Ūkininkas tebešeria elnius, skirtus komercinei medžioklei

Lietuvos zoologijos sodo 82-asis sezonas prasideda atsinaujinimo nuotaikomis
23 balandžio, 2020
Medienos krizė įsibėgėja – jau beveik pusė medienos pirkėjų stabdo pirkimus
25 balandžio, 2020

Jpeg

Ūkininkas tebešeria elnius, skirtus komercinei medžioklei

Prieš metus www.miskininkas.eu jau rašė, kad Kauno rajono Babtų seniūnijos ūkininkai kenčia dėl profesionalios medžioklės plotų kaimynystės. Laukiniai žvėrys, nepaisydami jokių kliūčių, maitinasi pasėliais, juos išmindo, suniokoja.

Šiais metais pirmasis nukentėjo ūkininkas Ričardas Maldutis iš Vosiškių kaimo. Pirmiausiai nukentėjo nuo valdininkų, nes jam neleista tvora apsisaugoti nuo žvėrių, antra –  netrukus savo laukuose sutiko didžiulę, gal 100 elnių bandą. Čia pasėti kviečiai, rapsai, tad tikimybės sulaukti derliaus beveik nėra, o ir nuostolių nebus kam atlyginti. Piktina ir tai, kad nuostolių atlyginimas neatitinka padarytos žalos dydžio.

Oficialiame Aplinkos ministerijos paaiškinime teigiama, kad pareiga atlyginti žvėrių padarytą žalą yra viena iš esminių medžioklės plotų naudotojų pareigų, numatytų Medžioklės įstatymo 12 ir 18 straipsniuose. Jeigu žala neatlyginama per įstatymo numatytą vieno mėnesio terminą po žalos dydžio apskaičiavimo, medžioklės plotų naudotojui išduotas leidimas naudoti išteklius gali būti panaikintas – šis teisinis mechanizmas yra gana griežtas ir veikia efektyviai. Žalos dydį apskaičiuoja savivaldybių sudarytos žalos apskaičiavimo komisijos. Aplinkos ministerijai žinomi gyvenimiški atvejai, kai šalys nesusitaria dėl žalos dydžio, ginčas kai kada persikelia į teismus, tačiau jie nėra dažni, taip pat paprastai nebūna, kad profesionalios medžioklės plotų naudotojas dažniau ginčytų žalos dydžio apskaičiavimo sprendimus nei kiti medžioklės plotų naudotojai, pvz., medžiotojų asociacijos (klubai ir būreliai).

Medžioklės įpročiai nesikeičia

Nors prabėgo trisdešimt metų, kai Lietuva paskelbė atkūrusi nepriklausomybę, medžioklės tradicijos iš esmės nesikeičia. Vyresnieji Babtų apylinkių ūkininkai  puikiai prisimena sovietiniais laikais suformuotus komercinės medžioklės plotus. Tokių būta ne viename Lietuvos kampelyje, išliko jie ir šiandien. Neseniai nuskambėjusi istorija apie nušautą stumbrę gal kiek išgąsdino medžioklės mėgėjus ir jie, ko gero, laikinai pasitraukė iš buvusio medžioklės ūkio teritorijų netoli  Krekenavos Panevėžio rajone. Taigi, matyt, šio sezono medžioklei pasirinkti miškingi masyvai netoli Kauno, nors žemės čia sugrąžintos savininkams ir panaikintas visas sovietinis palikimas, bet komerciniai medžioklės plotai liko. Ūkininkai nuolat patiria nuostolių, o aukštas pareigas  užimantys valdininkai iki šiol nenori viešai deklaruoti vietų, kuriose medžioja, nors ir „prisidirba“ nemalonumų.

Komercinei medžioklei nustatytos ribos neatitinka galiojančio Medžioklės įstatymo, neleidžia suvaldyti  žvėrių daromos žalos bei jų populiacijos didėjimo. Tuose medžioklės plotuose elnių kiekis viršijamas 5-6 kartus, o į ūkininkų laukus atklysta jau ne kaip pernai  – 50-60 elnių bandos, o,  pasak R. Maldučio, tikrai 100 elnių…

