Šilutė: miškai mirksta, medienos tiekimas stringa

lapkričio 18, 2017
Reformų efektyvumą užtikrins tik diskusijos ir bendrų sprendimų paieška
lapkričio 18, 2017
Lietuviško verslo suktinis Suomijos miškuose (2)
lapkričio 21, 2017

Šilutė: miškai mirksta, medienos tiekimas stringa

 

Rudeninis potvynis Rusnėje ir užlieti laukai – toks įprastas spalio mėnesio vaizdas Šilutės rajone, kokio šio krašto senbuviai tokiu metų laiku nepamena. Liūtys padarė savo darbą ir regiono miškams – dalyje jų telkšo net iki metro gylio balos, kitur žemė tiek įmirkusi, kad primena klampynę, miško keliai sunkiai pravažiuojami, ypač su galingesne medienos išvežimo technika. Ir tik kai kuriose biržėse, pasitelkus išmonę bei klojant šakas po traktoriaus vikšrais, dar galima kirsti bei ištraukti medieną į sandėlius. Nusigauti iki jų medienvežiais automobiliais – jau problema, tad medienos tiekimas sutriko, gresia pavojus, kad nebus įvykdytos ir šių metų medienos pardavimo sutartys.

 

 „Užbaigti metus norime pelningai ir įvykdyti ką esame suplanavę, bet viską jaukia lietingi orai, ypač pamaryje. Kanalai ir upės pilni vandens, patvinęs Nemunas, išsiliejusios Kuršių marios, tas pats ir miškuose, kur yra visiškai užtvindytų plotų. Pačią gamybą iš bėdos dar galima vykdyti, bet išvežti medieną problematiška, nes nenorime nepataisomai sugadinti kelių. Be to, net jei mėgintume ją gabenti, įklimptų mašina“, – apie sudėtingą padėtį kalba Šilutės miškų urėdas Vaidas Bendaravičius.

 

Reikalai pasitaisytų, jei stotų giedra ar pašaltų, ko turbūt laukia visi miškininkai, bet kad spusteltų gruodas lapkričio mėnesį, anot urėdo, sunku tikėtis.

 

Šilutės miškų urėdija šiemet yra įsipareigojusi patiekti  apie 110 tūkst. kietmetrių medienos, maždaug du trečdaliai jos jau parduota, bet nežinia, ar pavyks sutartis visiškai atlikti.  

 

„Pernai žiemos praktiškai neturėjome, pavasaris buvo lietingas, vasara taip pat. Tad palikome šlapių biržių kirtimą žiemos metui, tikėdamiesi, kad ji bus. Bet kol kas lietaus per akis  ir nežinia, kada galėsime įvažiuoti į pažliugusias biržes. Mes parašėme visoms įmonėms raštus dėl force majeure (nenugalimos jėgos), kad  galime neįvykdyti sutarčių, nors kartu viliamės, jog dangus nusišypsos”, – tikisi urėdas.

 

Medienos pardavimai krito perpus, biokuro žaliava netiekiama

 

„Į miškus jau negalime normaliai įvažiuoti nuo rugsėjo vidurio. Rajone ekstremali padėtis paskelbta rugsėjo 20 d., mes taip pat stipriai įstrigome – anksčiau vidutiniškai per dieną parduodavome 400–500 kietmetrių medienos, o dabar 200–250 kietmetrių, t. y. pardavimai krito perpus. Biokuro tiekimas iš kirtimo atliekų sustojo visiškai, nes dabar jas naudojame valksmuose po vikšrais, o tokių sumaitotų šakų jau niekas nenori pirkti“, – sudėtingą situaciją komentuoja Šilutės miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius Arūnas Skirbutas.

 

Stipriai sumažėjo ir kirtimai. Kadangi artėja metų pabaiga ir daug variantų rinktis biržes nėra, tai bandoma dirbti sausesniuose plotuose. Klojant  kirtimo atliekas po vikšrais, dar šiaip ne taip į biržę traktorius  įvažiuoja, bet keliai į medienos  sandėlius praktiškai uždaryti.  Šilutės urėdijoje didelė miško kelių dalis yra gruntiniai ir jais dabar važiuoti su sunkia technika neįmanoma.   

