LMSA XX Generalinės Asamblėjos REZOLIUCIJA

Lietuvos miško savininkų asociacijos XX-je Generalinėje Asamblėjoje, kuri vyko 2017 m. balandžio 7d. (penktadienį) 11 val. Ukmergėje, Ukmergės kraštotyros muziejuje, aptarėme asociacijos nuveiktus darbus ir kalbėjome apie svarbiausias miškų savininkams problemas bei galimus sprendimo būdus. Aktuali ne vien tik valstybinių miškų urėdijų darbuotojams yra šiuo metu plačiai aptariama valstybinė miškų reforma, mokesčiai miškų savininkams, medžioklės reglamentavimo pakeitimai ir daugelis kitų klausimų. Priėmėme LMSA XX GA Rezoliuciją.

 

Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) Generalinės asamblėjos REZOLIUCIJA 2017 m. balandžio 07 d. Ukmergė

Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) 2017 m. balandžio 7 d. Ukmergės kraštotyros muziejuje (Kęstučio g. 9, Ukmergė) surengta ataskaitinė Generalinė Asamblėja. Išklausę bei apibendrinę delegatų ir svečių pasisakymus apie aktualiausius privačių miško savininkų klausimus ir problemas, siekiant didinti Lietuvos privataus miškų ūkio sukuriamą vertę ir užtikrinti konkurencingumą bei pagerinti esamą situaciją, LMSA Generalinė Asamblėja kreipiamės į:

• Lietuvos Respublikos Prezidentę Jos Ekscelenciją Dalią Grybauskaitę,
• Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį,
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrą pirmininką Saulių Skvernelį,
• Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Kęstutį Mažeiką,
• Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką Andriejų Stančiką,
• Lietuvos Respublikos Aplinkos ministrą Kęstutį Navicką,
• Lietuvos Respublikos Finansų ministrą Vilių Šapoką,
• Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministrą Bronių Markauską,
• Lietuvos Respublikos politines partijas ir Lietuvos Respublikos Seimo narius;
• Generalinę miškų urėdiją, Valstybinę miškų tarnybą ir Valstybės saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos miškininkų sąjungą.

prašydami priimti Jūsų kompetencijoje esančius sprendimus, skirtus neatidėliotinai spręsti svarbias privataus miškų ūkio plėtrą stabdančias problemas. LMSA Generalinės Asamblėjos dalyviai, išklausę LMSA 2016 m. veiklos ataskaitinį pranešimąbei apibendrinę delegatų ir svečių pasisakymus apie privačių miško savininkų problemas, dabartinę privataus miškų ūkio formavimosi eigą, pažymime, kad:

• Miškai užima 2, 2 mln. ha (~ 33,5%) Lietuvos teritorijos ir yra neatsiejama mūsų šalies kultūros, ekonomikos ir kaimo plėtros dalis. Kasmet miškų plotas vidutiniškai padidėja po 6 -9 tūkst. ha (daugiausia  privačioje žemėje). Per 50 metų faktinis medynų užimamas plotas padidėjo apie 0,5 mln. ha. Atgavus Nepriklausomybę susiformavo privatus miškų ūkis ir ženkliai išsiplėtė- ~40 % miškų valdo 249 tūkst. privačių miškų savininkų (vidutinis valdos dydis-2,84 ha). Tiek valstybinis, tiek privatus miškų ūkio sektorius gali harmoningai vystytis bendradarbiaudami, atsižvelgiant ir gerbiant abiejų sektorių savitumus, bendram Lietuvos visuomenės labui, visų miškininkų  ir miškų savininkų džiaugsmui, o svarbiausia- Lietuvos girių klestėjimui. Tačiau Lietuvos privačių miškų savininkas neramina vis labiau didėjantys mastai  suvaržymų, draudimų ir apribojimų naudoti nuosavybę prisidengiant menamais viešaisiais interesais ar gamtosauga, nevertinant jų socialinio ir ekonominio poveikio, nesitariant su savininkais ir nesuteikiant teisingo atlygio. Valstybės institucijų vykdomas ūkinės veiklos reglamentavimas yra per daug smulkmeniškas, ko pasėkoje kuriama sprendimų laisvės ir atsakomybės neskatinanti gremėzdiška biurokratinė sistema. Neūkiškos politikos pasekmė- 10%- jau antrą dešimtmetį nenaudojamų rezervuotų nuosavybės teisei atkurti miškų.

