Miško apsauga nuo gaisrų – bendras Nemenčinės urėdijos ir kariškių rūpestis

Miškų urėdijų preliminariais duomenimis, šiemet iki rugpjūčio 7 d. Lietuvos miškuose užregistruoti 74 miško gaisrai 50,5 ha plote, iš jų 24 – privačiuose miškuose (11,16 ha) , o pernai tuo pačiu metu kilo 89 miško gaisrai 25,48 ha plote. Pagal pranešimus apie kilusius miško gaisrus miškų urėdijų priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai šiemet į gaisravietes vyko daugiau nei 280 kartų.

Vieni iš didžiausių miško gaisrų šiais metais kilo Nemenčinės miškų urėdijos Žeimenos girininkijoje – Pabradės karinio poligono mišku neapaugusioje teritorijoje. Čia visi trys gaisrai įsiplieskė gegužės mėnesį ir atitinkamai apėmė 18, beveik 10 ir 6 ha plotą. Išvengti ugnies aplinkiniuose miškuose padėjo labai operatyvūs urėdijos ugniagesių ir kariškių veiksmai. Kartu šios dvi institucijos artimai  bendradarbiauja jau daugelį metų.

Nemenčinės miškų urėdijos teritorijoje yra Lietuvos kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro Pabradės karinis poligonas. Pagal šio karinio poligono vidinės miškotvarkos projektą, urėdijos centrinio poligono administruojamoje teritorijoje inventorizuotas bendras visų nuosavybės ir valdymo formų miškų plotas siekia 1366,5 ha, o teritorijos miškingumas 61,5 proc. Tuo tarpu visas centrinio poligono plotas užima daugiau nei 2,22 tūkst. ha. Centrinio poligono teritorijoje inventorizuoti miškai yra valstybinės reikšmės, o jų naudotoja – Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Kokie pagrindiniai darbai ir kiti įvairūs reikalai sieja Nemenčinės miškų urėdiją su Pabradės kariniu poligonu? Urėdijos miškotvarkos inžinierės Viktorijos Anikevičienės teigimu, viena iš urėdijos užduočių yra atlikti kirtimus, reikalingus poligono teritorijos plėtimui, taip pat užtikrinti priešgaisrinę apsaugą poligono prieigose bei kartu su kariškiais gesinti gaisrus poligone, kad iš jo ugnis nepersimestų į miškingus plotus.

„Kariniame poligone priešgaisrinę apsaugą urėdija vykdo jau daugelį metų, bet dabar tai labai aktualu, nes per pastaruosius 4–5 metus karinės pratybos ir mokymai labai suintensyvėjo, iš esmės jie vyksta nuolat. Anksčiau kariškiai per metus kartą kitą pašaudydavo, tad ir incidentų dėl gaisrų nebuvo. Dabar, kai labai suintensyvėjo tarptautinės pratybos ir daug šaudoma, kyla ir daugiau gaisrų poligono teritorijoje bei aplink ją“, – aiškina Nemenčinės miškų urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Povilas Auglys.

Pasak jo, kariškiai urėdijos priešgaisrinę komandą operatyviai informuoja apie kilusį gaisrą, nes šaudymo metu nors stebėjimo kameros mato, kad karinėje zonoje rūksta dūmai, tačiau sunku pasakyti dėl ko: ar tai dūminės uždangos, ar kitaip inicijuojami mūšiai.

Urėdijoje yra įdiegta antžeminė automatinė miškų gaisrų stebėjimo sistema (AAMGSS), kuri apima ir centrinio poligono teritoriją. Kameros sumontuotos į mobiliųjų telefoninių operatorių bokštus (keturios kameros), taip pat įrengtos dvi priešgaisrinės budėjimo stotys: pirmoji Nemenčinėje, antroji – Pabradėje.

„Kariškai apie realų gaisrą skubiai praneša – jie ir patys jį gesina turimomis priešgaisrinėmis  priemonėmis,  ir mes su priešgaisriniu automobiliu skubame. Bendras tikslas – kuo greičiau užgesinti gaisro židinį, kad jis neišplistų į miškus“, – konkretizuoja urėdijos specialistas.

Iš šiemet Nemenčinės urėdijos valdose kilusių 6 gaisrų  3 buvo poligone – iš esmės visi kilo dėl šaudymo. P. Auglio teigimu, jų lokalizavimas priklauso nuo vietovės. Dažniausiai tai nutinka  plynėse, kur medžių nedaug, bet čia daug stipriau siautėja vėjai, kurie žiežirbas gali nunešti į degesnę paklotę. Laimei, gaisrų mišku apaugusiame plote šiemet pavyko išvengti.

Poligoną supa valstybinių miškų masyvai, pataruoju metu karinė teritorija plečiasi, keičiasi šaudymo trajektorijos net dideliu atstumu. Dėl to urėdija ir kariškiai rengia derinamų veiksmų planą ateičiai.

Iki šiol pakako žodinių suderintų susitarimų: apie šaudymus  KAM  plotuose  kariškiai urėdiją informuoja ir pateikia grafikus. Tuo metu atitinkamai apribojamas lankymasis miške, sustabdoma medienos ruoša ir pan. Apie pratybas ir buvimo miške ribojimą skelbia ir informaciniai ženklai, kuriuos pastato kariškiai.

Pastarieji tikina, kad santykiai su kaimynine urėdija jau daugelį metų yra draugiški ir šilti. Be darbinių reikalų, kariškiai dalyvauja vietos bendruomenės renginiuose, medelių sodinimo talkose, visuomenei pristato savo techniką ir misiją. ­

Angelė Adomaitienė

 Už fotografijas dėkojame Zigmui Latakui

[Show slideshow]