą. Jeigu dėl šaltų ir drėgnų orų ima gelti sąnarius, padeda kadagių vaisiai. Juos kramtykite tokia tvarka: pirmąją dieną – 4, antrąją – 5, trečiąją – 6 ir taip toliau, kol sukramtysite 10 vaisių. Tada dozę mažinkite iki 4 vaisių paskutinę dieną.

Valgomąjį šaukštą susmulkintų šaknų užpilkite 100 g karšto vandens, pavirkite 15–20 minučių ant silpnos ugnies arba vandens vonelėje, palaikykite šiltai 30 minučių, nukoškite ir gerkite po gurkšnelį 3 kartus per dieną prieš valgį.

Vaisių nuoviras

10 g kadagių vaisių užpilkite stikline verdančio vandens, kaitinkite 10 minučių vandens vonelėje, po 45 minučių nukoškite, žaliavą nusunkite, įpilkite virinto vandens iki ankstesnio tūrio. Gerkite po valgomą- jį šaukštą 3–4 kartus per dieną nuo šlapimo pūslės uždegimo, inkstų akmenligės, skrandžio ir kepenų ligų. Vaisių nuoviras Valgomąjį šaukštą kadagių vaisių užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens ir virkite 20 minučių ant silpnos ugnies. Praaušus nukoškite, žaliavą nusunkite. Šio nuoviro gerkite po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną nuo kosulio, bronchito, tracheito, laringito.

Kadagių gira

200 g kadagių vaisių, stiklinę cukraus, pusę šaukšto apynių suberkite į indą, įpilkite 5 litrus vandens ir virkite 20 minučių. Atvėsinę iki 20 laipsnių, įdėkite šaukštą mielių. Po dviejų dienų girą supilstykite į butelius ir laikykite šaltai, gerkite ne daugiau kaip po stiklinę kelis kartus per dieną.

Dantenoms gydyti

Jei skauda dantenas, jos kraujuoja, kasdien sukramtykite po 2–3 kadagių vaisius. Sukramtę išspjaukite, nes kadagių veikliosios medžiagos yra labai stiprios.

Plačiau - Daivos Červokienės knygoje „Kaip gydo medžiai“.
Ją galima įsigyti iš autorės susisiekus epaštu daiva.cervokiene@gmail.com