„Važiavome su sūnumi anksti ryte, gaila, kad dar buvo tamsu ir nepavyko kokybiškai nufotografuoti,  kaip niokojami mūsų laukai, mažesnės bandos niokoja ir dešimčių kaimynų plotus,  – teigė pašnekovas. –  Urėdija kiekvienais metais iš savivaldybės lėšų prevencijai dėl žvėrių daromos žalos savo mišką aptveria, tačiau ūkininkams nuo to tik blogiau, nes aptveriami miško jaunuolynai, taip mažinami miško plotai, kuriuose laisvai galėtų gyventi žvėrys. Jų koncentracija didžiulė, medžiojama mažai, todėl ūkininkų laukai tapo žvėrių šėryklomis. Nors nuostoliai įvertinami, padaryta žala neatitinka tikrovės. Tikėjomės, kad ūkininkų, kenčiančių dėl šios problemos, padėtis pagerės patvirtinus Medžioklės įstatymo pataisas, tačiau valdžioje taip pat dar yra nemažai medžiotojų“.

„Dovana“  Laisvės gynėjų dienos proga

R. Maldutis atsisakė auginti cukrinius runkelius, sėjo akuotuosius kviečius, rapsus. Anksčiau žvėrys, pasak pašnekovo, rapsų nemėgo, o dabar varo viską iš eilės. Ūkininkas nutarė, kad mėginimai kreiptis dėl padarytos žalos atlyginimo yra tuščias laiko gaišimas, tad turėdamas 6 kilometrų kaimynystę su profesionalios medžioklės plotais, problemą bandė spręsti pats – šalia melioracijos griovio užtvėrė tinklinę tvorą, kokią kelininkai tiesia šalia judrių magistralių, nors ir ją kartais žvėrys peršoka. Kiek kainavo tinklas, stulpai ir darbas, pašnekovas jau neskaičiuoja. Suskaičiavo tik baudą, kuri grėstų, jei per septynias dienas būtų nenuardęs tvoros nuo melioracijos griovio, Aplinkos apsaugos agentūros įtraukto į registrą ir pavadinto Alksnupio upeliu.

Apie melioracijos griovių virsmą upeliais teko girdėti ir iš žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, mat dėl šitos sampratos abi ministerijos – Žemės ūkio ir Aplinkos – sunkiai sutaria. Taigi, nepaisant visokių pamintijimų visokiuose sluoksniuose, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcija 2020-ųjų metų sausio 13-ąją, kai Seimas, Vyriausybė, Prezidentūra ir svečiai iš demokratinių užsienio valstybių iškilmingai pagerbė žuvusiuosius dėl mūsų laisvės, ūkininkui nuo Babtų Ričardui Maldučiui privalėjo įteikti privalomąjį nurodymą dėl labai „svarbių“ pažeidimų, kuriuos reikia nedelsiant, iki sausio 17-osios, pašalinti. Nurodyme teigiama: „Kauno aplinkos apsaugos inspekcijai patikrinus Alksnupio upelio apsaugos juostą nustatyta, kad pilietis Ričardas Maldutis užtvėrė Alksnupio upelį 11.5 metrų vielos tinklo tvora. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio, 1 dalies, 1 ir 4 punkto reikalavimus“.

Kauno aplinkosaugininkai paaiškino Lietuvos įstatymų apibrėžtą situaciją: “Privalomieji nurodymai buvo duoti todėl, kad tie Alksnupio ir Asiūklių upeliai yra įtraukti į upių ir ežerų registrą ir šitie upeliai turi apsaugos juostas ir zonas. Buvo nurodyta pašalinti tvoras iš upelių pakrantės apsaugos juostos. Ūkininkas suprato nurodymą ir jas patraukė, nes tiek specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tiek upelio statusas nurodo, kad tai yra apsaugos juostos ir jose draudžiama tverti tvoras, kad turėtų būti laisvas praėjimas tiek žvėrims, tiek žmonėms“.

Kas būtų, jei ūkininkas būtų nepaklusęs tokiems reikalavimams? Specialistai atsakė, kad už nurodymo nevykdymą būtų skirta bauda ir pakartotinas privalomas nurodymas – įvykdyti jį, o neįvykdžius, perduota teismui.

Tad nespėjęs nei vėliavos pakelti, nei iškilmingo Seimo posėdžio pažiūrėti ūkininkas R. Maldutis Laisvės gynėjų dieną nesiginčydamas pasirašė raštą, jog su viskuo sutinka, nes supranta, kad  ginčytis ne tik beprasmiška, bet ir net nėra su kuo, nes nežinia, kas ir kodėl melioracijos griovius, kurie neturi nei ištakų, nei vingių, nei natūralios vagos, pavadino upeliais.

