Būti miškininku labai garbinga

Būti miškininku labai garbinga

Mūsų senas miškas

Rūmai dideli,

Čia gyvena eglės,

Ąžuolai žali…

Miškininkas – asmuo, užsiimantis miškininkyste, mokslu, menu ir miškų tvarkymo profesija. Miškininkai užsiima įvairia veikla, įskaitant ekologinį atstatymą ir saugomų teritorijų tvarkymą. Miškininkai tvarko miškus siekdami įvairių tikslų, įskaitant tiesioginę žaliavos gavybą, poilsį lauke, išsaugojimą, medžioklę ir estetiką. Naujos tvarkymo praktikos apima miškų valdymą siekiant biologinės įvairovės, anglies sekvestracijos ir oro kokybės. Šiame savo darbe kalbėsiu apie tai, kodėl aš noriu būti miškininke.

Daugelis žmonių painioja miškininko ir kirtėjo sąvoką, tačiau dabar miškininkams rūpi ne tik medienos derlius, bet ir tvarus miškų valdymas. Miškininkas gali reikšti: girininkas, miškų inžinierius, miško apsaugos inžinierius, miškų urėdas, generalinis miškų urėdas, eigulys, miškotyrininkas, miškotyros specialistas, kažkada – LDK žemietijų pareigūnas.

Miškas – tai teritorija, tankiai apaugusi medžiais, sudaranti tam tikrą gyvosios gamtos buveinę. Miškai dengia apie 30 proc.  Žemės sausumos ir yra vienas svarbiausių biosferos elementų. Jie atsiranda  teritorijose, kur yra pakankamai kritulių, iškrintančių ištisus metus, ne tik lietinguoju laikotarpiu. Pagrindiniai mūsų planetos miškų masyvai auga vidutinių platumų, tropinėse ir subtropinėse klimato juostose. Miškų nėra arktiniuose, antarktiniuose regionuose. Miškai taip pat auga įvairių pasaulio regionų kalnuose, o jų augimo viršutinė riba vadinama medžių linija.

Dėl klimatinių sąlygų skirtumų miškų įvairovė didelė. Noriu pateikti pagrindinius žemėje augančių miškų tipus: taiga – spygliuočių miškai, būdingi atšiauriems šiaurės regionams, mišrieji ir plačialapiai miškai būdingi vidutinių platumų juostoje, kur pakankamai švelnios temperatūros ir užtektinai kritulių, musoniniai miškai (arba sausieji tropikų ir subtropikų miškai) – miškai, augantys musonų įtakojamose srityse, kurių augalija ištveria sausros laikotarpius, drėgnieji atogrąžų miškai yra paplitę tropikuose, kur krituliai gausūs ir pastovūs.

Miškai, augantys itin lietingose vietose, vadinami drėgnaisiais, o miškai, kuriuose dažnai tvyro rūkas – rūko miškais.

Lietuvoje miškų netrūksta. Miškai Lietuvoje užima 33,5 proc. šalies teritorijos, pusė jų yra valstybiniai. Dauguma Lietuvos miškų yra spygliuočiai: 34,6 proc. plotų užima pušynai, 20,9 proc. – eglynai. Iš lapuočių daugiausiai yra beržynų (22,2 proc.) ir juodalksnynų (7,6 proc.). Beveik trečdalis visų Lietuvos miškų plyti saugomų teritorijų ribose arba jų buferinėse zonose.

Aš pati labai mėgstu pasivaikščioti po miškus. Eini sau vasarą mišku, paukščiai čiulba, medžiai linguoja, vėjas pučia, tiesiog pasaka!

Bet kartais miškas mus gali apgauti ir mes galime miške pasiklysti! Miškininkai mums nori padėti ir pasakyti, ką mums daryti tokioje situacijoje. Atkreipkime dėmesį į gamtos požymius.

Daugelio medžių žievė šiaurinėje pusėje grubesnė. Beržo žievė baltesnė ir švaresnė pietinėje pusėje. Pušų kamienai šiaurinėje pusėje po lietaus pajuosta. Medžiai, akmenys, mediniai ar čerpių stogai šiaurinėje pusėje labiau padengti kerpėmis ir samanomis. Skruzdėlynai dažniausiai būna pietinėje medžių, kelmų ar krūmų pusėje, o jų šiaurinis šlaitas statesnis nei pietinis. Pavasarį sniegas anksčiau nutirpsta pietiniame kalvos šlaite, be to, jis greičiau sužaliuoja.

Aš pati norėčiau būti miškininke dėl to, kad būti miškininku yra labai garbinga. Jeigu miškininkų nebūtų, miškai jau būtų seniai išdegę ar tiesiog pavirtę didele atliekų krūva.

Bet ir mums reikia neapsunkinti miškininkams darbo. Jei pamatai šiukšlę, paimk ją ir į artimiausią šiukšliadėžę išmesk. Jokiu būdu nepadek miško!

Miškininkai dirba valstybės žinybose, taip pat gali dirbti privačios pramonės, miškų konsultacinėse įmonėse, privačiose ar valstybinėse miško valdose, miškininkystės įmonėse bei medienos įmonėse. Jie, be abejo, gali dirbti gamtos apsaugos organizacijose arba dėstyti kolegijose ir universitetuose.

Miškininko profesija – garbinga, tokia ji buvo nuo seniausių laikų, tokia yra ir dabar.

Gabija D., 12 metų

Bronislovo Ambrozo nuotrauka