kiekvienas esame pajutęs mirties dvelksmą savo gyvenime, mirties preliudiją, kai mums viskas apkarsta, užgula vienatvė, sukausto baimė, užlieja liūdesys, kai pasiduodame nevilčiai. Tai momentai, kai dangus virš mūsų užsiveria ir jaučiamės stovį kape.
Tačiau taip pat išgyvename ir prisikėlimą, kai patiriame, kas yra tikra meilė, kai jaučiamės priimti, kai mums atleidžia, kai atveriame širdį artimui ir kai sugrįžta viltis. Tai momentai, kada atsiveria horizontai, ir mes „pakylame iš kapo“.
Tegul Viešpaties prisikėlimo jėga paliečia viską, kas mumyse yra mirę, ir vėl sugrąžina į gyvenimą. Tegu Jo prisikėlimo šviesa apšviečia mūsų kasdienybę išvydama mirties šešėlius, ir tepadeda vilties kupiniems žygiuoti į mūsų išsiilgtą Jo Amžinąją Karalystę.
Vaidotas Labašauskas
Kybartų parapijos kunigas klebonas