Miško darbų rangovai irgi nori permainų

Kovo 3 dieną įsteigta Miško darbų rangovų asociacija, kurios steigiamajame susirinkime Kaune dalyvavo 27 rangovai. Asociacijos vadovu išrinktas UAB „Miško darbai“ direktorius Vidmantas Jusas. Steigiamojo susirinkimo dalyviai taip pat patvirtino naujos organizacijos įstatus, aptarė aktualiausius klausimus ir artimiausius tikslus.

Kodėl rangovai nutarė susivienyt ir kokius svarbiausius uždavinius planuoja spręsti, ypač urėdijų reformos fone, www.miskininkas.eu pakalbino Miško darbų rangovų asociacijos pirmininką V. Jusą.

Įsteigti šio sektoriaus įmonių asociaciją, jo teigimu, reikėjo seniai – tokių bandymų būta ir anksčiau, bet nepavyko. Dabar rangovų, kurie užsiima miško ruoša, sodinimu ir visais kitais darbais, padėtis tiesiog katastrofiška.

„Žmonių, dirbančių miškuose, beveik nebeliko, įkainiai labai maži, dėl to įmonės verčiamos ieškoti įvairiausių būdų, kaip išgyventi. Pavyzdžiui, dirbant privačiuose miškuose jų savininkai paprastai orientuojasi į urėdijų įkainius, tačiau gali atsiskaityti apeidami mokesčius. Mes iš principo esame prieš tai ir to netoleruosime“,- sako V. Jusas.

Žinoma, miško darbininkų galbūt ir atsirastų, jei jie gautų gerokai didesnį atlygį, bet šiandien, anot V. Juso, tai nerealu. Kokia išeitis įkainius pakelti?

„Įkainių niekas nepakels, nes jie laisvai reguliuojami. Problema ta, kad jie reguliuojami iš viršaus - urėdijoms užbrėžiant maksimalias kainas viešuosiuose konkursuose. Jų negalime viršyti, nors ta maksimali riba yra per maža. Kiekviena urėdija įkainius nustato pagal savo specifiką, sąlygas ir paslaugų objektus, pavyzdžiui, tik girininkijos, kitur – visos urėdijos“, - aiškina asociacijos pirmininkas.

Rangovai urėdijose sodina ir kerta mišką, dirba medelynuose, prižiūri želdinius, tveria tvoras, tvarko skruzdėlynus, t. y. atlieka begalę darbų. Esą yra pati žemiausia miško tvarkytojų grandis.Tiesa, kai kurios urėdijos tam turi ir savų etatų, nedidelė žmonių dalis dirba ir pagal kvitus.

„Rangos įmonių plėtra praktiškai sustojusi. Pernai miško ruošos technikos nupirkta dvigubai mažiau nei 2015 m., o naujų medkirčių - nė vienos. Tai nerimą keliančios tendencijos“,- bėdoja V. Jusas. Asociacijos nariai ketina ieškoti išeities, kad nereikėtų iš viso mesti šio verslo ir regionuose atleisti žmones.

Iki švediško ar norvegiško varianto - dar toli

Ar susieti miško sodintojo ar kito paprasto darbininko įkainiai su šalies minimaliu darbo užmokesčiu? Į šį klausimą UAB „Miško darbai“ direktorius atsako trumpai: „Ne!”. Asociacija viliasi, kad jos atstovus išgirs valdžios institucijos ir pavyks pasiekti, kad viešai samdomų miško paslaugų, juolab valstybiniuose plotuose, kaina atitiktų realius kaštus, o atlyginimo dalis negalėtų būti žemesnė už minimumą ir būtų orientuota į šalies vidutinį atlyginimą.

„To, kas pjauna mišką, kvalifikacija ne tokia jau žema, nes technika labai patobulėjo. Be to, problema, kad dirbti su naujos kartos pažangia technika, pavyzdžiui, medkirte, specialistus paruošia tik ant popieriaus. Jauną žmogų apmokius, jis kurį laiką padirba ir ...išvažiuoja į Švediją, nes mums iki švediškų ar norvegiškų atlyginimų - toli“,- konstatuoja pašnekovas.

Rangovų įmonės darbų ieško visoje Lietuvoje, nepaisant kur įsisteigę ir gyvena darbininkai – be privatininkų užsakymų, šiandien reikia laimėti konkursus ir tartis su 42 urėdijomis. Vykdant valstybinių miškų valdymo reformą, V. Juso teigimu, svarbiausia, kad išliktų skaidrus pirkimo mechanizmas ir kainos viešuosiuose pirkimuose ne mažesnės už objektyviai nustatytas.

Miško darbų rangovų asociacijos vadovas siūlo sukurti atvirą ir skaidrų internetinį paslaugų pirkimo mechanizmą – panašų į energijos išteklių biržą „Baltpool“. Pavyzdžiui, UAB „Miško darbai“ dabar biokuro skiedrą vietinei katilinei parduoda per biržą ir tuo yra labai patenkinta. Kai katilinės sutartis sudarydavo tiesiogiai su tiekėjais, maži skiedros gamintojai, tokie kaip UAB „Miško darbai“, galėdavo parduoti tik tarpininkams, o ne katilinei. Ir, žinoma, už mažesnę kainą nei mokėjo katilinės.

„Pirkimai visiškai skaidrūs, sprendimai geri, nereikia pardavinėti per tarpininkus, aukcionuose gali dalyvauti ir mažiukai. Tai gyvas pavyzdys, kuris parodo, kad pirkimų organizavimas per vieną įmonę gali būti ne tik skaidrus, bet ir naudingas mažiesiems“, - akcentuoja V. Jusas.

Viena iš ateities temų, anot jo,- susitarti, kas yra paslaugų pirkimo objektas. Dabar urėdijos rangovus dažnai samdo kompleksui darbų. Galbūt taip ir turėtų likti, nes vien aptverti skruzdėlyno niekas nesiims, o galbūt atvirkščiai – to pageidaus žmogus, dirbantis su verslo liudijimu. Minėtos diskusijos irgi turėtų tilpti į miškų ūkio pertvarkos darbotvarkę.

Angelė Adomaitienė