Kodėl nerūpi savi žaliavų resursai ir pūdomi milijonai?

Kodėl nerūpi savi žaliavų resursai ir pūdomi milijonai?

Valdžios vyrai prieš keletą metų patikino tautą –  „Pas mus nežibės lemputės iš nesaugios Baltarusijos atominės elektrinės!“ Dar tvirtai pažadėjo plėsti saugomas teritorijas ir mažinti medžiapjūtės apimtis. Tauta apsalo iš laimės. Dalis dar ir dabar lyg mantrą lemena burtažodžius „Baigia iškirsti miškus“, „Labanoras“, „Išveža medieną“...

Kai tokios miglos į ausis pripūsta į valias, galima pasireguliuoti… pelną. Jo schema paprasta – Lietuvoje sunaikinti vietos biokuro tiekėjus, gaminančius medienos skiedrą iš miško atliekų, įvesti miško naudojimo ribojimus per būtų-nebūtų buveinių tinklo plėtrą, padidinti šilumos vartojimo pajėgumus paleidžiant milžiniškas atliekų deginimo gamyklas bei plačiai atverti sienas kaimyninės šalies kenkėjų pažeistai medienai per naujai tiesiamus geležinkelio ruožus. Kai sumažini pasiūlą, padidėja paklausa – prie šio paslaptingo poreikio pradeda rikiuotis eilės tų, kurie nieko nelaukę ima ir patenkina poreikį.

Kaip skelbia oficialūs 2018 m. duomenys (praėjusių metų duomenų dar nėra), prekybos santykiai tarp Lietuvos ir Baltarusijos yra intensyvūs bei vis labiau intensyvėjantys. Pagal paslaugų importą kaimyninė šalis buvo pirmoje vietoje iš visų Lietuvos prekybos partnerių. Prekių importas iš Baltarusijos augo 16 proc. (107,4 mln. eurų) iki 764,7 mln. eurų, palyginti su 2017 metais. Ši kaimyninė šalis mums įdomi būtent dėl to, kad svarbiausia importuojamų prekių grupė iš Baltarusijos buvo ne kas kita, o mediena ir jos gaminiai. Importas 2018 m. išaugo 40 proc. iki 166,1 mln. eurų, palyginti su 2017 m.

Lietuvoje šilumos kainas šilumos tiekimo įmonėms, vadovaudamasi „Šilumos kainų nustatymo metodika“, nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), o kainos  perskaičiuojamos kas mėnesį, įvertinus kuro kainos ir perkamos šilumos kainos pasikeitimą. Šilumos kainų dydį labiausiai lemia šilumos gamybai naudojamo kuro kainos. Viešai deklaruojama, kad biokuro kaina sudaro apie 80 proc.  šilumos kainos.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kaina. Per metus (2020 m. sausis/2019 m. sausis) biokuro kaina sumažėjo 33 proc. Ar galutiniai šilumos vartotojai pajuto kiek didesnį šilumos kainos sumažėjimą? Aišku, reikėtų patikrinti sąskaitas, tačiau bent jau mano, sostinės gyventojo, centrinio šildymo naudotojo, sąskaitos nesumažėjo, o namai buvo šildomi taip, lyg už lango pusę metų spaustų 30 laipsnių šaltis, nors džiaugėmės pačia šilčiausia žiema per paskutinius pusšimtį metų.

Oficialiai deklaruojama, kad praėjusiais metais Lietuvoje nupirkta 425 tūkst. tne biokuro, iš jo   sm2 iš kaimyninės Baltarusijos atkeliavo net 70 proc. Ką rodo šie skaičiai? Pabandykite įsivaizduoti 80 tūkst. skiedrovežių, kertančių Lietuvos sieną. Gerai prisidedame prie kovos su klimato kaita, ar ne?

Šilumininkų abrakadabrą pavertus į kietmetrius, gauname apie 1 mln. 800 tūkst. kub. m medienos produktų masės. Išsamiau pažvelgę į Valstybinių miškų urėdijos duomenis matome, kad malkinės medienos per pusmetinius konkursus parduota 150 tūkst. ktm. Dar vykdyti pardavimai ilgalaikėmis sutartimis, bet, mano žiniomis, jos sudarytos tik su medžio plokščių gamintojais. Be to, dar yra malkinės medienos pardavimų iš privačių miškų ir pjovimo atliekos iš kelių šalyje belikusių lentpjūvių. Visa tai sudėję gauname, kad vietos biokuro pasiūla buvo apie 500 tūkst. ktm. O tai reiškia, kad gerai suteptais geležinkelio bėgiais įsivežėme maždaug 2,5 karto daugiau nei parduota biokurui tinkamos žaliavos.

Norite dar triukų? Prašau. Aplinkos ministerija deklaruoja, kad iš valstybinių miškų nupirkta apie pusę pagaminto kiekio – vadinasi, likęs paliktas tiesiog supūti miške, o tai sudaro 2,5 mln. eurų. Žinoma, kad kaimyninės šalies produkcija lietuviško biokuro kainas numušė trečdaliu, tad miškuose supuvusi suma siekia 3 mln. eurų. Čia pateikti skaičiavimai tik apie vieną kurui tinkamą medienos produktą, o kalbant apie kitą žaliavą sm3, tai jos nepavyko parduoti apie 100 tūkst. ktm. Įvertinus kainos dempingą, mūsų miškuose supuvo dar 1,5 mln. eurų. Mūsų skaičiavimais, dėl nerentabilumo privačiuose miškuose palikta pūti apie 300 ktm sm3 šakų produkcijos, tad vien privatūs miškų savininkai neteko apie 5 mln. eurų, o kur dar sumažėjusios kainos įtaka?

Dabartinę situaciją apibūdina vietos biokuro gamybos įmonės vadovas: „Kaip turi jaustis smulkus verslo atstovas, stabdantis savo įmonės veiklą ir dėl to priverstas savo darbuotojui  pranešti liūdną žinią apie atleidimą, nors per penkiolika metų buvo sukurtos šešios dešimtys darbo vietų kaimo vietovėse, investuotos milijoninės lėšos į žmonių mokymus ir biokuro ruošimo techniką“?

Ir visa tai vyksta todėl, kad savimi besigrožintys valdininkėliai, mišką matę tik pro automobilio langus, o biokurą iš fancy konsultantųparuoštų fancy strategijų pdf formate, niekaip nesugeba parengti tvarkos, kad pirmiausia būtų naudojami vietos žaliavų resursai.

Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius

Nuotrauka autoriaus

Baltarusiško biokuro sankaupos Kauno intermodaliame terminale Palemone