• Iki šiol realus privataus miškų ūkio vystymąsi stabdančių problemų sprendimas yra nustumiamas į paraštes, valdžios institucijoms labiau koncentruojantis į valstybinių įmonių miškų urėdijų interesų apsaugojimą, nesibaigiančius debatus dėl jų skaičiaus, savarankiškumo lygio ir struktūrinio pertvarkymo. Nenorima sudaryti realiai palankių sąlygų kryptingai kurti darbo vietas ir privačiame miškų ūkyje (tame tarpe- ir miškininkams specialistams); negriauti, o išlaikyti privačiuose miškuose girininkijų tinklą (per 1997-2016 m. laikotarpį panaikinta apie trečdalį - nuo 474 iki 336-girininkijų, pagrinde-privačiuose miškuose, daugelyje vietų iš vis atsisakyta eigulių); keisti baudimų ir draudimų politiką į skatinančią aktyvų ūkininkavimą. Tai netoliaregiška ir nesubalansuota valstybės politika atskirų miškų sektoriaus dalyvių atžvilgiu. Nuo to kenčia ne tik privačių miškų savininkai, tačiau, dėl nuolat mažėjančių darbo vietų, ir miškininkai-specialistai.
• Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo vykdyta vienpusė izoliacistinė miškų žinybos, augančios ekokratijos ir joms pataikaujančių įstatymų leidėjų politika, ženkliai prisidėjo prie chaotiškai organizuoto nuosavybės teisių į mišką sugrąžinimo proceso (kelis kartus keistas galimas susigrąžinti valdos dydis ir tvarka, restitucijos procese papildomai uždėti apribojimai ūkinei veiklai ir pan.) To pasekmėje susiformavo labai smulkios, fragmentiškai išsidėsčiusios žemėnaudos, kuriose galima tik epizodinė veikla. Ir nors Tauta Konstitucijoje įteisinome privačią nuosavybę, kaip šalies ūkio pagrindą (46 str.), nedviprasmiškai įtvirtinome (23 str.), kad  nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai ir kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama, „visaliaudinei nuosavybei“ nostalgiją jaučiantys valdininkai bei politikai kur galėdami šias nuostatas iki šiol ignoruoja. Dar daugiau, jau oficialiai iš šios kadencijos Seimo tribūnos atskiri politikai išdrįsta kalbėti, kad neva privačių miškų savininkai žemę ir miškus yra gavę neva tik panaudai(!), arba kad miškų savininkų turtas yra visai ne miškai, o tik mediena (!)... Apie kokią užtikrintumo privačios nuosavybės teisėmis ir pasitikėjimo valstybe atmosferą galima kalbėti 28-siais Nepriklausomybės metais?
• Ypač ydingas yra praeitos kadencijos Seimo valdančiųjų sprendimas neproporcingai papildomai apmokestinti privačių miškų valdytojus 5% apyvartos mokesčiu labai apsunkino privataus miško ūkio veiklą Lietuvoje, sudarė ekonomiškai nepatrauklias sąlygas gamybinei-komercinei veiklai privačiuose miškuose. Gal to specialiai ir nebuvo siekta, tačiau įsigaliojus papildomam apmokestinimui  valstybinėms įmonėms miškų urėdijoms tapo daug paprasčiau susitarti su darbus miškuose atliekančiais rangovais dėl įkainių, o sumažėjus medienos pasiūlai iš privačių miškų daugiau kaip 30 %– urėdijoms lengviau realizuoti medieną. Tokių nelygiaverčių konkurencinių sąlygų miškų ūkyje sudarymas neduoda naudos visam šalies ūkiui. Patirtis rodo, kad perteklinis reglamentavimas bei apmokestinimas verčia legalų verslą trauktis į šešėlį arba iš viso nutraukti veiklą. Realus dirbančiųjų skaičius miškų ūkyje nuolat mažėja, kadangi vis naujų ribojimų bei draudimų našta ženkliai didina veiklos kaštus, mažina legaliai dirbančiųjų pelningumą ir verčia atsisakyti darbo miškų ūkyje. Verslas neinvestuoja į naujus planuotus gamybinius medienos pramonės pajėgumus Lietuvoje, nes nėra užtikrintumo dėl stabilaus apsirūpinimo žaliavine mediena.
• Lietuvos miškai ir miškų ūkis yra  svarbi sudėtinė šalies  ekonominės, socialinės bei aplinkosauginės raidos dalis, susidedanti iš viešojo (valstybinio) ir privataus sektoriaus. Valstybinis sektorius turi tradiciškai išvystytas ir pakankamai gerai aprūpintas organizacines formas bei ūkines struktūras, kurias reikėtų toliau vystyti atsižvelgiant į visuomenės  ir valstybės interesus bei sektoriaus ekonominio efektyvumo didinimą. Lietuvos privatus miškų ūkis turi didelį poveikį kaimo plėtrai (įdarbinimas, pajamos, verslumo didinimas, infrastruktūros plėtra, gamtinės aplinkos gerinimas). Tas indėlis gali būti ženklai didesnis, jei draudimų ir baudimų bei papildomo apmokestinimo politika būtų keičiama į subalansuoto ūkininkavimo skatinimą, finansiškai remiant miškų ūkinę veiklą vykdančius miškų savininkus.
• Mokesčių sistema taip pat neskatina miškininkystės veiklos – bendra mokestinė našta didėja, miškų ūkio sektorius apmokestinamas labiau nei pavyzdžiui, žemės ūkio sektorius. Miškų ūkinės veiklos apribojimai saugomų teritorijų miškuose dažnai yra nekompensuojami, pertekliniai, nebūtini saugomų rūšių ar buveinių išsaugojimui. Būtina remti sąžiningų piliečių pasiryžimą dirbti Lietuvai, užtikrinti teisėtai įgytos privačios nuosavybės apsaugą, privačios nuosavybės teisių apsaugą padaryti vienu iš valstybės realių prioritetų.
• LMSA valdybos ir jos pirmininko veikla per ataskaitinį periodą vertinama teigiamai, pritariame ankstesnių LMSA rezoliucijų (pareiškimų) įgyvendinimo tęstinumui. Tačiau visuomeniniais pagrindais veikiančios asociacijos pajėgumų ir išteklių neužtenka deramu lygiu atstovauti ir koordinuoti privataus miškų ūkio reikalus.