 

„Miške su darbais dar kažkaip verčiamės, kertame ir medieną ištempiame iki sandėlio, bet su medienvežiu automobiliu jo pasiekti  negalime. Kelių danga tiek pažliugusi ir permirkusi, kad bet kokia sunkiasvorė mašina pjauna provėžas, net pušynuose smėlyje mašinos smunka iki ašių“,  – sako vyriausiasis inžinierius.

 

Urėdija turi vieną modernią medkirtę ir dvi medvežes, kurios traukia medžius iš miško, šiemet jos valdose dirba septynios  rangovų įmonės. Kadangi urėdijoje centralizuota medienos ruoša ir pardavimai, yra galimybė manevruoti ir dirbti ten, kur leidžia gamtos sąlygos.

 

Labiausiai yra apsemtos Kintų ir Šilutės girininkijos, o biržės kertamos Pagėgių, Norkaičių, Rambyno girininkijose. Yra ir neapsemtų teritorijų, bet, pavyzdžiui, Vainuto girininkijoje molingas  pagrindas, tai irgi įvažiuoti negalima. Vandeniu visiškai užlietos kai kurios Sakučių, Bundalų, Žalgirio miško teritorijos.

 

Ar pasiseks įvykdyti užduotis, A. Skirbuto teigimu, priklausys nuo Dievo valios. Jeigu orai gerės – viskas atsistos į normalias vėžes, o jei ne, bus bandoma kažką keisti. „Mes turime teisę sutartis pratęsti dar dviem mėnesiams. Pagrindinius pirkėjus „Klaipėdos medieną“, „Šilalės medieną“ ir kitus perspėjome, kokia situacija ir tikimės jų supratingumo“, – aiškina jis ir priduria, kad urėdijoje dėl vandens kovinė parengtis.

 

Kolektyvas dar nesiskirsto

 

„Gyvename Lietuvos pakraštyje, tai nedaug darbų čia yra, ypač miškininkui susirasti jį sudėtinga. Kol kas kolektyvas nesiskirsto, bet, pavyzdžiui, buhalterės pradėjo jau garsiai kalbėti, kad pasitaikius progai išeis. Šiuo metu iš viso urėdijoje dirba apie 120 žmonių, o administracijoje – 15, tad darbo krūvis didelis. Laukiame žinių, kaip reforma atsilieps mums konkrečiai. Šilutės padalinys turėtų išlikti, bet kokia bus struktūra, aiškiai nežinome“, – apie perspektyvą svarsto Šilutės urėdijos vadovas.

 

Jis pats dairosi darbo, nagrinėja galimybes nuo Klaipėdos iki Pagėgių ir tikisi, kad miškininko profesijos keisti neteks.

 

„Mano senelis buvo miškininkas, senelio brolis ir mano tėtis taip pat miškininkai. Norėčiau ir tolesnį savo gyvenimą susieti su miškais, viliuosi, kad galbūt nereikės emigruoti. Urėdijos kolektyvas irgi toliau dirbti nori, kad tik valdžia leistų“, – akcentuoja V. Bendaravičius.

 

Šilutės miškų urėdija valdo 34746 ha valstybinės reikšmės miškų, kelių tinklas driekiasi 841 km. Kelių tvarkymui ir priežiūrai 2016 m. panaudota 174,3 tūkst. eurų urėdijos lėšų, dotacija iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos naujam keliui Stemplių girininkijoje nutiesti siekė 52,8 tūkst. eurų, iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos prioritetinių kelių taisymui ir priežiūrai panaudota 90,9 tūkst. eurų.

 

Urėdo teigimu, didžioji dalis kelių, planuotų sutvarkyti  šiemet, jau suremontuoti bei nutiesti.

 

Miško atkūrimui, apsaugai ir tvarkymui 2016 m. urėdija skyrė daugiau nei 1,65 mln. eurų, tai sudaro 70,7 proc. faktiškai iškirsto miško vertės, apskaičiuotos nenukirsto valstybinio miško kainomis. Didinant miškingumą 2016 m. pavasarį įveista 69,4 ha miško.

Šilutiškių pajamos 2016 m. sudarė  daugiau nei 4,34 mln. eurų, 2015 m. – 4,49 mln. eurų, grynasis pelnas atitinkamai 267,2 tūkst.  ir 336,1 tūkst. eurų. Iš viso pernai urėdija sumokėjo daugiau nei 2,063 mln. eurų mokesčių

Angelė Adomaitienė

Foto L.Skirbutienės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *