Nukirsti medžiai ant forto stogo tapo anekdotu, supančiotu vienas kitam prieštaraujančių įstatymų

Nukirsti medžiai ant forto stogo tapo anekdotu, supančiotu vienas kitam prieštaraujančių įstatymų

Anekdotiška situacija, susiklosčiusi Kaune prieš šv. Velykas, dar kartą patvirtino posakio „Geri darbai – baudžiami“ teisingumą. Asociacija „Kauno tvirtovė“, gelbėdama V fortą ir organizavusi jo tvarkymo darbus, gali gauti baudą, kad nukirto šešiasdešimt medžių, augusių ant išlikusių pastatų ir inžinerinių statinių stogo. Įdomiausia tai, kad medžiai, augę ant pastatų ir statinių,  yra …“valstybinės reikšmės miškas, priskirtas II miškų grupei“.

Ruošdamasi talkai asociacija pasirūpino reikiamais dokumentais: Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus leidimu kirsti medžių ir krūmų atžalas, gavo Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus raštą „Dėl Kauno tvirtovės objektų priežiūros“ tvarkybos su rekomendacijomis. Kadangi ant stogo augę klevai, baltalksniai, alksniai, gluosniai ir drebulė yra vertinami kaip miškas, pasirodo, dar reikėjo ir Valstybinės miškų tarnybos leidimo juos kirsti.

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Gražvydas Bartkus patikrino asociacijos „Kauno tvirtovė“ darbus vykdant medžių ir krūmų kirtimus valstybinėje miško žemėje –  Kauno tvirtovės V forto architektūriniame draustinyje ir surašė patikrinimo aktą.  Jame konstatuota  pažeidimas, mat darbai atlikti be minėtos tarnybos leidimo.

Dėl teisybės kovos iki galo

„Kreipėmės į Seimą, o dėl įstatymo neteisėtumo kreipsimės į teismą. Kultūros paveldo departamentas dar 2011 m. yra įspėjęs, kad minėtų medžių negalima traktuoti kaip miško, kad tokį statusą stogas  gavo neteisėtai, nes Miškų įstatyme parašyta, kad medžiai virš pastatų negali būti traktuojami kaip miškas. Iš neteisenos teisena negimsta, viskas tikriausiai baigsis teismuose. Nemanau, kad įstatymo pataisos atsiras greitai, nes vienas įstatymas prieštarauja kitam. Tai teisinio nihilizmo pavyzdys, kai nesuformavus sklypo medžiai virš pastatų ir inžinerinių statinių buvo įvardinti kaip miškas“, – sakė talkos iniciatorius, asociacijos „Kauno tvirtovė“ valdybos pirmininkas Robertas Juknevičius.

Gražvydo Bartkaus komentaro  tinklalapiui www.miskininkas.eu  gauti nepavyko, nes šis VMT Miškų ūkio priežiūros skyriaus specialistas atostogauja. Skyriaus patarėjas Voldemaras Švėgžda buvo santūrus: „Tikriausiai ant pastatų neturėtų būti medžių, tačiau kol Miško kadastro duomenys nepakeisti, be leidimo kirsti negalima. Dėl Miškų kadastro duomenų patikslinimo turėjo kreiptis Kauno miesto savivaldybė, tačiau ji to nepadarė“, ‑ teigė V. Švėgžda. O Miškų bei Saugomų teritorijų įstatymų prieštaravimų patarėjas patikino negalįs komentuoti.

[Show slideshow]

Spragų šleifas tebesivelka

Buvęs miškininkas, Seimo narys Kęstutis Bacvinka prisimena, kad apie 2010 m. buvo atsiradusi spraga. Miškotvarkininkai, pamatę kelias dešimtis medžių, nesigilindami ir net nederindami su valdytojais, juos įformindavo kaip mišką. „Dėl to nemažai „miškų“ atsirado žemės ūkio naudmenose ir savininkams beliko tik stebėtis, kad žemės ūkio paskirties žemė virto miško žeme. Dabar ta spraga ištaisyta, rengiami miškotvarkos projektai derinami su savininkais, tačiau šleifas iš praeities tebesivelka“, ‑ sakė K. Bacvinka.

Pasak Seimo nario, V forto situaciją galima vadinti anekdotiška – miškas įformintas ant pastato stogo. „Galima tik pasidžiaugti tais žmonėmis, kurie fortus bando atgaivinti ir prižiūrėti, šia jų iniciatyva, nes Kultūros ministerija fortus yra apleidusi ir tik laiko klausimas, kada juos prarasime. Aplinkosaugininkai už medžių iškirtimą „Kauno tvirtovei“ surašė protokolą ir neaišku, kokia suma „premijuos“ asociaciją. Kiek girdėjau, žadėta skirti minimalią baudą, bet vis tiek geras darbas bus baudžiamas“, ‑ apgailestavo K. Bacvinka.

Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vedėjas Gintaras Pušneraitis patikino:  protokolas dar nereiškia, kad tvarkytojai gali būti nubausti, o kol kas surašytas patikrinimo aktas.

K. Bacvinka teigė šiuo atveju negalįs eiti prieš įstatymą, nors jis ir absurdiškas, tačiau bandys inicijuoti jo pataisas, kad ateityje panašių kuriozų būtų išvengta. „Kreipsiuosi ir į Kultūros ministeriją, kad biurokratiškai, pro pirštus nežiūrėtų į tokius objektus“, ‑ tikino Seimo narys.

Kad pastarasis jo teiginys nėra laužtas iš piršto ir neperdėtas, tvirtino ir Robertas Juknevičius. Jo žodžiais, vienas iš fortų šiuo metu yra užsemtas vandens.

[Show slideshow]

Dilema, kas vertingiau

V Kauno fortas – Kauno tvirtovės dalis pietvakarinėje miesto dalyje, Zuikinėje, greta Kauno marių, Sėmenos upelio viršutinėje terasoje. Fortas šiuo metu yra Kauno marių regioninio parko teritorijoje Šį gynybinį kompleksą Kauno tvirtovės vadovybė įsakė statyti tuo pačiu metu, kaip ir likusius fortus, kurie kartu sudarė bendrą apsaugos žiedą, juosiantį visą Kauną. Tačiau dėl sudėtingų reljefo sąlygų šio forto projektą teko pritaikyti prie esamų gamtinių ypatybių.

Būtent toks forto pritaikymas, papildomos artilerijos baterijos priskyrimas bei sudėtinga drenažinė sistema lėmė, jog šis kompleksas buvo brangiausia tvirtovės dalis, kainavusi daugiau nei 500 tūkst. rublių, kai septyniems fortams bei devyniems artilerijos įtvirtinimams buvo išleista apie 3 mln. rublių.

Nors V fortas ir naudotas Kauno tvirtovės gynybai, tačiau nuo tiesioginės priešų artilerijos nenukentėjo, bet  kai kurie kazematai buvo sugriauti besitraukiantiems tvirtovės gynėjams susprogdinus šaudmenų likučius. Aplinkui stūkso sovietinės kariuomenės – priešlėktuvinės gynybos pulko techninio diviziono – palikimas: betoninės plokštės, betonu grįsti keliai, platformos, įvairios paskirties pastatai, dalis užlygintų griovių.

Fortų reikšmė ir svarba Kaunui yra neginčytina. Šįkart ginčytina, kas svarbiau – kelios dešimtys medžių ant statinio ar istorinis paveldas. Reikia viltis, kad tarp vienas kitam prieštaraujančių įstatymų įstrigusi situacija paveldo saugotojams neatsirūgs baudomis.

Vilma Kasperavičienė

Nuotraukos Dainiaus Šerono