1. Tobulinti specifinio apmokestinimo ir bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo pagal Miškų įstatymą sistemą: – neatidėliojant, dar Seimo pavasario sesijoje, atsisakyti ydingo ir ekonomiškai nenaudingo valstybei papildomo apmokestinimo, nustatyto LR Miškų įstatymo 7 st. 2 d.- 5% privalomųjų atskaitymų privačių miškų savininkams. - kompleksiškai įvertinti  vykdantiems aktyvią ekonominę veiklą miško savininkams ir valdytojams  tenkančią mokestinių prievolių  naštą ir iš esmės atnaujinti bendrųjų miškų ūkio reikmių sampratą, turinį ir joms finansuoti skiriamų privalomųjų atskaitymų objektą. Pagrindimas: Būtina atsižvelgti į Valstybės kontrolės išvadas dėl Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų naudojimo ne pagal paskirtį (2016 m. rugsėjo 27 d. Nr. VA-P-20-7-13) ir į tai, kad privačių miškų savininkams nuo 2015-01-01 nustatyti papildomi 5 % atskaitymai nesukuria realios pridėtinės vertės bei papildomų biudžeto pajamų, o faktiškai padidino administravimo išlaidas, ženklia apimtimi (net 1/3) jau trečius metus stabdo aktyvią ekonominę privačių miško savininkų veiklą, be to, ši mokestinė prievolė yra nesubalansuota su kitomis miško savininkų atžvilgiu taikomomis mokestinėmis priemonėmis Išaugusio privačių miškų sektoriaus ir pasikeitusių kitų miškų politikos aspektų kontekste būtina siekti sumažinti mokestinę naštą aktyvią veiklą vykdantiems ir didesnę pridėtinę vertę kuriantiems valstybinių ir privačių miškų valdytojams,  iš esmės peržiūrėti ir atnaujinti  bendrųjų miškų ūkio reikmių sampratą, turinį ir joms finansuoti skiriamų privalomųjų atskaitymų objektą. Keisti šiuo metu nustatytą privalomųjų atskaitymų objektą – nuo pajamų už parduotą nukirstą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką -yra siūloma Aplinkos ministerijos užsakymu 2016 m. atliktame išsamiame (96 psl. apimties) moksliniame tiriamajame darbe „Lietuvos miškų ūkio subjektų apmokestinimo sistemos analizė ir pasiūlymai tobulinimui“(CIVITA, 2016 m. gruodis). Dėl LR Miškų įstatymo 7 str.2 d. nustatyto papildomo 5 proc. apyvartos požymių turinčio mokesčio neigiamo poveikio privačiam miškų ūkui. Naudojimo apimčių mažėjimas:

• 2013 m. Lietuvos miškuose iškirsta 7,4 mln. m³ medienos, t. y. šiek tiek didesnis kiekis nei 2012 m. Valstybiniuose miškuose paruošta 3,9 mln. m³ medienos. Privačiuose miškuose kirtimų apimtys išaugo iki 3,5 mln. m³ medienos. [Šaltinis: Miškų ūkio statistika 2014 . p. 130]
• 2014 m. Lietuvos miškuose iškirsta 7,6 mln. m³ medienos, t. y. šiek tiek daugiau nei 2013 m. Valstybiniuose miškuose kirtimo apimtys per pastaruosius ketverius metus keitėsi nežymiai. 2014 m. juose paruošta 3,8 mln. m³ medienos. Privačiuose miškuose kirtimų apimtys išaugo iki 3,8 mln. m³ medienos. [Šaltinis: Miškų ūkio statistika 2015 . p. 140] Privačiuose miškuose iškirsta 300 tūkst. m³ daugiau lyginant su 2014 m., kadangi Seimas 2014-01-23 LR miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pataisomis įvedė vienintelį tokį ES šalyse papildomą  privačių miškų savininkams mokestį - privalomuosius 5 procentų atskaitymus iš visų pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, kuris turėjo įsigalioti nuo 2015.01.01. Todėl miškų savininkai suskubo vykdyti kirtimus, kur galėjo, iki naujo mokesčio įsigaliojimo.
• 2015 m. Lietuvos miškuose iškirsta 6,7 mln. m³ medienos. Valstybiniuose miškuose kirtimo apimtys keitėsi nežymiai. 2015 m. juose paruošta 3,8 mln. m³ medienos. Tuo tarpu privačiuose miškuose kirtimų apimtys sumažėjo iki 2,9 mln. m³ medienos (t.y. net 900 tūkst. m³ mažiau lyginant su 2014 m.) [Šaltinis: Miškų ūkio statistika 2016 . p. 130]
• 2016 m. kirtimų preliminari statistika pagal  Valstybinė miškų tarnyba duomenis (2017-01-20), apytiksliai apskaičiuota pagal išduotus leidimus miškui kirsti (241 tūkst. m³ ), pranešimus apie ketinimą kirsti mišką (537,5 tūkst. m³ ) ir kirtimus, kuriems leidimai ar pranešimai nėra būtini (~160 tūkst. m³ ) rodo, kad situacija su kirtimais privačiuose miškuose analogiška praėjusiems metams- darbų apimtys sumažėję ~1/3 , t.y Lietuvos privačiuose miškuose iškirsta ~ 1 mln. m³ medienos mažiau, nei įprastai. Bendras iškirstos medienos kiekis privačiuose miškuose 2016 m. neviršys 3,1 mln. m³ medienos

