Nuo ko iš tikrųjų gamintojus saugo nauja tvarka?

Prisimenant Romą Pakalnį
15 rugsėjo, 2022
Nerimsta aistros dėl medienos aukciono: verslas nepatenkintas, kreiptasi ir į Europos Komisiją
18 rugsėjo, 2022

Nuo ko iš tikrųjų gamintojus saugo nauja tvarka?

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui keisti prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta mediena tvarką. Norėjo kaip geriau, išėjo kaip visada. Ne vienos įmonės vadovai piktinasi: vietoj to, kad apsaugotų vietos gamintojus nuo žaliavos trūkumo, didžiajai jų daliai apribojo jos įsigijimą.

Tvarka – nuostolinga urėdijai

Tai dviem didžiulėms įmonėms pritaikytos taisyklės, o kitoms jos ‑ visiškai nenaudingos. Ankstesnės taisyklės buvo skaidrios, puikiai veikė, o šios – neaiškios, painios ir iškraipo rinką. Nauja tvarka dėl limitavimo nuostolinga pačiai Valstybinių miškų urėdijai (VMU), o kartu finansinių praradimų patirs ir valstybė. Įmonės, kurios siūlys gerą kainą, bet neturės limito, negalės įsigyti, mediena bus praduodama pigiau. Tai medienos rinkos sujaukimas“, ‑ teigia Medienos prekybos asociacijos bei įmonės „Litforina“ vadovas Egidijus Kontrimavičius.

Naujos taisyklės nepalankios ir didžiausią šalyje lentpjūvę turinčiai „Stora Enso Lietuva“. Prieš 20 metų Alytuje įkurtos lentpjūvės, kurioje dirba 230 žmonių, metiniai pajėgumai ‑ 450 tūkst. m3.

„Antrajam šių metų pusmečiui kvota tėra 5 tūkst. m3 . Praktiškai esame eliminuoti iš valstybinių miškų aukciono, praradome galimybę nusipirkti žaliavos, ‑ apmaudo neslėpia „Stora Enso Lietuva“ direktorius Darius Vaičiukynas. ‑ Kvota nustatyta remiantis dvejų metų istorija, o mes tuo laikotarpiu dėl netinkamos kainos nepirkome arba pralaimėjome aukcionuose. Tai neadekvatu. Sprendimas paremtas labai keista logika. Mes per mėnesį gamybai importuojame iki 8 tūkst. mmedienos“

„Apie pakeistą prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta mediena tvarką nieko gero pasakyti negaliu. Labai džiaugčiausi, jei didesnė dalis resursų atitektų pridėtinę vertę ir darbo vietas kuriančioms vietinėms medienos perdirbimo įmonėms. Ne vienerius metus Lietuvos valstybiniuose miškuose užauginta mediena keliauja į brandesnes ir pažangesnes kaimynines šalis: Latviją, Estiją ar Lenkiją, kurios savo vienintelio turimo resurso neeksportuoja ir stengiasi visą pagamintą medieną perdirbti pas save. O lietuviška „skaidri” ir atvira medienos pardavimo tvarka, dažniausiai per  tarpininkus arba tiesiogiai, tik padeda kaimyninėms šalims užpildyti trūkstamus gamybinius pajėgumus“, ‑ kritiką žeria bendrovės „Likmerė“ generalinis direktorius Mindaugas Kasmauskis.

Priežasties negydo, lopo tik pasekmes

Apmaudžiausia, M. Kasmauskio žodžiais, yra tai, kad „mūsų Aplinkos ministerijos didžiavyriai“ bando lopyti tik pasekmes ir niekas nesiima gydyti priežasties, dėl kurios valstybiniuose miškuose pagaminta mediena per tarpininkus keliauja į užsienį.

„Ir didžiausia juoda dėmė apvaliosios medienos pardavimo tvarkoje vis dar liko nepaliesta – tai prekės atsiėmimo vieta. Didžiosios Lietuvoje veikiančios medienos perdirbimo įmonės valstybiniuose miškuose nupirktą medieną ištraukia į dienos šviesą ir kiekybinius bei kokybinius parametrus nustato rūšiavimo linija savo gamyklose padedant nepriklausomiems medienos matuotojams. Labai apmaudu ir gaila, kad nepriklausomų medienos matuotojų apmatuotos medienos kiekis Lietuvoje sudaro tik apie 30 procentų“, ‑ faktus vardija „Likmerė“ generalinis direktorius.