Valdžia problemas žino ar tik baudžia?

Galima įtarti, kad dėl tokių ir panašių istorijų patys gudriausi yra miškininkai, kurie, pasak ūkininkų, prisiveisia tuntą elnių, savo miškuose aptveria jaunuolynus, kad žvėrys jų nenugraužtų, tad pastarieji patraukia ganytis į ūkininkų valdas.

Ūkininkas nesupranta: kas, kodėl ir kada nusprendė, kad melioracijos grioviai yra upeliai? Aplinkos ministerijos specialistų teigimu, tai apsprendžia paprastos aplinkybės, kai buvę upės ir upeliai sovietiniais laikais buvo apnaikinti, ištiesinti, vis dėlto tai neleidžia šių vandens telkinių išbraukti iš vandens telkinių registro – Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro. „Tai yra ne tik teisinė, bet ir moralinė pareiga sovietmečiu melioracijos padarytą skriaudą Lietuvos gamtai atitaisyti. Pareigą atkurti ar bent jau nebloginti vandens telkinių aplinkosauginės būklės numato Lietuvos įstatymai (pvz., Vandens įstatymas) ir Lietuvoje įgyvendinama ES aplinkosauginė teisė (pvz., Bendroji vandens politikos direktyva). Ištiesintos upės ir upeliai yra labai pažeidžiami klimato kaitos sąlygomis, jų teikiamos ekosisteminės paslaugos yra nusilpusios (tarnauja vien tik kaip žemės ūkio produkcijos gamybos tikslais naudojami grioviai). Esamas teisinis reguliavimas (pvz., pakrančių apsauga nuo taršos ir pažeidimų, želdinių saugojimas) sudaro sąlygas ilgalaikėje perspektyvoje atkurti pažeistus upelius iki geresnės ekologinės būklės, tuomet tokių vandens telkinių platesnio spektro teikiamų ekosisteminių paslaugų vertė daug kartų viršytų šiuo metu teikiamas vien tik sausinamojo tinklo paslaugas (daugiau informacijos apie ekosistemų paslaugas – http://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/gamtos-apsauga/ekosistemines-paslaugos)“, – teigiama oficialiame atsakyme.

Nemažai ūkininkų skundžiasi, kad nors medžiojama šalia jų žemių ar net jose, bet jie patys sunkiai priimami į medžiotojų būrelius. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika jau seniai žadėjo, kad bus atnaujinti aukcionai perduoti valdyti komercinius plotus medžiotojų asociacijoms, tad problemos su laiku turėtų išsispręsti.  „Medžioklės įstatymo 13 straipsnio pakeitimai, Seimo priimti 2018-09-11, numato teisines galimybes žemės savininkams medžioti nuosavoje žemėje, jeigu jie valdo didesnį kaip 15 ha žemės plotą, neiškeliant būtinos sąlygos tapti medžiotojus vienijančios asociacijos ar kito juridinio asmens, naudojančio medžiojamosios faunos išteklius medžioklės plotų vienete, nariu. Įstatymo leidėjas, įvertinęs, kad įstatymu negali būti numatoma prievartinė narystė medžiotojų asociacijose, o kai kada medžioklės plotas yra naudojamas ir juridinių asmenų, kurie nėra asociacijos (pvz., valstybė įmonė, bendrovė ar viešoji įstaiga, universitetas) arba fizinių asmenų, patvirtino pakeitimus, kaip žemės savininkas, valdantis nuosavybės teise didesnį kaip 15 ha žemės plotą, galėtų medžioti nuosavoje žemėje sudaręs sutartį su medžioklės plotų naudotoju. Rekomendacijas, kaip gali atrodyti tokia sutartis, patvirtino aplinkos ministras“,  – sako ministerijos specialistai ir priduria, kad  daugiau informacijos apie tokias sutartis https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/eb68d3e077c111e9b81587fcbd5a76f6

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 21 profesionalios medžioklės plotų vienetas, apimantis  144 tūkst. ha laukų ir miškų. Informacija apie profesionalios medžioklės plotus ir medžioklės organizavimo paslaugas teikiama VĮ Valstybinių miškų urėdijos tinklalapyje https://medziokle.vivmu.lt/

Rūta Steponaitytė