Apmokestinimo pasekmių analizė ir palyginimas su apmokestinimu kitose šalyse: Akivaizdu, kad papildomas privačių miškų savininkų apmokestinimas nedavė teigiamo ekonominio efekto nei valstybės biudžeto pajamoms, nei šalies ekonomikai. 5 proc. mokesčio iš privačių miškų savininkų (fizinių ir juridinių asmenų) 2014 m. surinkta nepilni 2 mln.EUR, o 2015 m- 2,9 mln.EUR, (mokesčio mokėjimo padidėjimas 2015 m- labiau buhalterinis, kadangi fiziniams asmenims mokestinis laikotarpis yra pusės metų (juridinių asmenų, įskaitant miškų urėdijas, mokestinis laikotarpis – mėnuo), todėl už antrąjį pusmetį deklaravę dar galėjo sumokėti ir vėliau (prisisumuoja prie 2015 m. mokesčių). Tuo tarpu, jei vertinti šio papildomo mokesčio administravimo išlaidų ženklų padidėjimą ir dėl 1/3 gamybinių apimčių sumažėjimo sumažėjusius kitas mokestines įplaukas (nes fiziniai asmenys dar moka 15% gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o įmonės – 15% pelno ir kitus mokesčius)- rezultatas liūdnas. Faktas, kad žmonės renkasi kitą alternatyvą – stabdyti suplanuotus darbus. Nei viena kita Europos Sąjungos šalis netaiko privačių miškų savininkams analogiško apyvartos pobūdžio mokesčio nuo pardavimo pajamų. Europos Komisija, atsakydama į Europos Parlamento nario Broniaus Ropės paklausimą dėl 5 proc. apyvartos mokesčio pažymi [E-016020/2015, p. Moscovici atsakymas Komisijos vardu (17.2.2016)], kad Komisija neturi informacijos apie kitų valstybių narių privačių miško savininkų apyvartos apmokestinimo praktiką, t.y. jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje analogiškas ir (ar) panašus apyvartos mokestis privačių miškų valdytojams nėra nustatytas.  Palyginant, pavyzdžiui, Latvijoje, kad paskatinti medienos pasiūlą stipriai išplėtotai medienos pramonei iš privačių miškų, ilgą laiką privačių miškų savininkai buvo iš vis atleisti nuo pajamų mokesčio ir tik paskutiniuoju laikotarpiu jiems nustatytas 10% gyventojų pajamų mokestis, tačiau jie be visų įprastinių išlaidų dar gali atimti būsimas miškų atkūrimo išlaidas, tad realiai sumoka tik ~5-7% pajamų mokestį. 2. Patikslinti šiuo metu neproporcingai apribojantį savininkų teises disponuoti savo nuosavybe LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, kad įsigyjant žemės ūkio ar kitos paskirties žemėje esančius miškus (t.y. ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančias miško naudmenas), taikomi LR miškų įstatymo reikalavimai. Tas pat principas turi būti taikomas ir tais atvejais, kai įsigyjamo žemės ūkio ar kitos paskirties sklypo ploto didžiąją dalį (pavyzdžiui, 2/3) užima ten augantis miškas. 3. Efektyviau ir racionaliau panaudoti ES ir biudžeto lėšomis teikiamą paramą miškų ūkio veikloms: 1) neatidėliotinai peržiūrėti Kaimo plėtros programos 2014–2020 priemones, kad būtų sudarytos priimtinos sąlygos naujų miškų įveisimui, skirta daugiau lėšų miško kelių tvarkymui bei padidintos paramos sumos miškų ūkio veikloje naudojamos technikos įsigijimui, parengti priemonę miškų savininkų kooperacijos skatinimui. 2) Sudaryti teisines prielaidas ir nuo 2018 metų pradėti skirti paramą miškų ūkio veikloms iš Aplinkos ministerijos kuruojamos Klimato kaitos specialiosios programos lėšų. 5. Įtvirtinti LR Medžioklės įstatyme nuostatą, kad teisės medžioti suteikimas privačioje žemėje turi priklausyti žemės savininkui (arba naudotojui). Šia teise žemių/miškų savininkai (ar naudotojai) gali naudotis kooperacijos principu. 6. Kreipiamės į visas politinės ir vykdomosios valdžios institucijas, politines partijas ir prašome gerinti privačios nuosavybės teisių apsaugą Lietuvoje, nes konkurencinį pranašumą valstybėms kuria užtikrintumas teisėtai įgytos privačios nuosavybės teisių apsauga . Stiprinant šią sritį siūloma:

1. Privačios nuosavybės teisių apsaugą padaryti vienu iš valstybės prioritetų, nuosavybės apsauga nuo neteisėto naudojimo ar tokių teisių nepagrįsto suvaržymo turi būti nuolatiniame valstybės institucijų dėmesio centre.
2. Sistemingai informuoti ir šviesti visuomenę privačios nuosavybės klausimais, atkreipiant ypatingą dėmesį į privačios nuosavybės apsaugos naudą visai visuomenei. Įtvirtinti pagarbą aktyviam, dirbančiam, kuriančiam ir mokesčius mokančiam Lietuvos piliečiui.

7. Prašome LR Vyriausybę įpareigoti LR aplinkos ministeriją peržiūrėti privataus miškų ūkio valstybinio reguliavimo tvarką optimaliai sumažinant įvairius ribojimus ir reguliavimus,  smulkiems miško savininkams suteikiant daugiau laisvės pasirenkant miškininkystės rūšį (gamtosauga, malkinis ūkis, prekinės medienos auginimas ir kt.):

1. Numatant atsakomybę už teisės aktų pažeidimus miškų ūkyje, aiškiai atskirti sankcijas už piktavalių svetimuose miškuose daromus nusikaltimus nuo nuobaudų miškų savininkams už netyčinius prasižengimus tvarkant nuosavus miškus.
2. Nuo aklų draudimų laisvai disponuoti žeme, kai ji priskirta miškų ūkio paskirčiai, prašome LR Vyriausybę įpareigoti LR žemės ūkio ir LR aplinkos ministerijas pereiti prie lankstesnio žemėnaudos reguliavimo, kuomet reikiami ūkinei veiklai plotai gali būti naudojami įprastine teritorijų planavimo tvarka (atkuriant analogiškus miškų plotus kitose teritorijose), o ne tik išimtiniais atvejais. Prioritetas turėtų būti žmogus su jo poreikiais.

8. Prašome LR Seimą ir LR Vyriausybę imtis konkrečių priemonių gerinti vietinių kaimo ir miško kelių infrastruktūrą, didinant jiems skirtą finansavimą:

1. Visas iš degalų akcizų bei kelių infrastruktūros mokesčių surinktas lėšas skirti tik kelių infrastruktūros priežiūrai, modernizavimui ir plėtrai, numatant finansavimą ir visų nuosavybės formų miško keliams;
2. Grąžinti iki 2008 m. galiojusį reglamentavimą, kuomet Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti buvo skiriama 80 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotus degalus;