Visa kita valstybiniuose miškuose pagaminta mediena, pasak jo, miškininkų parduodama miške. „Štai ir didžioji „skaidriosios“ medienos prekybos dviprasmybė, nes daugiausiai investicijų ir darbo vietų kuriančiai medienos pramonei mediena parduodama sąžiningai apmatuota ir kokybiškai įvertinta ant svarstyklių, o kitai, gerokai didesnei  pirkėjų daliai mediena tenka „iš po prekystalio“ – kokybinius ir kiekybinius medienos parametrus  įvertinus miške. Ir mes galime vartyti tas Konkurencijos tarnybos narstomas taisykles kaip norime, siekdami „apginti“ vietinį perdirbėją, tačiau kol vyks tarpinėms įmonėms ir vietos miškininkams naudingas medienos įsigijimas miške, tol vietinių resursų judėjimo į kaimynines šalis nesustabdysime, ‑ neabejoja 18 metų Ukmergėje veikiančios įmonės vadovas. ‑ Privalome kuo skubiau keisti ydingą tvarką ir išvežti valstybiniuose miškuose pagamintą medieną į dienos šviesą ir tik tada kalbėti apie sveiką konkurenciją bei skaidrią medienos prekybą“.

Kas kelia abejones

Įmonės  „Litforina“ vadovui naujose taisyklėse  daugiausia abejonių kelia atsiradęs gamybinių pajėgumų deklaravimas. „Jie priimami tik iš tų įmonių, kurios įrenginius įsigijo per pastaruosius dvejus metus. Kas sugalvojo šį kriterijų, kodėl nustatytas būtent dvejų metų terminas? Būtent tai ir sustiprina įtarimą, kad taisyklės pritaikytos dviem įmonėms, nes jos ir buvo pastatytos per pastaruosius dvejus metus“, ‑ savo įtarimus grindžia E. Kontrimavičius.

„Litforinos“ vadovą  piktina tai, kad, jo žodžiais, „premijuojami tik aukcionų laimėtojai“, kurie didesnius kiekius medienos pusmetinėmis sutartimis įsigijo iš VMU per pastaruosius dvejus metus. Tačiau aukcionuose dalyvavo ir daugiau įmonių, siūlė savo kainą, bet nepirko, arba dalyvavo ir įsigijo seniau nei prieš dvejus metus. Dabar jos liko už borto. Mano manymu, tai neteisinga ir net nenormalu“, ‑ pažymi pašnekovas.

E. Kontrimavičiui antrino ir „Stora Enso Lietuva“ direktorius: „Tai nesuprantamas ir nelogiškas sprendimas. Jis užrakino status quo, buvusį dvejus metus. Per šį laikotarpį, kas gebėjo, tie laimėjo, nesvarbu, ar eksportuoja į Latviją, galų gale ir patys latviai dalyvauja aukcionuose. Tie, kurie negebėjo laimėti ar nenorėjo permokėti, eliminuojami“.

O štai smulkiausioms įmonėlėms, kurių metiniai pajėgumai neviršija 1 tūkst. m3 , leidžiama pirkti be jokios pirkimų istorijos. „Tai irgi diskriminacija, nes įmonėms sudaromos nevienodos galimybės, keliamas supriešinimas“, ‑ konstatuoja E. Kontrimavičius.

Jis taip pat pabrėžia, kad taisyklėse nenumatyta, jog gamybiniai pajėgumai deklaruojami tik Lietuvoje. „Gali būti įsigijęs liniją Kinijoje ar Afrikoje. Kas tai patikrins? Net Latvijoje patikrinti būtų sudėtinga, aš jau nekalbu apie trečiąsias šalis. Kam į taisykles įrašyti tokius punktus, kurių patikrinti neįmanoma? Tai grynų gryniausia landa korupcijai“, ‑ konstatuoja „Litforinos“ direktorius.

Jo žodžiais, didžiausia kvailystė, atsiradusi taisyklėse, kad negalima mažinti kainos. „Tarkime, rinkoje krinta spygliuočių rąstų kaina, tačiau jos nebus galima mažinti, kai ankstesnės taisyklės leido tai daryti iki 20 proc. Urėdijose prigaminta nemažai medienos, jos kokybė prastės, nes niekas nenorės pirkti senomis kainomis, bus skelbiami pakartotiniai aukcionai. Anksčiau VMU aukcionus privalėjo įvykdyti iki antrojo metų pusmečio pradžios, dabar rezultatai bus tik liepos viduryje, o pakartotiniai nusikels į rugpjūčio vidurį. Tai reiškia, kad pusantro mėnesio su kai kuriais asortimentais negalėsime normaliai dirbti“, ‑ prognozuoja pašnekovas.

Tiek Medienos prekybos asociacijai, tiek jos vadovui neaiškus ir pakeistų taisyklių punktas, numatantis, kad „naujus pajėgumus sukūrusioms įmonėms maksimalus kiekis būtų nustatomas pagal nepriklausomo auditoriaus pažymą“.

