Miško galia: vienyti ir žmones, ir šalis

     Ankstyvas šių metų pavasaris paskatino miškininkus suskubti imtis vieno prasmingiausių darbų – miško sodinimo. Tik atšilus orams, dar kovo viduryje, Marijampolės urėdijos miškuose prasidėjo miško sodinimo darbymetis. Miško sodinimo prasmę mato ne vien miškininkai, bet ir visuomenė, todėl Marijampolės urėdijos miškininkai kaip ir kasmet sulaukė gausaus būrio talkininkų.

Prisidėti prie šio kilnaus darbo panoro Marijampolės, Kalvarijos, Vilkaviškio rajonų  savivaldybių tarybų nariai ir darbuotojai, įvairių kitų, urėdijos administruojamoje teritorijoje esančių įstaigų ir organizacijų  darbuotojai, jaunieji miško bičiuliai, skautai, šauliai, gyventojai. Miškininkus labai džiugina, kad vis gausiau talkose dalyvauja šeimos su savo atžalomis, nes miško sodinimas ne vien tik darbas, bet ir poilsis, atgaiva, atsakomybės ir meilės gamtai pamoka jaunimui.

2017 metų pavasarį marijampoliečiai atkūrė 250,7 ha kirtaviečių ir įveisė 58,4 ha miško žemės ūkiui netinkamose ir nenaudojamose žemėse. Miškasodžio metu urėdija pasodino apie 850 tūkstančius medelių: 12 tūkst. pušų, 440 tūkst. eglių, 160 tūkst. ąžuolų, 80 tūkst. juodalksnių,  50 tūkst. beržų, 13 tūkst. liepų, po 2 tūkst. maumedžių ir miškinių obelų,  0,5 tūkst. bukų.

Miškasodžio metu svarbu ne tik atkurti iškirstus miškus, bet ir didinti Lietuvos miškingumą, gausinti ąžuolynų plotus Lietuvoje. Siekdama didinti ąžuolynų plotus, urėdija šį pavasarį, atkurdama ir įveisdama miškus, pasodino 37,5 ha ąžuolynų. Pasibaigus šiam pavasariniam miškasodžiui, marijampoliečiai nuo 2000 metų, didindami Lietuvos miškingumą, jau yra įveisę 1078,5 ha naujų miškų žemės ūkiui netinkamose ir nenaudojamose žemėse.

Norint užauginti mišką neužtenka vien medį pasodinti. Kad pasodintas miškas užaugtų, medelius reikia puoselėti ir saugoti. Mažiausiai penkerius metus pasodintą mišką reikia prižiūrėti – pašalinti medelius stelbiančias žoles, avietes, nepageidautinus medžius, atsodinti žuvusius sodmenis, apsaugoti nuo žvėrių – aptepti repelentais, uždėti plastikines apsaugas, aptverti tvoromis, saugoti nuo įvairių kitų neigiamų abiotinių ir biotinių veiksnių įtakos. Palikus pasodintą mišką likimo valiai, neprižiūrimi sodmenys žus užstelbti vešlios žolinės augalijos ar pakenkus kitiems neigiamiems veiksniams.

Paskutinis miškasodžio darbų ir pavasarinių talkų akcentas marijampoliečiams buvo 2017 m. balandžio 28 dieną įvykusi, jau tradicine tapusi, aštuntoji tarptautinė Lietuvos ir Lenkijos miškininkų miško sodinimo talka. Lenkijos Suvalkų miškų urėdijos ir Marijampolės miškininkus vienija seni bendradarbiavimo ir draugystės saitai. Šių urėdijų miškininkai  puoselėja tradiciją susitikti pavasarį miškasodžio metu ir kartu pasodinti mišką. Vienais metais mišką sodina Lietuvoje, kitais – Lenkijoje.

Šiais metais Lietuvos miškininkai vyko sodinti miško pas savo kolegas į Lenkiją, Suvalkų miškų uėdijos Ančios (Hańcza) girininkiją. Lietuvos miškininkų delegaciją tarptautinėje miško sodinimo talkoje sudarė Lietuvos Respublikos Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Generalinės miškų urėdijos generalinio miškų urėdo pavaduotojas Valdas Vaičiūnas, urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugo skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Mankevičienė, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Edmundas Bartkevičius, šio universiteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto lektorė dr. Gerda Šilingienė, Marijampolės miškų urėdijos miškų urėdas Kęstutis Bielskus, šios urėdijos darbuotojai. Smagu, kad miškasodžio talkoje kartu su Lietuvos ir Lenkijos miškininkais dalyvavo ir Latvijos miškininkų delegacija.

Susirinkusius lietuvių, lenkų ir latvių miškininkus bei jų svečius pasveikino Lenkijos Bialystoko regioninės miškų direkcijos direktoriaus pavaduotojas Piotras Karnaševičius (Piotr Karnasiewicz) ir šių bendrų lietuvių ir lenkų miškininkų talkų sumanytojai Suvalkų miškų urėdijos urėdas Voicechas Rodak (Wojciech Rodak) ir Marijampolės miškų urėdijos urėdas Kęstutis Bielskus.

Vadovaujami Suvalkų urėdijos Ančios (Hańcza) girinikijos girininko, talkininkai ne tik pasodino ąžuolyną, bet ir aptvėrė pasodintą plotą tvora, kad apsaugotų ąžuoliukus nuo elninių žvėrių, kurių gausu urėdijos miškuose. Talkos pabaigoje girininkas džiaugėsi, kad taip greitai ir kokybiškai mišką gali pasodinti ir apsaugoti tik tikri miško sodinimo profesionalai – miškininkai. Lietuvos miškininkų atstovams ši talka suteikė galimybę susipažinti ir patiems išbandyti atkurti mišką sodinant ąžuolo sodmenis su uždara šaknų sistema.

Pasibaigus talkai miškininkai bendrai pasodintą mišką paskyrė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto 1567 m. išleisto pirmojo Miškų įstatymo 450 metų jubiliejui įamžinti ir dar pasodino jubiliejinį Lietuvos miškininkų atvežtą Kėdainių miškų urėdijoje išaugintą ąžuoliuką – Stelmužės ąžuolo palikuonį.

Miškininkai džiaugėsi, kad miškas, miško sodinimo talkos suvienija ne tik įvairių šalių miškininkus, bet ir skirtingų pažiūrų ir įsitikinimų žmones, sutelkdamas juos bendram darbui bei tikslui. Talkininkai nutarė ir toliau puoselėti bendradarbiavimo, bendrų miškasodžių tradicijas bei  kitų metų pasasarį susitikti Lietuvoje.

Inesa Čereškaitė

« ‹ iš 3 › »