9. Eliminuoti iš teisės aktų precedentus, grubiai pažeidžiančius privačios nuosavybės teisių neliečiamumo ir apsaugos principus, įtvirtintus LR Konstitucijoje: a. Prašome LR Vyriausybę įpareigoti LR žemės ūkio ir LR aplinkos ministerijas parengti naują nuostolių kompensavimo paskaičiavimo metodiką už vienkartines kompensacijas, kuomet servitutais nustatomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis tiesiant įvairius infrastruktūros objektus. b. Prašome LR Seimą panaikinti LR miškų įstatymo 5 ir 11 str. pakeitimais nustatytą teisinį reguliavimą, kuomet per servitutų nustatymą (iškreipiant servitutų esmę) miško žemės sklypo savininko teisė naudotis jam nuosavybės teise priklausančio miško žemės sklypo dalimi yra ne apribojama, bet realiai eliminuojama. Reikalingų įgyvendinti svarbių ekonominių projektų įgyvendinimo klausimus dera spręsti per jau galiojančias miško žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. c. Prašome LR Vyriausybę įpareigoti LR Aplinkos ir LR Žemės ūkio ministerijas bei joms pavaldžias institucijas realizuoti teisės aktuose principą, kad žemės ir miško savininkui nežinant, jo neinformavus ir su juo nesuderinus sprendimo, taksatorius ar matininkas negalėtų keisti privačios valdos paskirties; uždėti naujų aplinkosauginių apribojimų ar keisti miškų grupės. d. Prašome LR Aplinkos ministeriją suderinti lankymosi miškuose reglamentavimą, atsižvelgiant į miškų savininkų ir visuomenės poreikius, kad būtų užtikrintas balansas tarp trečiųjų asmenų galimybių naudotis miškų teikiamomis gėrybėmis ir privačios nuosavybės teisių bei saugumo e. Prašome LR Vyriausybę įpareigoti LR Aplinkos ir LR Žemės ūkio ministerijas bei joms pavaldžias atsakingas institucijas spręsti privažiavimo prie miško sklypų problemą. Dabar prie daugelio miško sklypų, ypatingai mažesnių, dėl žemės reformos metu atliktų darbų broko nėra suformuota jokių privažiavimo kelių, nors tas turėjo būti padaryta ir valstybė reformos vykdytojams apmokėjo už atliktus darbus. Žemės reforma buvo vykdoma chaotiškai, prie kai kurių miško sklypų galima privažiuoti tik per svetimus žemės ar miško plotus, o servitutai privažiavimui nėra nustatyti. 10. Siūlome LR Vyriausybei įpareigoti LR Aplinkos ministeriją parengti LR miškų įstatymą nauja redakcija, kurioje iš esmės peržiūrėti privačių miškų ūkio valstybinio reguliavimo sistemą (institucinę sąrangą, funkcijų sudėtį ir apimtį, ekonominį veiklos reguliavimą), šios peržiūros ir Europos šalių gerosios praktikos pagrindu parengsime naują privačių miškų ūkio valstybinio reguliavimo koncepciją. Šiuo metu galiojanti LR miškų įstatymo redakcija (kurta 1994 m.) buvo priimta 2001 m. liepos 1 d. ir daugiau kaip pusė įstatymo straipsnių buvo keisti, papildyti ar tikslinti (kai kurie- net po kelis kartus). Per 16 metų daugelis dalykų keitėsi, tad reiktų ne toliau  “lopyti” atskirus Miškų įstatymo straipsnius vis labiau detalizuojamomis pataisomis, o prisilaikant norminių teisės aktų hierarchijos parengti vientisą įstatymą nauja redakcija.  Peržiūrėti ir atnaujinti Nacionalinės miškų sektoriaus plėtros programą, siekiant užtikrinti racionalų žemės ir miškų išteklių naudojimą. Tuo pačiu- neatidėliojant tobulinti esamą valstybinio miškų valdymo sistemą, ieškant naujų miškininkavimo formų, mažinant administracinę naštą ir teisinio reguliavimo apimtį ir pan.; 11. Prašome LR Vyriausybę įpareigoti LR Žemės ūkio ministeriją bei jai pavaldžias atsakingas institucijas spartinti rezervuotų, bet nepanaudotų nuosavybės teisių atkūrimui, miškų pardavimą. Siekiant didinti ekonominę miškų reikšmę darniai plėtojant kompleksinį miškų ūkį, reikia likusius po žemės reformos užbaigimo rezervuotus nuosavybei sugrąžinti miškus parduoti aukcionuose, pirmiausiai pasiūlant dalyvauti uždaruose aukcionuose kaimyninių valdų savininkams ir vietiniams kaimų gyventojams. O jei tokiu būdu parduoti nesiseka- jau viešo aukciono būdu. Pradėti fragmentiškai išsidėsčiusių privačių bei valstybinių miškų konsolidavimo programą, tuo tikslu sudarant teisines prielaidas miškų ekvivalentiniams mainams. Tas leistų: 1) Parduodant rezervinius miškus, gauti didesnę naudą valstybės biudžetui.; 2) Racionalizuoti žemėnaudą, kurioje po dabartinės reformos yra labai daug spragų. 3) Sprendžiant nuosavybės klausimus, pirmenybę teikti kaimyninių valdų savininkams ir vietiniams kaimų gyventojams. 12. Prašome LR Vyriausybę įpareigoti LR Aplinkos ir LR Žemės ūkio ministerijas galų gale suderinti ir pateikti priėmimui nauja redakcija LR Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ 13. Prašome LR Vyriausybę spręsti Valstybinio miškų kadastro ir Valstybinio žemės kadastro duomenų sinchronizacijos klausimą arba inicijuoti šių kadastrų apjungimą. Generalinės asamblėjos sekretorė                                                                                   Živilė Navardauskė LMSA pirmininkas                                                                                                       dr. Algis Gaižutis