Laužta iš piršto

Pasak E. Kontrimavičiaus, keista ir taisyklių keitimo priežastis. To Aplinkos ministerija ir Vyriausybė ėmėsi „įvertinusi ES sankcijų Rusijai ir Baltarusijai dėl agresijos prieš Ukrainą poveikį medienos sektoriui, tendencijas rinkoje ir medienos perdirbėjų nuogąstavimus dėl apsirūpinimo žaliavine mediena“.

„Pastaruosius penkerius metus apvali mediena, rąstai ar popiermedžiai nei iš Baltarusijos, nei iš Rusijos į Lietuvą nevažiavo. Atkeliaudavo tik gaminiai, pavyzdžiui, lentos. Norint kompensuoti lentų netekimą, reikia, kad staigiai atsirastų kokie nors gamybiniai pajėgumai, tačiau jie juk nesukuriami per vieną dieną. Papildomoms lentpjūvėms įkurti reikia maždaug dvejų metų. Priežastis – laužta iš piršto“, ‑ teigia „Litforinos“ vadovas.

„Iki šiol buvo deklaruojama, kad Lietuvoje aukcionų sistema yra labai atvira ir liberali, rinka laisva. Kitose šalyse vietos gamintojai būdavo saugomi, tarkime, Latvijoje ar Lenkijoje – būdamas svetimšalis, žaliavos įsigyti negalėjai, o Lietuvoje buvo leidžiama. Pretekstu, kad užsidaro pjautinės medienos srautai iš Rytų, kad jos vidaus  poreikis turėtų augti ir kad būtina apsaugoti ją nuo išvežimo, dabar apsaugojo medieną nuo pačių šalies gamintojų. Sąvoka „liberali“ – išnyko“, ‑ akcentuoja  D.Vaičiukynas.

Ar vertėjo keisti?

Medienos prekybos asociacijos nuomone, taisyklių keisti iš viso nereikėjo, nes kitais metais Aplinkos ministerija žada atsisakyti „juodos dėžės“ principo ir pereiti prie atviro aukciono. „To mes ir tikėjomės bei labai laukiame. Kam reikalinga ši laikina iškreipta aukciono forma?“, ‑ retoriškai klausia asociacijos vadovas.

Vyriausybė deklaravo, kad minėtos taisyklės yra laikinos. „Tačiau patirtis liudija: nieko nėra amžinesnio už laikinumą“, ‑ šmaikštauja pašnekovas.

Prieš Vyriausybės posėdį buvo surengtas tarpinstitucinis susirinkimas, kuriame buvo plačiai svarstoma, visi išsakė savo pastabas. „Jų buvo aibė, bet nė į vieną pastabą nebuvo atsižvelgta. Susirinkimas sukviestas dėl varnelės, nes tai – privaloma procedūra. Tame susirinkime asociacija „Lietuvos mediena“ nė neslėpė, kad balandžio mėnesį kelis kartus lankėsi Aplinkos ministerijoje ir inicijavo taisyklių pakeitimus. Mums buvo labai keista girdėti, kad Aplinkos ministerija nuolaidžiauja įmonėms-gigantėms pasiduodama jų spaudimui ir taisyklės rengiamos pagal jų pageidavimus, nors čia – ne pageidavimų koncertas“,- apibendrina jis.

***

Svetainė www.miskininkas.eu pateikė klausimus ir Aplinkos ministerijai

– Ar rengiant pakeitimus buvo diskutuojama su sektoriaus, asociacijų atstovais?

– Rengiant Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta mediena tvarkos aprašo pakeitimus buvo diskutuojama ir su medienos rinkos dalyvių asocijuotų organizacijų atstovais –  tiek medienos pramonės, tiek biokuro gamybos, tiek ir medienos prekybos asociacijų atstovais. Tam buvo organizuotas ir susitikimas Aplinkos ministerijoje 2022 m. gegužės 4 d., kuriame, be minėtų asociacijų atstovų, taip pat dalyvavo medienos pardavėjo – VĮ Valstybinių miškų urėdijos – bei elektroninės prekybos mediena sistemos administratoriaus – UAB „Baltpool“ – atstovai. Be to, parengtas projektas teisės aktų nustatyta tvarka buvo viešinamas ir derinamas.

Ar buvo atsižvelgta į pastabas ir pasiūlymus?

– Iš rinkos dalyvių buvo gauta įvairių ir viena kitai prieštaraujančių pastabų ir pasiūlymų. Į pastabas buvo atsižvelgiama ir pasiūlymai priimami pagal suderinamumą ir atitikimą ES teisei bei Lietuvos Respublikos įstatymams, todėl, suprantama, kad ne į visas jas buvo galima atsižvelgti.

– Nemažai šio sektoriaus atstovų teigia, kad nauja tvarka pritaikyta dviem didelėms įmonėms. Ar galite paneigti tokį teiginį?

– Prekybos mediena tvarkos pakeitimai buvo skirti suvaldyti rizikas, kilusias dėl Rusijos ir Baltarusijos vykdomos agresijos prieš Ukrainą kontekste pritaikytų sankcijų ir susidariusio medienos deficito regione, tačiau nebuvo pritaikomi vienai ar kitai atskirai įmonei. Priešingai, buvo sudarytos galimybės medieną įsigyti visiems nuolatiniams pirkėjams tomis apimtimis, kokiomis jie tą medieną pirko iki pakeitimų, ir papildomus kiekius deklaruojant naujai įsigytus medienos perdirbimo pajėgumus. Nebuvo daromos jokios išimtys priklausomai nuo to, Lietuvoje ar kitoje ES šalyje narėje mediena yra perdirbama.

– Ne vienos įmonės atstovai tvirtina, kad pakeitimai iškraipys rinką, nors teigiama, kad būtent pakeitimais norima nuo to apsaugoti. Kokie jūsų argumentai, paneigiantys minėtą tvirtinimą?

– Pakeitimų esmė buvo nustatyti dvejų metų pirkimų istorija paremtus limitus medienos įsigijimui ir tokiu būdu apsaugoti rinką nuo spekuliacinių kainų ir rinkos iškraipymų esant medienos deficito regione situacijai. Šiai dienai turimi aukciono rezultatai tik patvirtina, kad situacija buvo suvaldyta – limitai prisidėjo prie to, kad mažiau žaliavinės medienos iškeliautų iš Lietuvos, o kainos atspindėtų rinkos tendencijas.

– Dėl kokių motyvų buvo pasirinktas būtent toks pirkimų istorijos laikotarpis?

– Dvejų metų pirkimų istorija buvo pasirinkta kaip geriausiai atspindinti pastarojo laikmečio tendencijas, subalansuotai vertinant tiek rinkos dalyvių elgesio nuoseklumo, tiek ir prisitaikymo prie kintančių sąlygų kontekste. Ilgesnis laikotarpis būtų mažiau atspindėjęs artimojo laikotarpio pokyčius, o trumpesnis – atitinkamai mažiau įvertinęs pirkėjų elgesio ir sprendimų nuoseklumą.

– Ar tokiu punktu neužkertama galimybė kurtis naujoms įmonėms, nes jos pirkimų istorijos neturi?

– Pakeitimais buvo nustatyta galimybė pirkimų istorijos neturintiems (naujiems) pirkėjams taip pat gauti prekybos limitus pagal jų deklaruotus medienos perdirbimo pajėgumus. Tokia galimybe ir praktiškai pasinaudojo ne viena įmonė, todėl galima teigti, kad pakeitimais tikrai nebuvo užkirsta galimybė dalyvauti naujoms įmonėms. Be to, net ir nedeklaravusiems pajėgumų naujiems pirkėjams buvo suteikiamas 1000 ktm (kietmetrių) limitas, kuris labai svarbus buvo ne tik naujų, bet ir ilgiau rinkoje veikiančių nedidelių medienos perdirbėjų atveju.

– Kiek šalies medienos prekybos aukcionuose 2020 ir 2021 m. dalyvavo kitų šalių pirkėjų ir kiek mūsų šalies? Kokius medienos kiekius 2020 ir 2021 m. aukcionuose įsigijo mūsų šalies ir kitų šalių pirkėjai?

– Skirstymas į „kitų šalių“ ir „mūsų šalies“ medienos pirkėjus yra labai sąlyginis ir neatspindi rinkos situacijos, todėl iš esmės nelabai turi prasmės. Nemaža dalis „mūsų šalies“ medienos pirkėjų užsiima įsigytos žaliavinės medienos perpardavimu arba eksportu. Atitinkamai, čia aptariami pakeitimai buvo vienodai taikomi visiems medienos pirkėjams, nepriklausomai nuo įmonės registracijos vietos ar šalies.

UAB “ Baltpool“ duomenimis, pakeitimai lėmė, kad ką tik įvykusiame pusmetiniame aukcione pramonės dalyviai medienos įsigijo 40 tūkst. ktm daugiau nei būtų įsigiję galiojant senai tvarkai. Tai reiškia apie 11 proc. daugiau įsigytos medienos, atitinkama apimtimi sumažėjo tarpininkų ir/ar tiesiogiai užsienio įmonių įsigytas medienos kiekis.

Augustė Teiberytė

Nuotrauka Dainiaus Šerono